Lietuvoje

2021.09.08 10:28

Įspėja dėl migrantų sveikatos: ligos kelia grėsmę gyvybei, vaikai gali likti be tėvų

atnaujinta 11.49
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.08 10:28

Nuo rugpjūčio trečios dienos prie valstybės sienos apgręžtas 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas, įleista maždaug 80 asmenų. tarp jų – baltarusiai, moterys, nepilnamečiai. Kaip teigia vidaus reikalų viceministras, rūpestį kelia didėjantis spaudimas iš Baltarusijos pusės – migrantų stūmimas į Lietuvos pusę, naudojant specialią įrangą, skydus.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė, kad, uždarius sieną su Baltarusija, sumažėjo neteisėtų migrantų kiekis. Anot jo, šis klausimas ilgai buvo diskutuotas ir derinamas su ES struktūromis.

„Uždarius sieną, ką mums leidžia Ekstremalios situacijos įstatymas, tiek iš principo ir ES struktūros neturi priekaištų, pavyko stabilizuoti situaciją. Vienas pagrindinių valstybės uždavinių – saugoti valstybės sieną – yra įgyvendintas, nepriklausomai nuo tam tikrų insinuacijų.

Po kelių dienų tą patį padarė kaimynine Latvija ir Lenkija. Šioje situacijoje nesame vieni, mūsų veiksmai derinami su ES struktūromis“, – pažymėjo A. Abramavičius.

Viceministro teigimu, nuo to laiko, kai buvo pradėtas vykdyti sprendimas neįleisti visų migrantų, į Lietuva įleista apie 80 migrantų. Tarp jų buvo ir maždaug 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų.

„Iš 80 galbūt tik 25 yra pilnamečiai vyrai arba nebaltarusiai. Humanitarinis koridorius veikia, negalime sakyti, kad nieko neįleidžiame. (...) Galbūt apgręžimo procedūra ne visada maloni, bet ji funkcionuoja, tas atokvėpis, sienos uždarymo atokvėpis mums leidžia kituose klausimuose pereiti prie migrantų lokacijų, prie jų perkėlimo į geresnes vietas“, – tvirtino viceministras.

Kaip kalbėjo A. Abramavičius, rūpestį kelia didėjantis spaudimas iš Baltarusijos pusės – neatpažintos specialiosios pajėgos, žmonės, migrantų stūmimas į Lietuvos pusę, naudojant specialią įrangą, skydus.

„Sienos apsauga yra prioritetinis uždavinys, be abejo, neatsisakant žmogaus teisių pozicijos“, – pridūrė jis.

Neįleista 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas akcentavo, kad neteisėtų migrantų neįleidimas į šalį – minimali hibridinės agresijos atrėmimo priemonė.

„Asmenys teisėtai atvyksta į Baltarusijos Respubliką, ten teisėtai gali judėti, prašytis prieglobsčio, tačiau to nedaro ir ieško geresnių ekonominių sąlygų, keliaudami per mūsų valstybę. Asmenys prie valstybės sienos yra informuojami apie procedūras, jų pateikimo tvarką, vietas“, – tvirtino A. Montvydas.

Anot jo, nuo rugpjūčio 3 dienos į šalį neįleista 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas. Apgręžimo procedūra netaikoma nepilnamečiams, neįgaliesiems, nėščioms moterims, vienišiems tėvams ir motinoms, keliaujantiems su nepilnamečiais vaikais, taip pat vyresniems nei 75 metų žmonėms bei turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, prekybos žmonėmis aukoms.

Pasiteiravus, ar egzistuoja migrantų grupės, užstrigusios pasienyje, kurių neįsileidžia nė viena šalis, A. Montvydas teigė, kad Baltarusijos teritorijoje yra viena grupė migrantų.

„Mūsų sargybos toje vietoje nėra, tačiau minimi asmenys neina į Lietuvos valstybę, mes jiems suteikiame maitinimą, vandenį, siūlome atvykti, tačiau jie laukia sprendimų iš Baltarusijos, Baltarusija jų neįsileidžia toliau eiti į šalies teritoriją. Somalio piliečiai. Septynios moterys ir du vyrai, visi pilnamečiai, neįgaliųjų nėra“, – informavo VSAT vado pavaduotojas.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug tūkstantis migrantų nepilnamečių.

Migrantų neįleidimas į šalį psichologiškai veikia pareigūnus

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 700 migrantų, kurie gyvena palapinėse, VSAT patalpose, konteineriniuose nameliuose ir angaruose, tačiau vyksta perkėlimas į naujas apgyvendinimo vietas.

Pasak viceministro, šiuos migrantus iki spalio mėnesio planuojama perkelti į kitas vietas.

„Ar tai pavyks, sunku pasakyti, bet kuriuo atveju, iki šildymo sezono, rudens sezono planuojama perkelti tiek iš pasienio zonų, tiek iš savivaldybių valdomų pastatų“, – teigė A. Abramavičius.

VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas pridūrė, kad pasieniečiai dirba be atostogų, o migrantų neįleidimas į šalį psichologiškai veikia pareigūnus.

„Ana pusė filmuoja, teikia neatitinkančius tikrovės komentarus, (...) pareigūnai turi atitinkamai reaguoti, nes galvoja apie savo šeimą, artimuosius, žmonių požiūrį į mūsų tarnybos pareigūnus“, – kalbėjo A. Montvydas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektų vadovė Eglė Samuchovaitė posėdžio metu pažymėjo, kad „kuo daugiau bus kalbama apie pavojų, apie agresiją, tuo sunkiau bus bendruomenes įtikinti, kad tie žmonės bendruomenėse nekels pavojaus“.

„Turime rasti nuosaikesnį komunikacijos būdą, nes bendruomenės bijo, o visi kiti aspektai ateina iš paskos“, – tvirtino ji.

Smurtas ir priekabiavimas stovyklose

Viceministras A. Abramavičius taip pat kalbėjo apie informaciją, kad migrantų stovyklose egzistuoja kastos, vyksta priekabiavimas.

„Jei žiniasklaida ar nevyriausybinės organizacijos pakalbina būtent tuos pabėgėlius stovyklose, tai informacija tokia, kad viskas ten dramatiška – ir smurtas, ir priekabiavimas, ir kiti dalykai kalėjminiai vyksta.

Negalime to paneigti, bet gal nėra tiek dramatiška situacija, kaip kartais nurodoma. Bet pripažįstame, kad gali būti tokių atvejų. Perkėlimas į kitas vietas ir jų zonavimas tikriausiai išspręstų tas problemas“, – sutiko jis.

Anot viceministro, stovyklų struktūrizavimas ir zonavimas apriboja vidinių neramumų bei kastų įsigalėjimą.

Kai kurių ligų negydymas kelia grėsmę asmenų gyvybei

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Aistė Gerikaitė-Šukienė informavo, kad į ministerijos centrus pirmiausiai perkeliamos pažeidžiamos grupės. Centruose bus etatiniai darbuotojai, psichologai, medicinos punktai.

„Kol neiškeltos pažeidžiamos grupės, jau dirba mobilių komandų specialistai, kol kas tik viena komanda startavusi, kurią sudaro socialiniai darbuotojai, vykstantys į visas stovyklas. Šiuo metu yra virš 30 apgyvendinimo vietų, kuriose pradedama organizuoti socialinė pagalba pažeidžiamiems migrantams – nėščioms moterims, vaikams, nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliesiems. Žinoma, kad ir kitiems stovyklų gyventojams bus skiriamas dėmesys“, – pažymėjo A. Gerikaitė-Šukienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinti sunkūs ligoniai, o gydymas jiems nevyksta.

„Kai kurių ligų negydymas kelia grėsmę asmenų gyvybei, vaikai gali likti be tėvų“, – pabrėžė A. Gerikaitė-Šukienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Ilona Šakienė teigė, kad būtinosios ir skubiosios sveikatos priežiūros paslaugos neteisėtai sieną kirtusiems užsieniečiams užtikrinamos.

Anot jos, kiekviena stovykla turi savo vadovą, kuris sudaro sąrašą asmenų, kuriems reikia mediko konsultacijos. Taip pat sudarytos mobilios medikų komandos, kartą per dieną įpareigotos atvykti į stovyklas ir užtikrinti pirminį ir pakartotinį sveikatos būklės vertinimą.

„Jei nustatoma, kad reikia skubios, būtinos ar rimtesnės pagalbos su instrumentiniais tyrimais, kviečiama greitoji medicinos pagalba, asmuo perkeliamas į antrinio ar tretinio lygio įstaigą“, – sakė I. Šakienė.

SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė tvirtino, kad per savaitę patikrinama maždaug 700 migrantų. Praėjusios savaitės duomenimis, 298 jų paskirtas skubus ambulatorinis gydymas.

Maždaug ketvirtadalis migrantų yra vakcinuoti pirma arba antra doze nuo COVID-19, tačiau, apgailestavo R. Andriušaitienė, migrantai vakcinuojasi vangiai, yra baimių.

Šiuo metu maždaug 44 migrantai serga lengva arba vidutine COVID-19 forma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt