Pajūryje įsitvirtino audringi orai – miestus skalavo smarkus lietus, jūroje bangos siekė kelis metrus, o stiprus vėjas vartė medžius. Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo buvo ribojama laivyba. Audros bei stipraus vėjo jėgos teko patirti ir gretimiems rajonams.
Oro sąlygos Klaipėdoje pradėjo prastėti jau antradienio vakarą, lietus ir smarkus vėjas išliko ir naktį.
Atnaujinta 16.23
Stichija pasidarbavo ir paplūdimiuose – nuplovė riboženklius, tinklinio aikšteles, apgadino takus
Audra eibių prikrėtė ne tik uostamiestyje, bet ir Klaipėdos paplūdimiuose.
„Audra, nors ir graži, bet pridarė nuostolių paplūdimiams. Daugumą riboženklių nuplovė. Ką sugebėjome, tą surinkome, padėjome į šoną. Taip pat neįgaliųjų takai šiek tiek nuplauti. Kai kuriose vietose paplūdimiuose nuplovė šiukšliadėžes. Kiek žinau, pridarė tinklinankams bėdų – nuplovė tinklinio aikšteles. Barų šiek tiek paplovė“, – pasakojo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Tiesa, kokio dydžio pridaryti nuostoliai – dar anksti vertinti, nes audra kol kas neatsitraukė.
Nors trečiadienio audra uostamiestyje ir atrodo galinga, tačiau pajūryje ne vienerius metus dirbantis A. Siakki nelinkęs situacijos dramatizuoti. Anot pašnekovo, panašios audros vyksta kasmet rugpjūtį.
„Pernai tokios nebuvo, bet buvo užpernai, buvo prieš 4–5 metus. Tikrai pasikartoja. Rugpjūtis yra toks mėnuo, kai padažnėja vėjuoti orai, dažniau kyla bangos ir būna viena ar dvi tokios audros. Čia, galima sakyti, pusiau audra. Žiemą būna stipresnės. 2020 m. kovą buvo žymiai stipresnė“, – dėstė A. Siakki.
Atnaujinta 15.04
Audra Klaipėdoje vartė medžius, liūtis sėmė gatves, užlietas Drevernos uostas
Klaipėdoje ir Tauragės rajone trečiadienį nuo stipraus vėjo nuvirtę medžiai apgadino šešis lengvuosius automobilius. Pirminiais ugniagesių duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad ugniagesiai iki 14 val. Klaipėdos apskrityje 33 kartus vyko šalinti gamtos stichijos padarinių – nulaužtų medžių.
„Ugniagesiai vyko į Klaipėdos miestą, Palangą, Šilutę, Neringos, Tauragės savivaldybes“, – sakė ji.
Tauragės rajone, Tauragės dvaro kaime, nulūžęs didelis beržas apgadino tris automobilius, stovėjusius kieme. Jis taip pat nutraukė elektros laidus.
Klaipėdoje nulūžęs medis apgadino du automobilius, kitas uostamiestyje kieme nulūžęs medis apgadino vieną automobilį.
Pasak E. Zdanevičienės, gatvėje Klaipėdoje užstrigo automobilis, jį sėmė vanduo, vairuotoją iškėlė ugniagesiai, o mašiną nustūmė į kelkraštį.
Drevernos uostas pasidalino trečiadienio popietės situacija greta Kuršių marių. Vėjas ten kelia dideles bangas, o vanduo apsėmė ne tik uosto teritoriją, bet ir kėsinasi į namelius, o keliai virto upėmis ir tapo iššūkiu net automobiliams.
Tiesa, nors vaizdai ir įspūdingi, tačiau patys šio krašto atstovai situacijos dramatizuoti nėra linkę.
„Tai yra trumpalaikiai dalykai, mes prie to pripratę – kai tik stipresnis, nepalankus vėjas atsisuka, taip ir prigina vandens pas mus. Viskas prasidėjo apie pietus, pora valandų ir dabar vanduo jau slūgsta. Čia viskas greitai – išneš visus šapus, visas šiukšles, nereikės nė šluoti ir bus teritorija graži, tvarkinga, nuplauta. Pamarys pripratęs prie tokių dalykų“, – pasakojo Drevernos uosto vadovas Martynas Klevinis.
Pašnekovo teigimu, audrai buvo ruošiamasi iš anksto, tad didesnių nuostolių išvengti pavyko.
„Žmonėms – atrakcija. Atrodo įspūdingai, atrodo, kad marios atsikėlė iki namelių, restorano, tačiau su auliniais batais gali braidyti ir neprisemsi. Atrodo, įspūdingai, bet iš tiesų nieko baisaus čia nėra“, – pasakojo Drevernos uosto vadovas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto viešai pateikiamais duomenimis, šiuo metu uosto akvatorijoje fiksuojamas 12–17 m/s pietvakarių vėjo greitis, bangų aukštis Baltijos jūroje siekia iki 4 m, o Kuršių mariose apie 0,7–1,3 m.
Apie 12 val. klaipėdiečiai jau būriavosi prie jūros stebėti šėlstančios jūros. LRT.lt kalbinti gyventojai teigė, kad tokia stichija – savotiška miestiečių pramoga.
Dėl prastėjančių oro sąlygų bendrovė „Smiltynės perkėla“ pranešė retinanti keltų reisus.
„Dėl blogėjančių oro sąlygų, kylančio pietvakarių vėjo ir stiprėjančios vandens srovės uoste - reisai Senojoje perkėloje vyks kas valandą. AB „Smiltynės perkėla“ rekomenduoja sekti informaciją įmonės puslapyje keltas.lt, skambinti trumpuoju informacijos telefonu 1870“, – skelbiama bendrovės „Facebook“ paskyroje.
Klaipėdos uostas informavo, kad dėl sustiprėjusio vėjo naktį iš antradienio į trečiadienį Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba.
Trečiadienį apie 10 val. ryto gūsiais fiksuotas 27 m/s stiprumo vėjas. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukė 3 laivai, išvykti iš uosto dėl stipraus vėjo negali 7 laivai. Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota.
Ugniagesiai šalinti ant kelių užvirtusių medžių skubėjo nuo pat antradienio vakaro, o trečiadienį tokie pranešimai plaukia vienas po kito.
„Nuo vakar vakaro iki ryto buvo apie 4 iškvietimai dėl nuvirtusių medžių. Tai mūsų pajėgos nuvažiavo, sėkmingai susitvarkė, patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies, o kiek nuvirto ne ant važiuojamosios kelio dalies – žmonės neskambina. Šiandien ryte nuo 7 val. iki vidurdienio turėjome nemažai išvažiavimų Klaipėdos mieste. Tai yra 6 iškvietimai dėl nuvirtusių medžių, kurie maišė transportui arba buvo pavojingai pasvirę“, – pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Juozas Vintilas.
Stichija kai kuriems gyventojams pridarė nuostolių – pranešta apie ant automobilio užvirtusį medį. Tauragėje medis užvirto ant trijų automobilių. Į Klaipėdos rajoną ugniagesiams teko skubėti 8 kartus.
J. Vintilo teigimu, kol kas panašu, kad smarkiausiai audra talžo uostamiestį – ji praskrodė visą miestą ir paliko pėdsakų. Laimei, dėl smarkaus vėjo virsdami medžiai nesužalojo žmonių.
Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis teigė, kad uosto atstovai atidžiai prognozes ėmė stebėti ir ruoštis artėjančiai audrai pradėjo jau pirmadienį, tad prastos oro sąlygos Uosto kapitono tarnybai nebuvo netikėtos.
„Antradienį pasitvirtinus prognozei, perėjome į aktyvią fazę, dėl prastų oro sąlygų pradėjome įspėti uosto darbuotojus, agentus, laivų kapitonus. Uosto priežiūros skyriaus darbuotojai važiavo į uostą patikrinti jautrių vietų, kurios yra ypatingai jautrios esant stipriems vėjams“, – dėstė E. Ringis.
Pašnekovo teigimu, prognozės buvo labai tikslios ir pasitvirtino visu 100 proc. – pūtė pietvakarių vėjas, kurio greitis gūsiuose naktį buvo iki 24 m/s. Laivyba uoste pradėta riboti nuo antradienio vakaro – 23.50 val.
„Šiandien iš ryto vėjas dar šiek tiek pastiprėjo ir 9 val. ryto gūsiuose siekė 27 m/s, tačiau 10.30 val. Sėkmingai įvedėme keltą iš Švedijos, kadangi jis nesinaudoja locmano paslaugomis, tai tą žymiai lengviau padaryti. Bangavimas šiuo metu siekia 4–5 m“, – dėstė aiškino E. Ringis.
Šiuo metu Klaipėdos uoste ir toliau ribojama laivyba, įplaukti į uostą laukia 3 laivai, išplaukti – 6. Jokių incidentų vėjuotu laikotarpiu uoste nebuvo užfiksuota.
Pagal šiuo metu žinomas prognozes, vėjas ir toliau turėtų išlikti gūsingas, kiek ramesnio galima tikėtis tik ketvirtadienį.
Iškritus gausiam kritulių kiekiui, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pranešė, jog dirbama maksimaliomis pajėgomis. Per pora valandų gauta beveik pusšimtis pranešimų apie užlietus kelio ruožus ir kiemus.
Daugiausia problemų kyla pietinėje miesto dalyje – nuo Baltijos pr. iki Smiltelės g. Debreceno g. Taikos pr. Statybininkų pr. Dėl gausaus lietaus vandens surinkimo siurblinės dirba maksimaliomis apkrovomis.
„Mūsų tarnybos dirba maksimaliomis pajėgomis, tačiau visa bėda yra didžiulis vėjas. Dėl stipraus vėjo, kuris gūsiuose siekė beveik 30 m/s, yra sukilęs vandens lygis Kuršių mariose, Danės ir Smeltalės upėse, tuo pačiu lygiagrečiai yra pakilęs lygis vandens kolektoriuose, todėl ištekėjimas per išleistuvus į vandens telkinius yra apsunkintas. Kita problema, kad lietaus grotelės vietomis užneštos lapais, todėl vanduo nesubėga į kolektorius“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Gyventojams patariama, visas nebūtinas keliones atidėti, o jei pamačius užlietą kelio ruožą, įvertinti galimybes, ar važiuoti yra saugu, taip pat automobilius iš kiemų patraukti į saugesnes vietas.
