Su Seimo valdyba susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad norint įvykdyti mokesčių reformą - delsti nebegalima, akcentavo ir būtinybę didinti pensijas bei regionų finansinį raštingumą. Tarp Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen svarbiausių rudens darbų – ir Partnerystės įstatymas. Esą jį jau seniai vėluojama priimti, tačiau prezidentas mano, kad reikia dar daugiau diskusijų. Kaip teigia politologai, Partnerystės įstatymas taps kompromisų ir diskusijų klausimu.
Tradiciškai prieš naują parlamento sesiją prezidentas atvyko susitikti su Seimo valdyba, tik ji šįkart buvo netradiciškai kukli – iš 9 valdybos narių susitikime dalyvavo 5. Neatvyko 3 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai ir vienas parlamentaras iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Kai kuriems – komandiruotės, kitiems – asmeninės priežastys. Tokiuose susitikimuose dalyvauti nebūtina, bet, kaip tikina Saulius Skvernelis, valdybos nariai savo darbus galėjo pasiplanuoti geriau.
Prezidentas akcentavo būtinybę didinti pensijas, mažinti regionų atskirtį. Taip pat, anot G. Nausėdos, nebegalima atidėti mokesčių reformos. Seimo pirmininkė laukiančius darbus skirsto į tris grupes: COVID-19 ir migracijos krizių sprendimas, Konstitucijos pataisos dėl referendumų ir merų rinkimų, bei socialiniai klausimai, kuriems priskiriamas ir Partnerystės įstatymas.
Būtent šis klausimas, panašu, ir vėl gali būti sunkiausiai suderinamas tiek Seime, tiek su prezidentu. G. Nausėda kartoja – teisiškai sureguliuoti bendrą gyvenimą svarbu, bet vadovaujantis Konstitucija.
„Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek ir su Bažnyčios atstovais norėdami išgirsti nuomones, norėdami išgirsti realią situaciją, pajausti realią temperatūrą“, – žurnalistams teigė prezidentas.
Anot Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, vienkartinio susitikimo su prezidento patarėjais negalima vadinti diskusijomis, kai, anot parlamentaro, pasiūlymų iš esmės nepateikta.
„Pats konkrečiausias pasiūlymas, kurį esu išgirdęs iš prezidento dėl partnerystės įstatymo, – dėl pačios partnerystės sąvokos tobulinimo. Tai tikrai tam jokių problemų nematau, pasirinksime labai konkretų ir glaustą partnerystės apibrėžimą“, – aiškino T. V. Raskevičius.
Tuo metu prezidentas aiškina, kad bus susitikimų daugiau ir tikimasi, kad pavyks jų metu rasti bendrą sutarimą, kurio nėra ne tik visuomenėje, bet ir Seime. Pavasarį partnerystės įstatymo projektas atmestas dar pateikimo stadijoje vos kelių balsų persvara. Dėl to, pasak Seimo pirmininkės, iš dalies kalti ir patys įstatymo teikėjai. Šios Seimo sesijos metu T. V. Raskevičius tikisi pagalbos iš naujosios S. Skvernelio suburtos frakcijos Seime.
Politologas: „karšta bulvė bus Partnerystės įstatymas“
„Karšta bulvė bus Partnerystės įstatymas“, – sako politologas Ignas Kalpokas, kuris mano, kad šis įstatymas gali tapti politinių mainų ir kompromisų objektu tarp prezidento, kuris sieks palaikymo gerovės valstybės paketui, ir valdančiųjų, kurių rinkėjai jau primena apie nevykdomus rinkiminius pažadus.
„Aš manau, kad ta karšta bulvė, kuri bus tampoma ir mėtoma, greičiausiai, bus Partnerystės įstatymas, nes žiūrint ir šiandienos Seimo pirmininkės pareiškimus, ji nėra tikra, kad Partnerystės įstatymas bus teikiamas iš naujo šioje sesijoje. Man atrodo, kad tas daugiausiai aistrų keliantis klausimas, ko gero, gali tapti mainų ir kompromisų objektu“, – tikina politologas.
Pavasarį Partnerystės įstatymo projektas neperkopė pirmojo laiptelio, buvo grąžintas tobulinti. Pritrūko vos trijų balsų. Kaip teigia politologas, tikėtis balsų šį kartą iš naujos frakcijos Seime – realu, tačiau jis nemano, kad visi jos nariai pasisakys už.
„Kol kas labai sunku pasakyti, nes nepaisant to, kad pristatant frakciją buvo kalbama, kad tai – draugų ir bendraminčių susibūrimas, bet vertybiniais klausimai šios frakcijos narių balsavimas buvo labai įvairus: nuo, ko gero, garsiausiai nuskambėjusio Tomo Tomilino, kuris išdrįso atvirai pasipriešinti ir balsuoti už Partnerystės įstatymo pateikimą, iki bent iki šiol su Ramūno Karbauskio linija ėjusių narių. Labai sunku prognozuoti, kaip visa tai atrodys šiame naujame formate. Manau, kad tikėtina, kad šitie klausimai galėtų sulaukti bent kokių 3–4 papildomų balsų iš šios frakcijos, bet kad jie visi liberaliau balsuotų, aš tikrai nebūčiau tuo tikras. Juolab, kad nemanau, kad jie susikūrę nežiūrėtų į reitingų rezultatus, o populiarumas tokių iniciatyvų kaip Partnerystės įstatymas yra menkas. Jie tikrai laikys pirštą ant to, nes galvoja apie kitus rinkimus“, – LRT TELEVIZIJAI pabrėžia I. Kalpokas.
„Visos pusės bandys siekti susitarimo“, – taip prognozuoja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė vertindama artėjančią seimo sesiją. Kompromisų nepavyks išvengti.
„Jeigu prezidentas siūlo tam tikras mokestines pataisas, kurioms anksčiau nepritarė premjerė ar Vyriausybė, siekdami palankesnės prezidento nuomonės, kad ir tos pačios partnerystės klausimu, nori ar nenori, turės kažkas nusileisti ir siekti kompromiso“, – aiškina politologė.
Ji taip pat pabrėžia, kad karštose Partnerystės įstatymo diskusijose galutinį žodį turėtų tarti teisininkai, kurių dalis teigia, kad ir pirminis projektas neprieštaravo Konstitucijai, o kita dalis bendruomenės teigė priešingai.
Trečiadienį paklaustas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą prezidentas nuo klausimo išsisuko. Pasak Seimo pirmininkės, kol kas konvencija į darbotvarkę neįtraukiama, nes jai priimti esą reikia padaryti dar daugiau namų darbų nei partnerystės klausimu.
