Nors epidemiologai baksnojo uostamiestį dėl Jūros šventės ir džiazo festivalio, bet jie įvyko, o dabar Klaipėda pirmauja pagal sergamumą COVID-19. Pirmą rugsėjo savaitgalį mažesnio masto renginiai tikėtini Kaune, tad šio miesto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) departamentas neabejoja: dalyvauti ten nebūtų saugu. Miesto valdžios atstovai tikina, kad situaciją stebės, bet epidemiologai nemano, kad vis dar kylanti sergamumo situacija Kaune stabilizuosis.
Išaugo protrūkių skaičius
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė LRT.lt teigė, kad Kauno mieste koronaviruso infekcijos atvejų didėjimo tendencija fiksuojama nuo trečios liepos savaitės. Pasak jos, artėjant šaltajam metų periodui, mažai tikėtina, kad sergamumas stabilizuosis.
„Jau šiuo metu jaučiama delta atmainos įtaka naujų atvejų atsiradimui ir sergamumo koronaviruso infekcija didėjimui. Kaunas – Lietuvos dalis, o virusui plisti savivaldybės ribos nėra kliūtis. Todėl, jei naujų COVID-19 atvejų šuolis yra vienoje Lietuvos dalyje, netrukus atvejų daugėja ir kitose, ne išimtis ir Kaunas“, – komentavo R. Gabrielaitė.
Trečiadienio duomenimis, NVSC Kauno departamentas užregistravo 22 COVID-19 ligos protrūkius darbovietėse. Anot R. Gabrielaitės, liepos mėnesį per savaitę buvo registruojama iki 2 protrūkių įmonėse, o štai per pastarąsias dvi savaites registruojama nuo 9 iki 14. Pašnekovės teigimu, artėjant rudeniui, žiemai, svarbiausia vakcinuotis nuo COVID-19 ir nepamiršti, kad šalyje vis dar yra ekstremali situacija dėl koronaviruso.
„Tad rekomenduojama neatsipalaiduoti ir paisyti visų bendrųjų nespecifinių profilaktikos priemonių. Jei Kauno miesto gyventojai uoliai skiepysis, tikėtina, kad sunkių ligos formų pavyks išvengti, mažiau bus hospitalizuojamų asmenų, todėl mažiau bus apkrauti Kauno ligoninių skyriai, pavyks išvengti ir skaudžiausių išeičių – mirties atvejų“, – minėjo NVSC atstovė.
Raginimai skiepyti vaikus
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas meras Visvaldas Matijošaitis – jis ragina iš anksto ruoštis naujiems mokslo metams ir paskiepyti vaikus.
„Liko mažiau nei mėnuo iki naujų mokslo metų. Po atostogų vaikai turi grįžti į mokyklas. Negalime vėl sodinti prie kompiuterių ekranų – su draugais ir mokytojais jiems būtina bendrauti gyvai. Tik taip užtikrinsime, kad nenukentės mokinių žinios, emocinė savijauta, o tėvai galės ramiai grįžti į darbus. Kad tai įvyktų, reikia veikti jau dabar.
Privalome klausyti specialistų, juk koronavirusas nesitraukia, vaikai taip pat serga ir užkrečia kitus. Skiepai – būtini, o dabar jiems pats tinkamiausias laikas, nes imunitetas formuojasi palaipsniui. Turime galimybę grįžti į įprastas vėžes, jei tik netrypčiosime vietoje. Raginu visus pasiraitoti rankoves skiepui“, – pranešime sakė V. Matijošaitis.
Kaip ketvirtadienį pranešime žiniasklaidai sakė Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė, palyginti su liepos mėnesio pradžia, Kaune šiuo metu pirmąją vakcinos dozę gavusių asmenų skaičius yra tris kartus didesnis. Be to, 82 proc. susirgusiųjų COVID-19 buvo neskiepyti. Anot M. Labašauskaitės, tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 dominuoja delta atmaina. Daugiausia serga 12–54 metų grupei priklausantys asmenys. Fiksuojami protrūkiai ir vaikų stovyklose.
Nemano, kad saugu dalyvauti renginiuose
Liepą smarkiai šoktelėjo sergamumas COVID-19 Klaipėdoje, o epidemiologai tuomet kritikavo ketinimus mieste organizuoti Jūros šventę, rugpjūčio pradžioje – džiazo festivalį. Dabar sergamumo žemėlapiuose Klaipėdos miesto savivaldybė „pajuodavo“. Kauno miestas nuspalvintai raudonai, tačiau, remiantis Statistikos departamento duomenimis, teigiamų tyrimų vidurkis per 7 dienas šioje savivaldybėje vis didėja. Daugėja ir kauniečių, užsikrėtusių COVID-19.
Tačiau Kaune šurmulio gali būti pirmą rugsėjo savaitgalį: mieste ketinama surengti mokslo metų pradžios šventę, kurioje galėtų būti apie 6 tūkst. žmonių. Be to, šeštadienį, rugsėjo 4 d., planuojama surengti LGBT eitynes, kuriose, anot organizatorių, galėtų dalyvauti nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių.
Ką apie tai mano NVSC Kauno departamentas? R. Gabrielaitė atsakė, kad, Lietuvoje įsivyraujant delta atmainai, neskiepytam, darbingo amžiaus asmeniui tokie renginiai – potenciali vieta užsikrėsti COVID-19.
„Augant naujų užsikrėtimui skaičiui ir esant vis dar nepakankamai skiepijimo nuo COVID-19 apimčiai, kiekvienas renginys – tai potenciali COVID-19 protrūkio rizika ir dalyvauti juose, be abejo, nėra saugu. Rizika mažėja taikant nespecifines profilaktikos priemones, bes vis tiek išlieka, todėl tiek organizuojantys, tiek planuojantys dalyvauti asmenys tai turi įvertinti. Jei visgi planuojama dalyvauti renginiuose, reikėtų nepamiršti išlaikyti kuo didesnį fizinį atstumą tarp asmenų, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones“, – teigė R. Gabrielaitė.
Stebės, kokie bus reikalavimai
Kaip tai vertina Kauno miesto savivaldybė? Anot šios įstaigos administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, mokslo metų pradžiai skirtai šventei ir dabar galioja Vyriausybės nutarime nustatyti reikalavimai.
„Jeigu renginys juos atitiks, jis įvyks. Tačiau net ir tokiu atveju bus skiriamas maksimalus dėmesys saugumui. Situaciją stebime kasdien“, – LRT.lt perduotame komentare tarė E. Andriuškienė.
Jos teigimu, negalima atmesti, kad renginys gali ir neįvykti: priklausys, kokia epideminė situacija bus prieš renginį ir kokie tuo metu galios Vyriausybės nutarimai.
Dėl planuojamų LGBT eitynių E. Andriuškienė kol kas nieko negalėjo pakomentuoti, nes Kauno miesto savivaldybė dar nėra nutarusi, ar skųs Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo įpareigojama suderinti renginio maršrutą Laisvės alėjoje.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, iki penktadienio paskiepyta 58,6 proc. Kauno gyventojų. Tai kiek daugiau nei šalies vidurkis – 55,1 proc. Anot Kauno miesto savivaldybės, kiek aktyviau pradėjo skiepytis 25–64 m. asmenys, tačiau itin žemi išlieka 12–15 m. vaikų skiepijimo rodikliai: jų paskiepyta vos ketvirtadalis.
Nuo pandemijos pradžios Kaune iš viso COVID-19 susirgo 33 120 gyventojų, pasveiko 31 296, 467 kauniečiai nuo šios ligos mirė.
