Šiandienėje mokykloje nėra lytiškumo ugdymo. Arba jis vykdomas itin atsargiai, baiminantis lytiškumo temų, vengiant nepatogių temų, priebėgomis. Šitaip padėtį apibūdino mokinių ir tėvų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija paaiškino, ko bus siekiama rengiama nauja ugdymo programa, kuri apima ir lytiškumo ugdymą, ir atskleidė, kaip programoje suprantama šeima.
Šiuo metu atnaujinama Gyvenimo įgūdžių programa, kuri apima pradinį ir pagrindinį ugdymą (1–10 klases). Viena jos dalių – ir tai, ką apima galiojanti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa (SLURŠ). Kritikams naujajame projekte pristigo dėmesio neplanuotam nėštumui, lytiškai plintančioms ligoms, seksualinei orientacijai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad priekaištai nepagrįsti, be to, programa dar rengiama, tad galima teikti savo siūlymus. Kilus ginčų, kai kurios atnaujinamos programos nuostatos kito, kai kurių atsisakyta, tarkime, apie šeimų sudėtį.
Trylikametės atvejis turėjo atverti akis
„Lytiškumo ugdymo kokybė Lietuvoje yra gana prastos būklės. Norėtųsi, kad tai kuo greičiau keistųsi“, – taip sakė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) vadovė Karolina Pralgauskytė.
Pasak jos, tai darsyk aiškiai ir skaudžiai parodė plačiai nuskambėjęs trylikametės, kuri pagimdė prieš tai nenutuokdama, kad yra nėščia, atvejis. LMS vadovė K. Pralgauskytė sakė, kad mergaitės istorija, nutikusi šią vasarą, rodo, kad mokiniai nesupažindinami su lytinių santykių, vaisingumo pasekmėmis.
„Tai aiškiai rodo, kad lytiškumo ugdymo nėra“, – pabrėžė K. Pralgauskytė.
Praėjusiais mokslo metais LMS vykdė metinę programą, skirtą informuoti ir raginti visos šalies mokyklas drąsiau ir aktyviau kalbėtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintos Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos apraše nurodytomis temomis.
Turbūt daugumai teko girdėti apie neva mokyklose keičiamą mokinių lytį, ankstyvų lytinių santykių skatinimą. Taip bandoma diskredituoti lytiškumo ugdymą, kurti visuomenės nepasitikėjimą juo taip siekiant sau palankių tikslų.
A. Jonušas
„Ta 13 metų mergaitės, kuri net nežinojo pati apie nėštumą, situacija mane asmeniškai labai paveikė, nes visus metus vykusios diskusijos vis dar neparodė įstatymų leidėjams, ministerijai, kad padėtį reikia keisti ir tai daryti kuo greičiau. Šis atvejis parodo, kad problema yra reali, o ne išgalvota moksleivių ar kitų asmenų“, – pabrėžė LMS vadovė.
Pasak jos, moksleiviai pastebi, kad lytiškumo temos vis dar yra tabu, mokytojai ir tėvai bijo jomis kalbėti.
„Moksleiviai nukenčia, nes negauna tinkamos informacijos, ieško jos įvairiuose, kartais nepatikimuose šaltiniuose. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra daug melagienų, tai sukelia tam tikrų sunkumų“, – padėtį apibrėžė K. Pralgauskytė.
Ji pabrėžė tai, kad visuomenėje šiuo atžvilgiu kyla didelis susipriešinimas, nes lytiškumo ugdymas yra suprantamas skirtingai.
„Dažnai tai tampa vertybiniu pagrindu grįstomis diskusijomis pamirštant tikslinę grupę – mokinius. Vieni mano, kad lytiškumo ugdymas propaguoja LGBT bendruomenę, kiti mano, kad lytiškumo ugdymas paskatina jaunus žmones užsiimti lytiniais santykiais. O, remiantis mokslu, UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, matyti, kad išties viskas yra priešingai“, – apie svarbą gerai parengtoms lytiškumo pamokoms atverti kelią į mokyklą, į visas klases kalbėjo LMS prezidentė.
Ji sakė, kad, svarstant, kaip toks ugdymas turėtų būti diegiamas mokykloje, sukyla interesų grupės – tėvai, mokytojai, nevyriausybinės organizacijos.
„Skaudu pripažinti, kad kompromiso tos grupės nesuranda“, – sakė LMS vadovė.
Ta 13 metų mergaitės, kuri net nežinojo pati apie nėštumą, situacija mane asmeniškai labai paveikė, nes visus metus vykusios diskusijos vis dar neparodė įstatymų leidėjams, ministerijai, kad padėtį reikia keisti ir tai daryti kuo greičiau.
K. Pralgauskytė
Ji pabrėžė, kad susitarti dėl lytiškumo programos mokykloje ypač svarbu dar ir todėl, kad mokykla ne vienam mokiniui yra vienintelis tokios informacijos šaltinis.
„Yra šeimų, kur tėvai kalbasi apie lytiškumą, dalijasi patarimais, bet yra tokių šeimų, kurios vengia šios temos, o tai sukelia įvairių interpretacijų ir gali privesti prie skaudžių patirčių“, – sakė K. Pralgauskytė.
Mokinių atstovė: stinga metodinės medžiagos
LMS vadovė pabrėžė, kad didžiausia problema yra ne tiek pati atnaujinama programa, kiek tai, kad nėra parengiama metodinė medžiaga mokytojams.
„Reikėtų galvoti ne tik apie programą, bet ir apie metodinę medžiagą, kuri padėtų tikslingai įgyvendinti programoje numatytus tikslus. Ir šiuo metu galiojanti SLURŠ programa nėra bloga. Ten esančios temos ir gairės moksleiviams yra aktualios.
Tačiau problemų kyla įgyvendinant programą. Dabar mokykla pati sprendžia, kaip ją įgyvendinti. Vieni integruoja į kitas disciplinas, kiti skiria tam tikras dienas paskaitoms ir pranešimams. Bet reikia paminėti, kad dažnai yra paliečiamos patogios temos, kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba, psichikos sveikata, veikla ir poilsis, o lytinio brendimo temos yra pamirštamos, jomis nėra patogu kalbėti. Teoriškai programa yra kaip ir įgyvendinama, bet ne visos dalys yra išdėstomos“, – problemas įvardijo K. Pralgauskytė.
Jis sakė, kad privalu turėti profesionaliai parengtą ugdymo medžiagą, leidinį, interneto svetainę, kaip kad, tarkime, turi mūsų kaimynė Lenkija.
„Bet, deja, mano šalyje to nėra ir, kiek žinau, nėra bandoma ieškoti, generuoti idėjų“, – kalbėjo moksleivių atstovė.
Jonušas: lytiškumo ugdymas yra gąsdinimo objektu
Kaip sakė Šeimos asociacijos atstovas, istorijos mokytojas Antanas Jonušas, realybė tokia, kad lytiškumo ugdymas Lietuvoje praktiškai nevyksta.
Pedagogas, vesdamas pamokas ir paskaitas įvairiose mokyklose įvairiuose miestuose ir miesteliuose, susidūrė su tuo, kad kone visur tai buvo pirmoji lytiškumo pamoka vaikams, nepriklausomai nuo to, kas sėdėjo klasėje – paaugliai ar dvyliktokai.
„Svarbu suprasti tai, kad lytiškumo ugdymas yra tapęs kai kurių konservatyvių organizacijų ir visuomenės veikėjų gąsdinimo ir dezinformacijos objektu. Turbūt daugumai teko girdėti apie neva mokyklose keičiamą mokinių lytį, ankstyvų lytinių santykių skatinimą.
Taip bandoma diskredituoti lytiškumo ugdymą, kurti visuomenės nepasitikėjimą juo taip siekiant sau palankių tikslų“, – padėtį apibūdino mokytojas A. Jonušas.
Jis pabrėžė, kad mokyklos paskirtis – mokinius supažindinti su pasauliu tokiu, koks jis yra.
„Man atrodo svarbu suprasti mokyklos paskirtį. Ar tai yra vieta, kur mokiniai turi išgirsti, ką mano jų tėvai, ar tai vieta, kur mokiniai gali susidurti su įvairiomis nuomonėmis ir perspektyvomis ir tada ieškoti savojo kelio.
Ar galėtume įsivaizduoti, kad tėvai neleidžia vaikui dalyvauti literatūros pamokoje, nes nagrinėjamame kūrinyje kalbama apie seksą, smurtą, alkoholį. Turbūt nesusimąstome apie tai. Bet ar situacija pasikeistų, jei kasdien girdėtume tų pačių veikėjų ir organizacijų gąsdinimus, kad per literatūros pamokas skatinami ankstyvi lytiniai santykiai ir alkoholio vartojimas? Turbūt kiltų didelis šaršalas“, – svarstė A. Jonušas.
Anot pedagogo, būtų keista ir nelogiška neturėti lytiškumo ugdymo mokykloje, nes kai kam tai atrodo grėsminga.
Temos mokiniams: nuo smurto prevencijos – iki seksualinės orientacijos
Mokytojas A. Jonušas sakė, kad lytiškumo temos neišvengiamai yra paliečiamos per biologijos, menų, literatūros, istorijos ir kitas pamokas. Bet, pasak jo, būtų gerai, kad tai būtų integruojama sąmoningai.
„Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams kurti pagarbius santykius: pirmiausia – su savimi, o paskui – ir su kitais žmonėmis, priimti sąmoningus, apgalvotus sprendimus dėl savo santykių, lytinio gyvenimo, šeimos kūrimo“, – aiškino tėvų atstovas.
Taip pat skaitykite
Jis sakė, kad tiek lietuviškoje SLURŠ programoje, tiek tarptautinėse rekomendacijose lytiškumo ugdymas apibrėžiamas kaip holistinė disciplina, kur itin svarbios lytinės ir reprodukcinės sveikatos, emocinio intelekto ir psichologinės savijautos temos.
„Ypač svarbu, kad mokiniai gebėtų gerbti ir saugoti savo ir kitų žmonių asmenines ribas, žinotų, ką daryti, kai tos ribos peržengiamos. Tai labai galinga seksualinio smurto prevencija. Svarbu suprasti ir priimti kūno pokyčius paauglystėje, atpažinti lyčių stereotipus ir suprasti, kaip jie veikia mus, atpažinti sveikų ir toksiškų santykių bruožus, kritiškai vertinti kūno įvaizdžius medijose, suvokti pornografijos grėsmes, kalbėti apie lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos temas, apie rengimąsi šeimai, tėvystę, motinystę. Tų temų yra daug“, – ką, jo nuomone, svarbu per pamokas paaiškinti mokiniams, išvardijo A. Jonušas.
Programoje vengiama diskriminacinio pobūdžio temų, tokių kaip šeimų skirstymas į tradicines ir netradicines. Gyvenimo įgūdžių programoje šeima yra vertybė, o pati jos samprata akcentuoja santykio kokybę, bet ne šeimos sudėtį.
A. Andriuškevičienė
Pedagogas ir tėvas sakė, kad labai svarbu lytiškumo temomis kalbėtis šeimoje, bet to mokiniams nepakanka, mat, kaip rodo tyrimai, labai mažai paauglių su tėvais kalba apie lytinę brandą, iššūkius jos metu. Akivaizdu ir tai, kad vaikams, ypač paaugliams, svarbu apie lytiškumą kalbėtis su bendraamžiais.
„Kai per pamokas reflektuojama, mokiniai dažniausiai pasako, kad svarbiausia buvo išgirsti, ką sako bendraklasiai. Šeimoje to negausi. Bet šeima ir mokykla papildo viena kitą“, – sakė A. Jonušas.
Jis pabrėžė, kad tėvus būtina informuoti apie tai, su kokiomis lytiškumo temomis vaikai bus supažindinami mokykloje.
ŠMSM tikisi, kad naujasis projektas užpildys trūkstamas spragas, atlieps išsakytą kritiką
Į LRT klausimus apie rengiamą Gyvenimo įgūdžių programą atsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.
– Kokios stadijos dabar yra atnaujinama programa? Kas yra jos autoriai? Kada ji būtų diegiama į ugdymo procesą?
– 2016 metais parengta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa (SLURŠ) dabar yra galiojanti ir pagal ją dirba visos Lietuvos mokyklos. Programa įgyvendinama ją integruojant į kitus mokomuosius dalykus.
Šiuo metu atnaujinamos visos bendrojo ugdymo programos, joms atnaujinti pasirinkta pasaulyje vyraujanti kompetencijomis grįsto ugdymo prieiga. Kartu su kitomis bendrojo ugdymo programomis atnaujinama ir ši programa, jos turinį papildant socialinio emocinio ugdymo, žmogaus saugos, pirmosios pagalbos ir kitomis aktualiomis temomis.
Atnaujintos programos pavadinimas – Gyvenimo įgūdžių programa. Šios programos rengėjos – dr. Daiva Šukytė, prof. Natalja Fatkulina. Pažymėtina, kad profesorė Fatkulina yra ir 2016 m. SLURŠ programos rengėja, darbo grupės pirmininkė.
Šį rudenį mokyklose bus vykdomas tyrimas, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, kaip mokytojams sekasi taikyti kompetencijomis grįstas programas, kaip mokytojai jas supranta, kaip jiems sekasi parinkti tinkamus metodus, dalykinį turinį. Gauti mokytojų klausimai ir siūlymai taps svariu pagrindu tikslinant programas, metodines rekomendacijas ir planuojant galimas kvalifikacijos tobulinimo kryptis. Bendrosios programos bus tvirtinamos kitais metais, o į ugdymo procesą diegiamos palaipsniui, pradedant 2023 m. rugsėjo mėnesiu.
Gyvenimo įgūdžių programa apima pradinį ir pagrindinį ugdymą (1–10 klases).
– Koks pagrindinis atnaujinamos programos tikslas?
– Atnaujinamos Gyvenimo įgūdžių programos tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią, tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius.
– Kaip atnaujinama programa bus diegiama į ugdymą? Tai būtų atskira pamoka? Programa būtų integruojama į kitas pamokas?
– Šiuo metu ieškoma finansinių galimybių įgyvendinti programą kaip atskirą dalyką nuo 1 iki 10 kl., skiriant 1 pamoką per savaitę.
– Pakalbėkime apie turinį. Kritikai sakė, kad neaišku, kaip vaikai būtų rengiami šeimai, kaip būtų apibrėžiama šeima. Ar toks priekaištas pagrįstas?
– Toks priekaištas nėra pagrįstas. Šeima programoje suprantama kaip žmonės, kurie realiuoju laiku rūpinasi vaiku ir jo gerove. Kalbant apie rengimą šeimai yra svarbu ne tik apibrėžti, kas yra šeima, daug svarbiau suvokti, kaip elgtis esant šeimoje, kas yra visaverčiai santykiai, kaip elgtis namuose, buityje, gebėti atpažinti ir suprasti žmogaus emocijas, tinkamai į jas reaguoti. Kiekvienoje klasėje yra vis giliau pažvelgiama į tarpusavio santykius ir elgesį šeimoje.
– Programą lydinčiuose aprašuose parašyta „Nurodo, kad santuoka yra svarbiausias šeimos atsiradimo pagrindas. Nurodo, kad šeimų sudėtis gali būti skirtinga.“ Šios formuluotės ir išlieka? Kas turima galvoje „šeimų sudėtis gali būti skirtinga“?
– Šių formuluočių nebeliko. Atnaujinamoje Gyvenimo įgūdžių programoje norima aprėpti įvairias gyvenimo realijas, kai vaikai auga šeimose, kuriose vaiką augina vienas iš tėvų, globėjai, seneliai ar kiti artimieji. Tuo tikslu naujame Gyvenimo įgūdžių programos variante, pavyzdžiui, siūloma analizuoti, kokios asmens savybės, įgūdžiai, gebėjimai prisideda prie šeimos gerovės; mokiniai aiškinasi, kas yra vertybės ir kaip jos susijusios su asmeninėmis savybėmis ir įsitikinimais (tarp jų ir apie skirtingą šeimų sudėtį, santuoką).
Rekomenduojama, kad mokiniai diskutuotų apie šeimas ir jose puoselėjamas vertybes, suprasdami, kad kiekviena šeima yra unikali, kad joje kiekvienas gali ir turi rasti palaikymą, supratimą, pagarbą ir meilę, nepriklausomai nuo šeimos narių skaičiaus. Visi gebėjimai ugdomi spiralės principu, gilinant ir tobulinant jau įgytas kompetencijas ir plečiant pasiekimus.
– ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė yra sakiusi, kad „Programoje laikomasi požiūrio (jis atitinka ir religijų programų rengėjų požiūrį), kad šeima, tėvai – tai žmonės, kurie realiuoju laiku rūpinasi vaiku. Atnaujinamose programose vengiama diskriminacinių nuostatų tiek šeimų, tiek kitų grupių, žmonių atžvilgiu, akcentai sutelkiami į bendražmogiškų vertybių ugdymą: pagarba sau ir kitiems, pagalba, geranoriškumas, atsakomybė, sąžiningumas, savidrausmė, drąsa, sveikata ir šeimos tradicijos“. Tokia nuostata ir išlieka?
– Taip, išlieka.
– Per pamokas būtų apžvelgiama ir netradicinės šeimos sąvoka?
– Programoje vengiama diskriminacinio pobūdžio temų. Šeimos nėra skirstomos į tradicines ir netradicines. Gyvenimo įgūdžių programoje šeima yra vertybė, o pati jos samprata akcentuoja santykio kokybę, bet ne šeimos sudėtį. Svarbu, kad šeimoje būtų tenkinami vaiko augimo ir vystymosi poreikiai, jis jaustų rūpestį, meilę, būtų užtikrinamas jo saugumas ir teisės.
– Kaip apibrėžtumėte lytiškumą? Kokie pagrindiniai jo aspektai bus diegiami pagal Gyvenimo įgūdžių programą? Kaip programoje apibrėžiama lytinė tapatybė?
– Atnaujinamoje programoje laikomasi nuostatos, kad lytiškumas yra viena iš asmens savybių, atsiskleidžianti per lytinį tapatumą, lytinę saviraišką, biologinę lytį. Lytiškumas apima fizinį, psichinį, socialinį, dvasinį žmogaus būties dėmenis. Lytiškumą formuoja asmenybės bruožai, asmens vertybės, įsitikinimai, elgesys, taip pat jo socializacijos tėkmė. Lytiškumas yra svarbi kiekvieno sveikatos ir gerovės dalis.
Gyvenimo įgūdžių programa apima visus minėtus lytiškumo aspektus, taip siekiama išugdyti asmenybes, atsparias rizikingam elgesiui, sugebančias užjausti, palaikyti, gerbti ir mylėti kitą asmenį, kurti brandžius, pasitikėjimu grįstus santykius, kurti šeimą, palaikyti garbingus santykius bendruomenėje, kurti visuomenės gerovę.
– Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė apie programą yra pasakiusi šitaip: „Netgi atrodo, kad nenorima kalbėti nei apie lytiškumą, nei apie lytiškai plintančias infekcijas, nei apie neplanuoto nėštumo prevenciją, o pabrėžiamas susilaikymas.“
– Papildytame programos projekte yra plačiau aptariamos lytiškumo ugdymo temos, atsižvelgiant į vaikų amžių, brendimo raidą. Tikėkimės, kad naujasis projektas užpildys trūkstamas spragas, atlieps išsakytą kritiką. Ir, žinoma, lauksime naujų pastabų ir komentarų.
– Nesyk tam tikros tėvų organizacijos priekaištavo, kad jų nuomonė neišklausyta.
– Kaip minėta anksčiau, programa šiuo metu nėra patvirtinta, yra tik rengiama. Be jokios abejonės, visuose jos rengimo etapuose, viešose ir neformaliose diskusijose, darbo grupės pasitarimuose dalyvauja Tėvų forumo, Laisvos visuomenės instituto ir Šeimų asociacijos atstovai, taip pat kitų oficialiai registruotų nevyriausybinių organizacijų, savo nuostatuose numačiusių atstovavimą Lietuvos vaikams, tėvams, atstovai ir kiti pavieniai asmenys.
– Kokios organizacijos teikė pastabas programos projektui? Kokios tai pastabos?
– Siūlymai Gyvenimo įgūdžių programai gauti iš Natūralaus šeimos planavimo asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, asociacijos „Šviesos kampelis“, Lietuvos psichologų sąjungos edukacinės psichologijos komiteto, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, sąjungos „Vardan šeimos“, Mokymosi šeimoje asociacijos, Laisvos visuomenės instituto, Užsienio reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Šeimų asociacijos, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, VšĮ „Stebėk teises“, prof. dr. Sigitos Lesinskienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovės, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkės Jūratės Grubliauskienės, trijų pavienių asmenų.
Siūlymų gausa ir įvairovė tokia plati, kad juos visus išvardyti užtruktų. Svarbu paminėti, kad dažnai gauti siūlymai prieštarauja vieni kitiems, tad programos rengėjams tenka nemenkas iššūkis ieškant kompromiso suderinti prieštaraujančias pozicijas.
