Lietuvoje

2021.08.31 14:38

Mirė signataras, garsus Lietuvos advokatas Kazimieras Motieka

atnaujinta 17.38
Eleonora Budzinauskienė, ELTA, LRT.lt, BNS, LRT RADIJAS2021.08.31 14:38

Rugpjūčio 31 dieną eidamas 92-uosius metus mirė signataras Kazimieras Motieka.

Tai Eltai patvirtino Signatarų klubo sekretoriatas.

„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – savo užuojautoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sako, kad K. Motiekos indelis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą yra labai svarbus.

„Kazimieras Motieka buvo teisininkas ir valstybės atkūrime aktyviai dalyvavo visa Lietuvos teisininkų draugija – buvo ypatingai svarbus teisininkų darbas parengti visus valstybės atkūrimo dokumentus teisiškai pagal tarptautines konvencijas, kad būtų preciziškai parengti šitie dokumentai. Kazimieras Motieka vienareikšmiškai prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo. Reikia pasakyti, kad labai ryškus jo indelis buvo, kadangi jis buvo Liaudies deputatas. 1989 m., kai TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino ir niekiniais paskelbė Ribentropo-Molotovo paktą su slaptaisiais protokolais, Kazimieras buvo ir šitoje komisijoje ir joje kaip teisininkas tikrai suvadino labai rimtą vaidmenį. Nežiūrint tai, kad pagrindinį visą juodą darbą atliko estų delegacijos nariai, bet Lietuvos delegacijos narys Kazimieras Motieka labai ryškiai prisidėjo prie rezultato, kuris buvo pasiektas 1989. gruodžio 26 d.“, – LRT RADIJUI sako B. Valionytė.

Mirė signataras, garsus Lietuvos advokatas Kazimieras Motieka

„Paskui jis buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas ir jo, kaip teisininko, žodis visada buvo labai svarus, labai aktualus. Kaip žmogus jis buvo labai išlaikytas ir ramaus būdo, tai irgi priduoda tokį solidumą. Kai yra sunkūs klausimai, tai Kazimieras visuomet išeidavo ir tą sudėtingą situaciją juridiškai, aiškiai, konkrečiai apibrėždavo ir pasiūlydavo labai konkretų juridinį sprendimą, ką dabar reikėtų daryti, kurį suprasdavo visi: tiek žmonės, tiek Aukščiausiosios tarybos deputatai“, – apie K. Motieką pasakoja B. Valionytė.

„Lietuva neteko iškilaus nepriklausomos valstybės kūrėjo. Jį visada prisiminsime kaip žmogų, dar 1989 m. išdrįsusį SSSR liaudies deputatų suvažiavime pareikalauti grąžinti suverenitetą Lietuvai. Po Kovo 11-osios K. Motieka buvo vienas iš Lietuvos Konstitucijos autorių. Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo valstybė, o ne asmeninė garbė. K. Motieka buvo neeilinė asmenybė, aplinkinius žavėjusi kultūringumu, erudicija ir tolerancija“, – rašoma šalies vadovo Gitano Nausėdos užuojautoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat išreiškė užuojautą: „Netekome sąžiningo, savo šaliai atsidavusio žmogaus, padėjusio pamatus Lietuvos valstybei. K. Motiekos nuopelnai valstybingumo stiprinimui ne kartą buvo įvertinti aukščiausiais apdovanojimais. Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, draugams, kolegoms, mokiniams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“.

Advokatas K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. 1988–1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 metais su bendražygiais atkūrė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

1989–1990 m. SSRS Aukščiausioje Taryboje K. Motieka dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutartį.

K. Motieka 1989 metų TSRS liaudies deputatų II suvažiavime Kremliuje pirmą kartą per visą sovietinės okupacijos laikotarpį oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras K. Motieka viešai yra papasakojęs ne vieną istoriją iš Lietuvai lemtingo laikotarpio. Viena iš jų – kaip 1991 metų sausį slėpė Kovo 11-osios aktą, į kurį signatarai žiūrėjo kaip į nepriklausomybės pasą ir ateities garantą.

K. Motieka 1993 m. įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 m. buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

K. Motieka apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), LR pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).

K. Motieka gimė 1929 lapkričio 12 dieną Kaune. 1954 metais baigė Vilniaus universitetą. 1954–1960 metais dirbo LSSR, 1960–1961 metais – Vilniaus miesto prokuratūroje. Nuo 1961 metų – advokatas.

K. Motieka buvo sportinio šaudymo meistras.

Seimas praneša, kad urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Lankymas rugsėjo 2 d. nuo 14 iki 20 val., rugsėjo 3 d. – nuo 8 val. Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus laikomos nuo 11.15 val.

Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI