Lietuvoje

2021.07.28 05:30

Rugsėjis mokyklose: mokytojų vakcinavimosi žirklės rodo, kad rudenį gali kilti įtampų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.28 05:30

Bendras mokytojų pasiskiepijimo nuo COVID-19 rodiklis Lietuvoje siekia 73 procentus. Yra mokyklų, kuriose, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, imunitetą įgijo 90–100 proc. darbuotojų, bet yra ir tokių, kuriose jis nesiekia 50 ar sukasi apie 60 proc. Daugiausia pastarųjų – Šalčininkų rajone. Kaip pabrėžia specialistai, kad mokykla taptų saugia erdve, reikia, kad imuniteto lygis siektų maksimumą. 

„Skiepas neparodo imuniteto“, – sako vienos mokyklos vadovas. „Mums nereikėjo įtikinėti mokytojų, jie nekantriai laukė vakcinų“, – atitaria kitos atstovė.

Pasak psichologo Visvaldo Legkausko, mokytojai, būdami išsilavinę žmonės, bendrai paėmus, supranta vakcinų naudą, tačiau natūralu, kad kai kuriuos veikia jų platesnės bendruomenės nuostatos. Psichologas pabrėžė, kad dalis dar nesuprato, kad gyvename karo sąlygomis, kai demokratijos suteiktos laisvės gali būti ribojamos.

Be to, pasak psichologo, atėjus kitiems mokslo metams gali įsivyrauti įtampa, sukelsianti netgi protestų.

Tikisi, kad iki rugsėjo dar pasiskiepys

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dažną dieną pagiria besiskiepijančius pedagogus ir drauge paragina pasiskiepyti tuos, kurie to dar nepadarė. Kaip ministrė sakė LRT.lt, ji tiki, kad ir menką imunizacijos lygį pasiekusiose mokyklose per rugpjūtį padėtis pasikeis į gerąją pusę.

„Vilniaus, Šalčininkų rajonų pedagogų vakcinacijos rodikliai atspindi bendrą šio regiono gyventojų nusiteikimą vakcinuotis.

Tačiau tikimės, kad iki rugsėjo nemažai pedagogų dar priims sprendimą skiepytis. Be kita ko, taip jiems neliktų būtinybės ir periodiškai testuotis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas.

Rugsėjį mes galime pasitikti su streikuojančiomis mokyklomis kai kuriuose regionuose. Tam reikia ruoštis.

V. Legkauskas

Jis pabrėžė, kad ministerija laikosi pozicijos, kad rugsėjį į mokyklas, darželius turi grįžti visi vaikai.

„Ir toliau raginsime mokytojus skiepytis, siekiant, kad ugdymo įstaigos būtų kuo saugesnės. Tikimės, kad jos paseks pavyzdžiu, kurį parodė ugdymo įstaigos, kuriose imunizacijos lygis viršija 90 proc.“, – pridūrė D. Lukas.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tokių yra apie 200.

Gladutienė: mokytojų įkalbinėti neteko

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos imunizacijos rodiklis siekia 90–100 proc.

„Mūsų bendruomenė – labai supratinga. Tie, kas nepasiskiepijo, yra persirgę, ir dar neatėjo laikas, kai jie gali skiepytis. Buvo du žmonės, kurie sakė, kad dar palauksime. Kadangi dabar atostogos, negaliu pasakyti, ar jie apsigalvojo ir pasiskiepijo nuo COVID-19“, – kalbėjo Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Gražina Gladutienė.

Ji pabrėžė, kad Povilo Matulionio progimnazijoje nekilo ginčų dėl skiepijimosi, o tie, kurie svarstė, nutarė pasiskiepyti, kai paaiškėjo, kad teks testuotis. Šioje progimnazijoje, neskaičiuojant skyrių, dirba per 80 žmonių.

Pabrėžiu, mes gyvename karo sąlygomis. Žmonėms sunku suprasti, kad jei kulkos nešvilpia, bombos ant galvos nekrenta, nereiškia, kad mes negalime susidurti su lygiai tokiomis pat pasekmėmis ir koronaviruso sąlygomis.

V. Legkauskas

„Mūsų darbuotojai nekantriai laukė, kada ateis jų eilė skiepytis. Buvau atsakinga už sąrašus, manęs nuolat klausinėdavo, turėdavau vis skambinti į polikliniką ir klausti, kada bus vakcinų“, – pasakojo direktoriaus pavaduoja.

Kupiškėnams pedagogams teko palūkėti, mat jie pasirinko „Pfizer“ vakciną, o jos kurį laiką nebuvo pakankamai.

G. Gladutienė sakė, kad jai sunku suprasti kolegas iš kitų mokyklų, kurie neketina skiepytis.

„Sakytum, skiepas būtų naujovė. Skiepai nėra naujovė, efektyvumas palyginti aukštas. Aš nesuprantu, kai nesiskiepija. Gal todėl, kad pas mus nebuvo taip, kad tektų įtikinėti. Juolab mokykloje mokosi vaikai, kurie gali sirgti be simptomų ir atnešti ligą. Juolab žinant, kad mokyklose dirba daug vyresnių mokytojų“, – kalbėjo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

G. Gladutienė mano, kad, atsižvelgiant į pedagogų vakcinavimąsi, grįžti rugsėjį bus saugiau.

„Žinoma, daug kas priklausys nuo bendro susirgimų skaičiaus. Žinoma, skiepas visiškai neapsaugo, bet apsaugo nuo sunkios ligos.

Suvaldyti srautus mokykloje nėra lengva, ypač tokiose mokyklose kaip mūsų, kur per 600 vaikų. Bet susitvarkome. Be to, ir įdirbis jau yra, vaikai jau pripratę prie tvarkos. Jiems nebereikia priminti, kad reikia kaukių, reikia dezinfekuotis rankas. Pradinukai ir prie testavimo pripratę, mat kurį laiką juos testavome kaupinių metodu. Iš pradžių buvo nuogąstavimų, bet dabar jie testų nebebijo. Jau po pirmo karto pasikeitė nuomonė, nes pamatė, kad nieko baisaus. Žinoma, daug kas priklausys nuo tėvų sąmoningumo“, – kalbėjo pavaduotoja.

Pasak G. Gladutienės, pedagogų bendruomenė labai nori, kad pavyktų kitais mokslo metais dirbti kontaktiniu būdu.

„Labai norime, kad nebūtų karantino, kad mokyklų neuždarytų, nes padėtis buvo prasta. Kalbu apie vaikų psichologinę būseną“, – aiškino pedagogė.

Pasak jos, svarbu, kad padėtis būtų tokia, kad nereikėtų uždaryti mokyklų, o jei židinys atsirastų, pakaktų uždaryti vieną klasę, o ne visą mokyklą.

Jakobčiukas: skiepas neparodo, koks mūsų imunitetas

Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijoje – kitokios nuotaikos ir nuostatos. Ši mokykla taip pat viena iš pirmųjų imunizacijos sąraše, tiesa, iš galo. Šis rodiklis čia siekia 40–49 proc.

Direktorius Vitalijus Jakobčiukas pabrėžė, kiekvieno žmogaus teisė – pasirinkti, ar skiepytis. Jo mokykloje iš 55 mokytojų pasiskiepijo apie dešimt. Kadangi atostogos, mokyklos vadovas negalėjo atsakyti tiksliai.

Ar užsikrėsiu pats, yra mano asmeninis reikalas, man svarbiausia, kad kitų neužkrėsčiau. Praeina devynios dienos, vėl testą darausi.

V. Jakobčiukas

„Skiepas neparodo, kokį mes turime imunitetą. Parodo tik tyrimai, koks žmonių imunitetas. Kaip vadovas, atsakingai pasakysiu, kad per visą pandemiją pas mus buvo susirgę tik du mokytojai. Tai koks mūsų imunitetas?

Žmonės nesivakcinuoja, nes nemato tikslo. Mato tikslą testuotis, tokia privalomybė. O dėl vakcinavimosi – kas gali pasakyti, kas bus po kurio laiko? Tokia yra kolektyvo nuomonė. O kad mūsų imunitetas yra stiprus, parodė kolektyvo sergamumas, COVID-19 susirgo du žmonės, persirgo gana lengvai“, – kalbėjo V. Jakobčiukas.

Direktorius mano, kad testai garantuos saugų grįžimą į mokyklą rudenį.

„Pasidarau testą ir dešimt dienų žinau, kad kitų neužkrėsiu. Ar užsikrėsiu pats, yra mano asmeninis reikalas, man svarbiausia, kad kitų neužkrėsčiau. Praeina devynios dienos, vėl testą darausi“, – savo poziciją nusakė direktorius.

Reikia ne demonizuoti, o užsiimti švietimu. Pagalvokime, kiek mes turime informacijos rusų ar lenkų kalba apie koronavirusą? Kodėl neverčiame?

V. Zemlys-Balevičius

Jis pabrėžė, kad mokytojai moka mokesčius, tad turi teisę į nemokamus testus.

V. Jakobčiukas apgailestavo, kad vadovai yra atsakingi už tai, kaip vakcinuojasi ar testuojasi darbuotojai.

„O tai, kad mes sakome, pasakojame, aiškiname, niekas nemato ir nežino. Tik išgirstame kaltinimus, kad nieko nedarome ar darome ne iki galo“, – sakė pedagogas.

Pasak jo, kaip viskas vyks rugsėjį, bus aišku tik rugpjūčio viduryje.

„Kaip aš suprantu, Rugsėjo 1-ąją sutiksime mokinius, kokias dvi savaites pasimokysime. Tendencija išliks tokia, kad daugės sergančiųjų, o tada bus tai, kas buvo pastaruosius dvejus mokslo metus, grįšime prie to“, – kad vėl teks dirbti per nuotolį, sakė V. Jakobčiukas.

Zemlys-Balevičius: nereikia demonizuoti, reikia tiesiog informaciją versti į rusų ir lenkų kalbas

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius griežtas: mokykla bus saugi tik tuomet, kai imunizacijos lygis sieks bemaž 100 proc.

„Pasiskiepijimo procentas turėtų būti vos ne šimtas procentų. Jeigu būdamas mokytojas eini mokyti nepaskiepytas, kyla rizika, kad užkrėsi vaikus ir kad pats užsikrėsi. Visi mes norime vaikus maksimaliai apsaugoti, tad jei eini kontaktiniu būdu dirbti su vaikais, turi būti paskiepytas. Tai elementaru“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.

Jis mano, kad mokyklose, kuriose darbuotojų imunizavimosi lygis siekia 40–49, 50–59 ar 60–69 proc., rugsėjį, jei nepasikeis padėtis per rugpjūtį, nebus saugu.

„Mano pozicija tokia: mokytojai, kaip ir medikai, turi būti ta specialybė, kur vakcinavimas turi būti privalomas. Kuo mes rizikuojame? Vaikų sveikata ir gyvybe. Tad čia neturi būti diskusijų. Mes turime pasiekti šimtaprocentinį imunizacijos lygį. Jei aš turiu mažametę dukterį, o jos mokytojas yra nevakcinuotas ir užkrės mano mažametę dukrytę, tai kas bus? Aš noriu, kad mano vaikui mokykloje būtų saugu“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Jis pats jau paskiepijo savo sūnų, kuriam per dvylika metų. Tačiau, pabrėžė mokslininkas, kol kas maža dalis – vos keliolika procentų – paskiepytų vaikų. Jie, sakė mokslininkas, galbūt sunkiai ir neserga, bet gali tapti viruso platintojais ir užkratą nunešti vyresniems, kurie nėra pasiskiepiję arba pasiskiepijo tik viena vakcinos doze.

„Jaunimas yra mobili grupė ir jei jie nėra vakcinuoti, gali būti, kad jie nuolat palaikys pandemiją. Jei norime to išvengti, turime tam užkirsti kelią“, – pabrėžė V. Zemlys-Balevičius.

Tai, kad tarp žemiausią imunizavimo lygį pasiekusių mokyklų daugiausia tų, kuriose mokosi tautinių mažumų vaikai, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, atskleidžia skaudžią mūsų bėdą – tautinių mažumų integravimo ir integravimosi problemas.

„Tai yra darbas, kurį reikia padaryti. COVID-19 paryškino mūsų esamas problemas. Reikia ne demonizuoti, o užsiimti švietimu. Pagalvokime, kiek mes turime informacijos rusų ar lenkų kalba apie koronavirusą? Turime lietuvių kalba, anglų kalba, o rusiškai – nieko. Ar sunku viską išversti? Kodėl informacijos negalime pateikti lietuvių, rusų, lenkų, anglų kalbomis? Kodėl neverčiame?

Jei būtume tai darę nuo pat pandemijos pradžios, būtume gerokai sutaupę, problemų būtų mažiau, būtų mažiau priešiškos propagandos paveiktų žmonių“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Legkauskas: rugsėjį gali kilti ir streikų, valdžiai reikia plano

Psichologas Visvaldas Legkauskas pabrėžė, kad mokytojai yra ta išsilavinusi visuomenės dalis, kuri skiepijasi nuo koronaviruso infekcijos gana gausiai.

„Bet jeigu jų bendruomenėje vyrauja įsitikinimai, kad vakcinos nėra naudingos, žinoma, tai bus justi ir mokykloje. Vis dėlto mokytojų išsilavinimas yra aukštasis, tad ir jų vakcinavimosi lygis aukštesnis. Tad jei pažiūrėsite į Šalčininkų bendrą imunizavimo lygį (31,9 proc. – LRT.lt) ir mokyklų darbuotojų, mokytojų lygis bus aukštesnis. Bet, žinoma, nuo bendrų nuotaikų nepabėgsi. Bendruomenėje vyraujančios nuotaikos justi ir mokyklose“, – kalbėjo V. Legkauskas.

Psichologas tiki, kad realus persirgimas koronaviruso infekcija yra didesnis, nei kad rodo statistika, nes ne visi kreipėsi į medikus.

„Tai slaptasis rezervas, kuris leidžia turėti mažytę viltį, kad viskas nebus taip blogai, kaip rodo blogiausios prognozės. Bet yra blogas dalykas: jei žmonės sirgo spalį, tai nežinia, ar jų imunitetas stiprus bus rugsėjį. Šito mes nežinome. Sužinosime tai tik patyrimo būdu“, – kalbėjo V. Legkauskas.

Jis tikisi, kad per rugpjūtį vakcinavimosi mastas padidės.

„Švietimo bendruomenėje dar yra daug žmonių, kurie gyvena praėjusių metų rudens rekomendacijomis, pagal kurias sakoma, kad mokyklos menkai dalyvauja koronaviruso platinime. Delta atmainos specifika yra kitokia nei kad pirmųjų atmainų. Jei mes bandysime remtis praėjusių metų patirtimi, mes nudegsime“, – apie galimą grėsmę sakė V. Legkauskas.

Psichologas atkreipė dėmesį į Vyriausybės paskleistą žinią, kad laukia griežtesni reikalavimai – kad ir nekonkretizuojant paskelbta, kad bus griežtinama testavimo, privalomo skiepijimosi tvarka.

„Mes dar nesuprantame, kad gyvename karo sąlygomis, o karo sąlygomis demokratija kitaip atrodo. Karas buvo seniai, niekas pas mus jo neturi gyvoje atmintyje, tad mums sunku įsivaizduoti, kaip susiklosto sąlygos, kai demokratinės laisvės turi būti apribotos.

Pabrėžiu, mes gyvename karo sąlygomis. Žmonėms sunku suprasti, kad jei kulkos nešvilpia, bombos ant galvos nekrenta, nereiškia, kad mes negalime susidurti su lygiai tokiomis pat pasekmėmis ir koronaviruso sąlygomis“, – kalbėjo psichologas.

Jis mano, kad rudenį švietimo srityje kils iššūkių, dėl jų teks rimtai pasukti galvą.

„Rugsėjį mes galime pasitikti su streikuojančiomis mokyklomis kai kuriuose regionuose. Tam reikia ruoštis“, – įspėjo V. Legkauskas.

Anot jo, valdžia turėtų pasirengti planą, kaip tuomet reikės elgtis. Be to, pasak psichologo, derėtų numatyti atlygį pedagogams už papildomą krūvį dirbant hibridiniu būdu, tuomet nekiltų pasipiktinimo, jei tektų dirbti ir per nuotolį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.