Teismo nutarimu, Kauno tarybos sprendimai 16 kartų padidinti darželių mokestį ne kauniečiams ir tarybos nariams apriboti pasisakymų laiką prieštarauja įstatymams. Tačiau Kauno valdžia tai skundžia. Kol kas neaišku, ar bus apskųstas ir įpareigojimas suderinti LGBT eitynių maršrutą Laisvės alėjoje. Anot LRT.lt kalbintų pašnekovų, savivaldybė naudojasi galimomis teisinėmis priemonėmis, o bylos dėl jautresnių ar garsesnių sprendimų vargiai paveiktų kauniečių nuomonę. Tačiau į teismo rūmus veda ne tik užsispyrimas ginti savo poziciją, bet ir nesitarimas su kitais.
„Užsispyrę, eis iki galo, ginčysis“
Per pastaruosius kelis mėnesius Kauno miesto savivaldybės vardas nuskambėjo trijose jai nepalankiose teismo nutartyse. Pirmą kartą – gegužę: tuomet Regionų apygardos administracinis teismas (RAAT) nusprendė, kad posėdžiuose ribojamas laikas pasisakyti prieštarauja vietos savivaldos įstatymui.
Antrą kartą – liepos pradžioje: tada RAAT teisėjų kolegija nusprendė, kad Kauno tarybos sprendimas padidinti 16 kartų darželių kainą ne Kaune gyvenantiems vaikams yra neteisėtas.
Trečią kartą – liepos pabaigoje: teismas įpareigojo Kauno valdžią suderinti LGBT eitynių maršrutą Laisvės alėjoje.
Dvi bylos – dėl darželių kainų ir tarybos nariams skirto pasisakymo laiko – teisme atsidūrė, kai Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius kreipėsi dėl to, ar sprendimai yra teisėti. A. Cechanavičius šias pareiga eina nuo 2019 m., per šį laiką jam teismo rūmų slenkstį dėl Kauno miesto tarybos sprendimų teko minti tris kartus.
Dar vienas skundas pasiekė teismą, kai į Vyriausybės atstovą kreipėsi kelios reklamos agentūros dėl Kauno tarybos sprendimo, kad konkurse dėl reklamos įrenginių dalyvautų tik tie, kurie pasiūlys paramą Kauno socialinės infrastruktūros plėtrai. A. Cechanavičius pernai lapkritį LRT TELEVIZIJAI komentavo, kad pakeitimai gali prasilenkti su galiojančiomis įstatymų nuostatomis.
Pasak A. Cechanavičiaus, komanda prieš tarybos posėdžius atlieka išankstinę teisės aktų peržiūrą, peržvelgia sprendimus, pateikia pastabų, jei randama klaidų. Bet ne visur už tai padėkojama.
„Visiems atrodo, kad mes čia esame tokie kaip auditoriai, tikrintojai ir bausime. Kaip tik atvirkščiai. Kitos savivaldybės netgi džiaugiasi, kad padeda, kad gali pasitaisyti. Visi siekiame, kad viskas būtų pagal įstatymus.
O Kaunas kaip parašė, nors ir pasakome argumentus, niekas į nieką neatsižvelgia. Su Kaunu toje srityje bendravimas yra komplikuotas. Jie patys labai užsispyrę: iki galo eis, ginčysis. Gal ir gera šita savybė, bet dėl reglamento, darželių, reklamos klausimų viskas gi akivaizdu. Tai dėl ko taip draskytis?“ – LRT.lt sako A. Cechanavičius.
Savivaldybė naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis
Kaip LRT.lt teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Kauno miesto savivaldybė turi teisę kvestionuoti žemesnių teismų sprendimą – ir tai daro.
„Kai bus galutinis sprendimas, tada bus galima pasakyti, ar jie iš tikrųjų pažeidžia vieną ar kitą įstatymą. Kol neišnaudotos visos teisinės priemonės, tai galbūt išlieka klausimų ir neaiškumų“, – sako A. Lašas.
Jo teigimu, Kauno tarybos valdančioji dauguma – „Vieningo Kauno“ atstovai – yra pavaldi merui Visvaldui Matijošaičiui, pakankamai konsoliduota, jaučiasi užtikrinta, todėl ne visada noriai derina klausimus su opozicija. To pasekmė – kai kurie tarybos sprendimai pasiekia teismo rūmus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ligita Šarkutė taip pat panašiai mano. Anot jos, kaip tik savivaldybės sprendimas skųsti teismo sprendimus yra logiškas ir nuoseklus žingsnis siekiant apginti savo poziciją.
„Tokie savivaldybės veiksmai jokiu būdu nerodo, kad ji eina prieš įstatymą, greičiau atvirkščiai. Ji tiesiog naudojasi valstybės ir įstatymo jai suteikiamomis teisėmis ir galimybėmis – teise į teisingą teismą, teise būti išklausytai“, – sako L. Šarkutė.
Būtų paranku skųsti nutartį dėl LGBT eitynių
Komentuodamas LGBT eitynių maršruto nederinimą, A. Lašas pastebi, kad Kauno valdžia ir meras supranta, kad dauguma žmonių turi pakankamai konservatyvias nuostatas, todėl jas iš dalies atspindi. Nors pašnekovui teisiniu ir pagrindimo aspektais nesuprantami savivaldybės sprendimai, bet čia, anot jo, lemia vertybės ir politinis skaičiavimas: suprantama, kad politikų buvimas tuose postuose, kur jie dabar yra, priklauso nuo minėtų žmonių paramos.
„Suprasdami, kad dauguma tų žmonių neremia tokių renginių, mėgina ignoruoti prašymą, stengiasi surasti vienokių ar kitokių priežasčių, bet jos, akivaizdu, skamba šiek tiek juokingai. Vienaip ar kitaip, kokį nors maršrutą juk galima suderinti. Dar ne taip seniai vaikščiojau Kaune Laisvės alėja, tai nemačiau, kad ji būtų nepereinama dėl remonto darbų“, – mini pašnekovas.
L. Šarkutės nuomone, Kauno valdžia atsisakymą suderinti LGBT eitynių maršrutą grindė konkrečiomis priežastimis ir argumentais. Ji taip pat mano, kad savivaldybei būtų paranku skųsti teismo nutartį, kuria įpareigojama suderinti eitynių maršrutą Laisvės alėjoje.
„Priešingu atveju galėtume kalbėti apie savivaldybės neužtikrintumą dėl savo argumentų ir savotišką atsitraukimą nuo savo pozicijos“, – komentavo pašnekovė.
Bylinėjimasis vargiai paveiktų gyventojų nuomonę
A. Lašas nemano, kad minėtos trys bylos turėtų esminių pasekmių Kauno valdančiųjų populiarumui. Aktualesni klausimai, pavyzdžiui, dėl darželių kainų, gali šiek tiek paveikti jaunesnius rinkėjus. Tas pats pasakytina apie LGBT temą, tačiau pašnekovas abejoja, ar gana liberalių pažiūrų žmonės balsuotų už nuosaikią, konservatyvią daugumą.
„Šiuo atveju aš manau, kad jie daug nepraranda, bet matome iš žmonių vertinimo, kad žmonėms patinka dabartinis meras ir iš esmės ta dauguma ir stovi ant mero pamatų. Kol jis yra, veikia, daro, tol žmonės jį ir remia ir savaime remia jo politinės komandos žmones. Jie turi pakankamai didelę paramą, kad galėtų paaukoti dalį jos šen ar ten“, – aiškina A. Lašas.
L. Šarkutės teigimu, ko gero, savivaldybės bylinėjimasis vargiai turės kokį nors poveikį gyventojų požiūriui. Pasak jos, teismais Lietuvoje pasitiki mažiau nei ketvirtadalis visų gyventojų ir tas pasitikėjimas yra menkas jau labai ilgą laiką.
„Iš teismų mes, kaip piliečiai, ir tikimės, kad jų sprendimai bus sąžiningi ir priimami pagal įstatymą. Tačiau tai viena medalio pusė. Kita, dažniau būtent tamsioji, to medalio pusė yra nepasitikėjimas teisine sistema. Pasitikėjimas, kaip žinome, daugiausia priklauso nuo valstybėje egzistuojančios realybės, t. y. konkrečių teismų sprendimų ir jų praktikos. Ir čia mes turime itin nedžiuginančius skaičius – pasitikėjimo institucijomis reitinguose už teismus labiau nepasitikima tik partijomis ir Seimu“, – dėsto L. Šarkutė.
Ji taip pat priminė Darbo partijos pavyzdį: jai byla dėl juodosios buhalterijos nesutrukdė dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktai į Seimą. Todėl, kaip teigia pašnekovė, nepalankūs savivaldybei sprendimai tik sustiprins jai oponuojančių žmonių nuotaikas, tačiau tiems, kurie yra patenkinti esama Kauno valdžia, tai įtakos neturės.
Dviženklis bylų skaičius teismuose
Kauno miesto savivaldybė aukštesnės instancijos teismui apskundė nutarimus dėl tarybos narių pasisakymo laiko bei darželių kainų. Ar skųs ir dėl LGBT eitynių maršruto suderinimo – dar neaišku.
Bet šiai savivaldybei ne naujiena būti atsakove teismuose. RAAT vyriausioji specialistė Evelina Talalienė LRT.lt atsiųstame atsakyme mini, kad šiuo metu nagrinėjamos 45 bylos, kuriose atsakovė yra Kauno miesto savivaldybė. Palyginti – dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės šiuo metu nagrinėjama 11 bylų, o dėl Kauno rajono savivaldybės – 8 bylos.
Pasak E. Talalienės, nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. atmesta 80 skundų ir visiškai arba iš dalies patenkinti 57 skundai, kuriuose Kauno miesto savivaldybė yra atsakovė. Palyginkime – per tą patį laiką su atsakove Klaipėdos miesto savivaldybe atmesti 22 skundai, o 13 skundų patenkinta visiškai arba iš dalies. Su Kauno rajono savivaldybe patenkinti 5 skundai, atmesti – 8, atsisakyta priimti 17 skundų.
Kiek daugiau bylų nagrinėti dėl Vilniaus miesto savivaldybės reikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui: pasak jo atstovo žiniasklaidai Audrio Kutrevičiaus, šiuo metu tokių bylų yra 57.
Tačiau aukštesnės instancijos teisme – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) – skaičiai beveik vienodi.
Kaip LRT.lt sako šios įstaigos teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Lukoševičienė, šiuo metu tarp LVAT gautų ir dar neišnagrinėtų bylų yra 71 byla, kuriose atsakovas yra Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės taryba arba Kauno miesto savivaldybės meras. Vilniaus valdžios atveju tokių bylų yra 76, Klaipėdos – tik 7.
