Lietuvoje

2021.08.05 11:23

VSAT vadas pristatė, kaip atrodytų tvora Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje: kainuotų apie 150 mln. eurų, statybos truktų dvejus metus

atnaujinta 11.49
Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.08.05 11:23

Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, ministrais bei Seimo frakcijų atstovais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas pristatė, kaip galėtų atrodyti fizinis barjeras tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Skaičiuojama, kad tai kainuos apie 150 mln. eurų, o statybos gali trukti dvejus metus.

Lietuvai toliau kovojant su išaugusiais neteisėtos migracijos skaičiais, ketvirtadienį Vyriausybė įvyko premjerės Ingridos Šimonytės, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio bei visų parlamentinių frakcijų seniūnų susitikimas.

Po susitkimo premjerė I. Šimonytė komentavo, kad Vyriausybė frakcijų seniūnams ir opozicijos lyderiui pristatė siūlymus, kuriuos ketina teikti kitą savaitę rengiamoje Seimo neeilinėje plenarinėje sesijoje.

Anot jos, susitikimo tikslas nebuvo išvengti opozicijos kritikos ar turėti išankstinį sutarimą, o norėta jo metu išgirsti kylančius klausimus ir į juos atsakyti.

„Į daugelį klausimų buvo atsakyta, daugelis dalykų buvo aptarta. Buvo atskiru klausimu pristatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vizija ar projektas fizinio barjero pasienyje, dėl kurio tam tikrus teisės aktus Vyriausybė pateiks Seimui“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Premjerė kalbėjo, kad sprendimas statyti fizinį barjerą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali kainuoti brangiai, tad reikia, kad dėl to būtų rastas kuo platesnis sutarimas.

„VSAT pristatė savo matymą paties projekto – tai yra dvigubos užtvaros, koncertinos ir tvoros. Pristatė ir kokia būtų diegimo logika pagal sienos rizikingumo ruožus. <...> VSAT nuomonė yra pati svarbiausia.

Aptarėme taip pat ir įmonių pasitelkimą, Lietuvos verslo, taip pat ir projekto valdymą, kurį norime organizuoti skaidriausiu įmanomu būdu, kad tai būtų efektyvu ir skaidru, kad nekeltų klausimų dėl biudžeto ar pasitelktų rangovų“, – aiškino premjerė.

Pristatė, kaip atrodytų fizinis barjeras pasienyje: tvorų ir koncertinų įrengimas kainuotų 150 mln., statybos truktų 2 metus

Pasak jos, kalbėtąsi ir projektus, kuriais būtų numatomos tam tikros galimos procedūrinės išlygos, pavyzdžiui, statybos ar specialių apsaugos zonų reikalavimams. I. Šimonytė pabrėžė, kad barjeras turi išdygti kiek įmanoma greičiau efektyviausiu įmanomu būdu.

„Maksimaliai greitos statybos priklauso nuo keleto dalykų: nuo procedūrų, geros vadybos ir, žinoma, dalykų, kurie nėra Vyriausybės kontroliuojami, pavyzdžiui, galimybių sutelkti žaliavas“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė, kad fizinio barjero statyboms bus pasitelkta energetikos sektoriuje dirbanti įmonė.

S. Skvernelis: palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero

Seimo opozicijos lyderis S. Skvernelis po susitikimo su premjere dėkojo jai už dialogą. Jo įsitikinimu, ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai suvokia, kad migrantų krizės akivaizdoje svarbu veikti išvien, kai sprendžiami valstybės saugumo klausimai.

Jo teigimu, kitą savaitę, Seimo neeilinės sesijos metu, opozicija pasirengusi diskutuoti dėl įstatymų pataisų, kurios leistų pagreitinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą.

„Opozicijos misija yra kad tas procesas būtų efektyvus, greitas, skaidrus. Kritikos išvengti niekada nepavyks. Jei yra už ką kritikuoti, tai pakritikuosime. Jei yra už ką girti, nematau problemos ir pagirti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Manau, kad principinis sutarimas ir, ko gero, palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero“, – pažymėjo S. Skvernelis. Jis akcentavo manantis, kad pokyčių Baltarusijoje artimiausiu metu tikėtis nevertėtų, tad fizinės sienos statyba pasienyje yra būtina.

Pasak S. Skvernelio, ne visi Seimo nariai yra susipažinę su įstatymo pataisomis, kuriomis Vyriausybė siekia suteikti daugiau įgaliojimų kariams, stabdant neteisėtą migraciją iš Baltarusijos pusės. Dėl to, anot jo, nuomonės šiuo klausimu gali išsiskirti. Pats S. Skvernelis tikino suprantantis tokių pataisų reikalingumą, tačiau kartu pabrėžė matantis tame ir grėsmių.

„Mano asmeninė nuomonė išlieka ta pati – aš tikrai daryčiau nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Bet, kaip alternatyva, kurią pateikė vakar Vyriausybė – kad būtų galima būtų įgalinti krašto apsaugos sistemą arba kariuomenę veikti ir atlikti tam tikras policines funkcijas pasienyje, yra labai svarbu, aš tam pritariu. Kaip kolegos galvoja, pasakys patys.

Tačiau įgyvendinimo mechanizmas man kelia rūpestį, nes iš esmės kariuomenė įgauna beveik tokius pat, šiek tiek siauresnius įgaliojimus kaip karo padėtis atveju, bet sprendimą dėl karo padėties ar dėl nepaprastosios padėties priima Seimas arba prezidentas tarp sesijų, o šiuo atveju tuos įgaliojimus taikos metu suteikti kariškiams vien tik krašto apsaugos ministro įsakymu, suderinus su prezidentu, aš manau, kad tai yra parlamentinei valstybei per didelė rizika. Dėl to siūlyčiau, kad tai būtų Vyriausybės teikimas ir Seimo sprendimas“, – aiškino Seimo opozicijos lyderis.

Įvardijo, kaip atrodys tvora

Parlamentinių frakcijų vadovų susitikime su premjere dalyvavęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas teigė politikams pristatęs sienos statybos koncepciją. Anot jo, ši koncepcija buvo parengta, atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, atsižvelgiant į Lietuvos ir Baltarusijos pasienio specifiką.

„Fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų arba apsaugos linijų. Pirmoji apsaugos linija arba elementas būtų koncertina, kuri būtų montuojama ant sienos linijos. Šalia jos būtų diegiama apsauginė tvora. Tai būtų keturių metrų aukščio metalinė tvora su „Y“ formos viršūnėmis, kur papildomai turėtų būti montuojama koncertina.

Toliau būtų diegiamos ar diegiami ir kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie iš jų ir šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, kontrolės pėdsakų juosta, stebėjimo kamero, optiniai elektroniniai kabeliai ir patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – apie galimą sienos koncepciją kalbėjo VSAT vadas.

Jis teigė, kad, kaip siūlo VSAT, siena neturėtų pamato. Esą būtų tvoros stulpeliai būtų betonuojami, o dalis tvoros būtų tiesiog įkasta į žemę.

Pasak R. Liubajevo, vadinamoji koncertina apsunkintų priėjimą prie apsaugos tvoros. VSAT vadas tikino pateikęs paskaičiavimus, kiek galėtų kainuoti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos.

„Tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 milijonai eurų. Kalbame apie fizinio barjero diegimą prie sienos ruožo, kuris yra 508 kilometrai. Priminsiu, kad sienos ilgis su Baltarusija yra 670 kilometrų, bet ne visur bus ta fizinė kliūtis arba barjeras montuojamas diegiamas dėl landšafto ypatybių, dėl vandens telkinių“, – tikino R. Liubajevas.

Jo teigimu, atsižvelgiant į dabartinę teisinę bazę, į tai, kad dėl sienos galėtų būti skelbiamas tarptautinis konkursas, jos statyba užtrukti apie dvejus metus.

Nerimą kelia migrantų lemtis

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas komentavo, kad siena turi būti pastatyta kuo greičiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kokia bus jos kaina: „Man atrodo, kad projektas yra optimaliai sudėliotas. Suprantu, kad didžiausia problema yra dratas, dzūkiškai pasakysiu. Kad būtų drato daug, tai ir ta tvora seniai būtų.“

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas komentavo, kad anksčiau šią savaitę priimtas sprendimas neįsileisti į migrantų į Lietuvą ir juos apgręžti atgal į Baltarusiją, veda į kokybiškai naują situaciją.

„Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos pats inicijavo. Jei dar bando inicijuoti naujus srautus ir Lietuva tęs priemonę dėl apgręžimo, tai įsivaizduokime, kas nutiks Baltarusijoje – visiškai neplanuota situacija.

Kita vertus, tikrai kelią nerimą tų žmonių lemtis. Jie planavo ir buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, liko Baltarusijoje, kuri mes nežinome, ar bus geranoriška jų atžvilgiu. <...> Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka galiojančių konvencijų“, – komentavo E. Gentvilas.

Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė komentavo, kad Laisvės partija pritarta greitesniam ir sklandesniam fizinio barjero įrengimui.

„Bet yra ir minkštosios priemonės, kaip neteisėtų migrantų atgrasymo informacinė kampanija. Ir internete, socialinėse medijose, tiek ir Irake, statant lauko reklamas, vykdant minkštąją dalį, kuri yra labai svarbi“, – sakė I. Pakarklytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.