Prie parlamento vykusiame proteste, vėliau virtusiame riaušėmis, dalyvavo ir Seimo nariai. Nors kai kurie apsiribojo kalbomis nuo scenos, kiti stojo į pirmąsias riaušininkų gretas – tiesiai prieš pareigūnus. Tiek konstitucinės teisės ekspertas, tiek buvęs Seimo etikos prievaizdas portalui LRT.lt teigė, kad jeigu bus įrodyta, jog riaušėse parlamentarai pažeidė įstatymus, jų turėtų laukti apkalta.
Vyriausybės sprendimams dėl ribojimų nesiskiepijusiesiems nuo COVID-19 prieštaraujanti maždaug penkių tūkstančių žmonių minia antradienį ryte susirinko į protestą prie Seimo. Jie atsinešė kartuves ir siūlė karti valdančiosios daugumos atstovus, keletas žmonių prie krūtinės buvo prisisegę Dovydo žvaigždę su užrašu „Neskiepytas“, kai kurie vilkėjo kostiumus, primenančius koncentracijos stovyklų uniformas, vaidino esą gete.
Į protestuotojus nuo scenos kreipėsi Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, Valdemaras Valkiūnas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas, Petras Gražulis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas. Jie ragino baigti „nevakcinuotų žmonių diskriminaciją“, nepaklusti Vyriausybei, teigė, kad ji skirsto žmones į lygius ir lygesnius, kalbėjo apie „didžiojo perkrovimo planus“, skatino nepasitikėjimą vakcinomis. Panašiomis mintimis politikai dalijosi ir socialiniuose tinkluose.
Seimo nariai beveik 70-iai žmonių išrašė leidimus patekti į Seimo rūmus.
Protestui virtus riaušėmis P. Gražulis ir buvęs Seimo narys, dabar dirbantis jo padėjėju, Naglis Puteikis stovėjo pirmose riaušininkų gretose, tiesiai prieš Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnus.
Tiesa, jau kitos dienos pavakare Darbo partijos atstovai A. Gedvilas ir M. Puidokas pareiškė atsiribojantys nuo prie Seimo kilusių riaušių. Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, politikai teigė kvietę žmones į taikų protestą prieš planuojamus ir jau priimtus Vyriausybės sprendimus, susijusius su koronaviruso pandemijos valdymu.
Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad jei kuris nors iš Seimo narių prisidėjo prie riaušių skatinimo, situaciją turėtų įvertinti teisėsauga, o parlamento nariai gali sulaukti ir apkaltos.
Kitą rytą po riaušių paklausta, ar ir Seimo nariai gali sulaukti teisėsaugos dėmesio dėl riaušių, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė: „Visų asmenų elgesys, kuris kelia abejonių, bus įvertintas.“
Mano, kad vertinti turėtų ir teisėsauga
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkės pavaduotojas Andrius Bagdonas portalui LRT.lt sakė, kad jei Seimo nariai išties prisidėjo prie antradienio vakaro įvykių, jų elgesį turėtų įvertinti ne tik EPK, bet ir teisėsauga.
„Jeigu Seimo nariai leido sau prisidėti prie to, kad vyktų tam tikri dalykai, kurie šiek tiek peržengė taikaus mitingo ribas, tai man atrodo, kad ne tik EPK, bet ir teisėsauga turėtų šį klausimą svarstyti. Jei jie prisidėjo prie tų įvykių, tai su Seimo nario darbu prasilenkia, taip pat su etika ir morale“, – komentavo A. Bagdonas.
EPK pirmininkės pavaduotojas sakė manantis, kad dieną į protestą buvo susirinkę ir daug taikių žmonių, norinčių išsakyti savo nuomonę, ir toks formatas yra tinkamas. Vis dėlto vakare prie Seimo, politiko manymu, liko radikaliai nusiteikę žmonės, kurie esą ir pavertė taikų mitingą riaušėmis.
„Kai žmonės negali išeiti iš darbo, man atrodo, tai nėra normalu. Ribos buvo peržengtos. Dieną žmonės pakankamai taikiai susirinko, mitingavo, taip išsakydami savo poziciją vienu ar kitu klausimu“, – sakė A. Bagdonas.
Apkaltos galimybės neatmeta
Buvęs ilgametis Seimo narys, anksčiau vadovavęs EPK, Algimantas Salamakinas portalui LRT.lt sakė, kad jei yra įrodymų, kad Seimo nariai nesilaikė įstatymų, o visos riaušės, jo manymu, ir buvo įstatymo pažeidimas, tuomet politikai turi už tai atsakyti.
„Aš nežinau, kiek tai yra EPK vaidmuo, bet Seimo narys duoda priesaiką ir prisiekia laikytis įstatymų bei Konstitucijos. Jeigu tu nesilaikai įstatymų, galioja kitas punktas – tu negali būti Seimo narys. Bet jei negali būti Seimo narys, čia turi įsikišti Konstitucinis Teismas ir po to pats Seimas“, – kalbėjo A. Salamakinas.
Jis patvirtino manantis, kad jei bus patvirtinta, jog Seimo nariai dalyvavo riaušėse ar jas skatino, jie turėtų sulaukti apkaltos.
„Man atrodo, kad taip. Bent variantas turėtų būti svarstomas. Jei policija turi įrodymų, o buvo labai daug filmuojama, paveiksluojama... Mačiau, kaip stovėjo mano buvę kolegos vienoje gatvės pusėje, o kitoje pusėje buvo pareigūnai. Tai aišku, kokią barikadą jie užėmė. Aišku, gal kolega malšino juos, kad jie nepultų, bet čia reikia tyrimo, reikia įrodymų.
Bet jei Seimo narys pažeidžia įstatymus, nėra abejonės – jis turi atsakyti. <...> Yra momentų, kada tikrai reikia imtis priemonių“, – sakė buvęs Seimo narys.
A. Salamakinas svarstė, kad priemonių reikėjo imtis ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai darbą metęs Seimo narys išvyko atostogų į Egiptą, nes žmona jam nupirko bilietus. Kalbėdamas apie tai A. Salamakinas galvoje turėjo „valstietį“ V. Ąžuolą.
„Raskite jūs tokią darbovietę, kur žmona jums nuperka kelialapį, o jūs neinate į darbą ir važiuojate kur nors į egzotiškus kraštus, grįžtate, už tai dar ir atlyginimą gaunate, o etikos prievaizdai sako, kad čia nieko tokio. Kodėl žmonėms tada nesiimti piketų? Jei eis taip toliau, greitai kiekvienam Seimo nariui reikės duoti sargybinį“, – kalbėjo A. Salamakinas.
Mačiau, kaip stovėjo mano buvę kolegos vienoje gatvės pusėje, o kitoje pusėje buvo pareigūnai. Tai aišku, kokią barikadą jie užėmė.
A. Salamakinas
Buvęs politikas prisiminė ir 2009 metais prie Seimo vykusias riaušes. Tuomet, kaip pasakojo A. Salamakinas, politikai nedrįso veržtis į lauką. O tie, kurie išėjo, buvo apmėtyti kiaušiniais.
„Dėl to ir dabar sakiau, kad geriau nelįsti į tokius dalykus, nes tarp piketuojančiųjų yra visokių žmonių“, – sakė buvęs EPK pirmininkas.
Jis taip pat pasakojo, kad per riaušes 2009-aisiais apsauga neleido tuomečiams Seimo nariams stovėti prie langų: „Kai kurie Seimo nariai buvo barami už tai, kad stovėjo prie langų Seime ir rodė truputį nepadorius gestus piketuotojams. To daryti niekada nereikia, kitoje pusėje irgi yra įtūžusių žmonių, tada pasipila akmenų kruša. Kol nebuvo akmenų krušos, kai kurie Seimo nariai bandė išeiti, bet jokios kalbos nerado.“
Mato pagrindą tyrimui
Kaip portalui LRT.lt komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius, šioje situacijoje yra dvi galimybės.
V. Sinkevičius kalbėjo, kad pirmiausia reikia pažvelgti į Konstituciją ir Seimo nario priesaiką. Kiekvienas Seimo narys, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai tarnauti demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
„Kitaip tariant, jis prisiekia ne tik gerbti įstatymus, bet ir jų nepažeisti. Jei Seimo narys skatina, tarkime, protestuotojus nesilaikyti įstatyme nustatyto 75 metrų atstumo nuo Seimo pastato, jeigu skatina nesilaikyti policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų teisėtų reikalavimų, aišku, kad jis pažeidžia įstatymą, pažeidžia priesaiką.
Jeigu tie veiksmai Seimo nario yra tokie, kurie turi nusikaltimo požymių, tarkime, nepaklusimas teisėtiems pareigūnų reikalavimams, pasipriešinimas pareigūnams, kurstymas, skatinimas ir panašiai, tuomet generalinis prokuroras, įvertinęs aplinkybes, surinkęs įrodymus, gali kreiptis į Seimą ir prašyti panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“, – dėstė MRU profesorius.
Kitaip tariant, anot V. Sinkevičiaus, tokiu atveju Seimo narys atsakytų pagal Baudžiamąjį kodeksą, kaip ir visi eiliniai Lietuvos piliečiai.
Antra galimybė yra apkaltos procesas. Jį pradėti, kaip sakė profesorius, galima esant trims pagrindams: kai sulaužoma Seimo nario priesaika, pažeidžiama Konstitucija arba yra padarytas nusikaltimas. Šiuo atveju, kaip sakė V. Sinkevičius, reikėtų kalbėti apie priesaikos sulaužymą.
„Tokie veiksmai rodo nepagarbą Konstitucijai, nepagarbą įstatymams, nedera su įsipareigojimu plėtoti demokratiją, tarnauti demokratijai ir žmonių gerovei, bet vėlgi – reikia nustatyti faktines aplinkybes“, – sakė V. Sinkevičius.
MRU profesorius sakė manantis, kad pagrindo pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, o tuo pačiu ir sudaryti Seime apkaltos komisiją, kuri aiškintųsi įvykio aplinkybes, visiškai pakanka.
Tokie veiksmai rodo nepagarbą Konstitucijai, nepagarbą įstatymams, nedera su įsipareigojimu plėtoti demokratiją, tarnauti demokratijai ir žmonių gerovei, bet vėlgi – reikia nustatyti faktines aplinkybes.
V. Sinkevičius
„Tačiau reikia išsiaiškinti aplinkybes, kokiais konkrečiais veiksmais Seimo nariai galimai pažeidė įstatymą ir galimai sulaužė priesaiką. Tai gali nustatyti tik specialus tyrimas, o jį gali atlikti teisėsaugos pareigūnai ir prašyti leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, o dėl to Seimas spręstų balsuodamas. Tam reikia, kad daugiau nei pusė Seimo narių balsuotų už tokį sprendimą.
Antras dalykas yra inicijuoti apkaltą. Ją gali inicijuoti ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių. <...> Tačiau reikia nustatyti, kokiomis aplinkybėmis, kokiu metu buvo atlikti veiksmai. Taip a priori sakyti, kad kažkas įvyko, negalima, reikia tyrimo. Bet iš viešojoje erdvėje paskleistos informacijos matyti, kad pagrindas pradėti tyrimą yra“, – portalui LRT.lt sakė MRU profesorius V. Sinkevičius.
