Lietuvoje

2021.04.27 18:33

Kaunui prireikė 142 sklypų su miškais: savivaldybė ir NŽT baksnojasi pirštais, įsikišo ir ministerija, o tašką padės Vyriausybė

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.04.27 18:33

Jei Vyriausybė nutartų, tai Kauno miesto savivaldybei būtų perduoti 142 miško ūkio sklypai, kurių bendras plotas yra apie 362 hektarai. Savivaldybė teigia, kad iki tol sklypų patikėtine buvusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neprižiūrėjo miškų. Tarnybos atstovas atkerta, kad ji ir neprivalėjo to daryti. Kaunas taip pat norėtų perimti savo globon ir tuos miškus, kurie dabar priklauso Valstybinei miškų urėdijai.

Perimti miškingus sklypus iš NŽT Kaunui pernai spalį, po Seimo rinkimų, raštu pasiūlė Aplinkos ministerija. Tada dar ministerijai vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Mažeika, o raštą pasirašė viceministrė Ligita Valalytė, kuri tada buvo ir dabar yra Kauno miesto tarybos narė.

Anksčiau priklausė miestui, bet nebuvo pinigų rūpintis

Kauno miesto savivaldybės žinion būtų perduoti įvairaus dydžio 142 miško ūkio sklypai, išsidėstę miesto ribose. Mažiausias sklypas – 0,05 ha dydžio – yra Vilties gatvėje, tarp gyvenamųjų namų ir Europos prospekto. Didžiausias – 32 ha miškas, nusidriekęs Palemone, palei Kauno marias.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė LRT.lt sakė, kad Kauno miesto teritorijoje yra daugiau nei 2000 ha valstybinės reikšmės miškų, kurių priežiūra iki 2013 m. rūpinosi Kauno miesto savivaldybės administracija. Tačiau tuo metu miesto valdžia neturėjo pakankamai lėšų miškų priežiūrai. Be to, anot R. Savickienės, savivaldybė negalėjo gauti papildomo finansavimo, nes neturėjo jokios miškų valdymo teisės.

„Todėl 2011 m. savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama iš esmės spręsti klausimą dėl miestuose esančių miškų priklausomybės. Po diskusijų buvo nuspręsta dalį miškų patikėjimo teise perduoti valdyti savivaldybei, kitą dalį – miškų urėdijai“, – komentavo R. Savickienė.

Pasak jos, tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė 2019 m. gruodį Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti perdavė J. Basanavičiaus miško parką (Panemunės šilą), Lampėdžių miško parką, Ąžuolyną, Aukštųjų Šančių ąžuolyną ir Pažaislio miško parką. Tai, pasak R. Savickienės, sudaro apie 673,95 ha, arba apie 30 proc. nuo visų miesto miškų.

Dabar, kaip sakė R. Savickienė, perduodami NŽT formaliai valdomi miškai, dėl kurių perėmimo procedūros pradėtos 2020 m. pabaigoje. Ji sukritikavo tarnybą, kuri, pagal galiojančius teisės aktus, yra šių sklypų patikėtinė.

„Tačiau realiai pagal savo funkcijas nevykdo jokių ūkinių priemonių, taigi, neatlieka jokių miškų tvarkymo darbų. Akivaizdu, kad NŽT, formaliai vykdanti pastarųjų miškų patikėtinio funkciją, neturi galimybių užtikrinti tinkamo šių miškų tvarkymo ar apsaugos, todėl Kauno miesto savivaldybė ir kreipėsi dėl šių miškų perėmimo savo žinion“, – teigė R. Savickienė.

Paklausta, kodėl buvo pasirinkti būtent šie 142 sklypai, R. Savickienė atsakė, kad miestas, gaudamas daug gyventojų nusiskundimų dėl šių sklypų nepriežiūros, nutarė kuo skubiau juos perimti, kad mieste neliktų neprižiūrimų miško sklypų.

Jei Vyriausybė nutartų, Kauno miesto savivaldybei būtų perduoti 142 miško ūkio sklypai, kurių bendras plotas yra apie 362 hektarai.

NŽT supeikė Kauną: ilgus metus nereiškė noro įteisinti miškų valdymo patikėjimo teise

Tačiau NŽT teigia neprivalėjusi rūpintis ir tvarkyti jai patikėjimo teise priklausančių miško ūkio sklypų.

„Teisės aktai nesuteikia NŽT teisės ar pareigos tvarkyti miško žemę. Be to, NŽT iš valstybės biudžeto nėra skiriama lėšų miškų priežiūros ir tvarkymo darbams, kaip ir kelių ar saugomų teritorijų priežiūros ar tvarkymo darbams, ir kiekvienu atveju kiekviena institucija atlieka tik teisės aktuose jai priskirtas atlikti funkcijas“, – LRT.lt komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

Pasak jo, Žemės įstatymas nustato, kad NŽT yra patikėtinė visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Kaunui perduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai nuosavybės teise, pasak R. Golubovo, priklauso Lietuvos Respublikai.

„2020 m. lapkričio 29 d. NŽT gavo Kauno m. savivaldybės administracijos raštą, kuriuo prašoma perduoti savivaldybei patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui visus Kauno m. miškus, kuriuos ji galėtų prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybė daugybę metų nesirūpino ir nereiškė aktyvaus noro įteisinti miškų valdymo patikėjimo teise“, – pažymėjo R. Golubovas.

Jis pabrėžė, kad analogiški procesai vyksta ir kitose šalies savivaldybėse. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei NŽT perdavė 929 miško žemės sklypus.

Aplinkos ministerijos pasiūlymas

Kaip rašoma pernai gruodžio mėnesio Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte, Aplinkos ministerija raštu pasiūlė Kaunui perimti valdyti patikėjimo teise NŽT tokiu pat principu valdomus Kauno miesto miškus.

Minėtą Aplinkos ministerijos raštą pernai spalio gale pasirašė tuometinė viceministrė Ligita Valalytė, kuri yra ir Kauno miesto tarybos narė, 2019 m. išrinkta su Kauno mero V. Matijošaičio rinkimų komitetu. L. Valalytė LRT.lt teigė, kad raštą parengė ministerijos darbuotojai atsakydami į Kauno miesto savivaldybės paklausimą, o ji pasirašė kaip miškų sritį ir miškų politikos grupę kuruojanti viceministrė.

„Interesų konflikto užfiksuota nebuvo, kadangi jokie konkretūs sprendimai nebuvo priimti. O sprendimą dėl šiuo konkrečiu atveju miškų perdavimo Kauno miesto savivaldybei priima Vyriausybė“, – komentavo L. Valalytė.

Be to, Aplinkos ministerijos rašte užsimenama, kad NŽT neturi galimybių rūpintis miškais. Sutapimas ar ne, tačiau tokiais pačiais žodžiais, kokie yra rašte, atsakė ir Kauno miesto savivaldybės atstovė R. Savickienė.

Ministerijos rašte taip pat teigiama, kad 591,58 ha Kaune esančių valstybinės reikšmės miškų vis dar nėra perduoti valdyti patikėjimo teise nei Kauno miesto savivaldybei, nei Valstybinių miškų urėdijai, nors kadastriniai matavimai šiuose valstybinės reikšmės miškuose atlikti ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai jau suformuoti.

„Todėl siūlome Kauno miesto savivaldybei perimti valdyti patikėjimo teise būtent šiuos Kauno miesto miškus ir tokiu būdu prisidėti prie šalies valstybinių miškų tinkamo valdymo, jų priežiūros ir apsaugos, kartu išplečiant savivaldybės galimybes vykdyti valstybės deleguotąsias viešosios rekreacijos organizavimo funkcijas didesnėje dalyje Kauno miesto miškų“, – nurodoma Aplinkos ministerijos rašte.

Dalis sklypų iš 591 ha ploto ir perimama Vyriausybės nutarimu, LRT.lt sakė R. Savickienė.

Nėra argumentų neperduoti

Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad savo miškais Kaunas gali pats pasirūpinti. Jo atstovas žiniasklaidai Marijus Gailius LRT.lt citavo ministro teiginį, kurį jis išsakė vasarį, susitikęs su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu.

„Valstybinių miškų urėdija pirmiausia atsakinga už ūkininkavimą miškuose, o Kaunas miesto parkais nori rūpintis pats. Matydami jų gerosios praktikos pavyzdžius, mes beveik pusketvirto šimto hektarų mieste esančio miško iš Valstybinių miškų urėdijos perrašysime Kaunui“, – anuomet sakė S. Gentvilas.

Anot M. Gailiaus, kai nutarimas bus suderintas, Aplinkos ministerija jį teiks Vyriausybei. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad NŽT yra patikėtinė visų valstybinių miškų, kurie neperduoti kam nors valdyti patikėjimo teise: urėdijai, valstybinio parko direkcijai ar savivaldybei.

„Beje, NŽT niekuomet neskirdavo adekvataus dėmesio miškams prižiūrėti ir tvarkyti, argumentuodama, kad neturi tam išteklių, aiškiai priskirtų funkcijų“, – komentavo M. Gailius.

Anot M. Gailiaus, kai nutarimas bus suderintas, Aplinkos ministerija jį teiks Vyriausybei.

Teks didinti miškams skirtą sumą

Anot Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos R. Savickienės, vidinės miškotvarkos dokumente yra numatytos kiekviename sklype būtinos konkrečios priemonės: valymas, ugdymo kirtimai (jaunuolynų ugdymas, retinimas), sanitariniai kirtimai, priežiūra, želdinimas. Paklausta, ar yra tikimybė, kad viename ar kitame sklype būtų kertami medžiai ne dėl miško valymo, R. Savickienė atsakė, kad savivaldybė vykdys vidinės miškotvarkos projekte numatytas priemones.

„Šiuo metu rengiami viešųjų pirkimų dokumentai naujam vidinės miškotvarkos projektui parengti. Miškotvarkos projektas pagal savo specifiką skiriasi nuo techninių projektų, nes juose suplanuotos konkrečios miškų priežiūros ir tvarkymo priemonės kiekviename sklype“, – komentavo R. Savickienė.

Ji taip pat minėjo, kad kasmet Kauno miesto savivaldybė skiria apie 150 tūkst. eurų valdomų miškų priežiūrai ir šią sumą teks didinti.

„Konkrečios sumos įvardinti negalime tol, kol neperėmėme miškų ir neįvertinome, kokius ir kokios apimties darbus reikės atlikti. Miškų priežiūrai reikalinga suma tikrai padidės, nes perimamuose miško sklypuose nevykdyti jokie Vidinės miškotvarkos projekte suplanuoti darbai. Tačiau savivaldybės jau valdomiems miškams nereikės skirti daug lėšų, nes ten nuolat vykdomi priežiūros darbai, todėl manome, kad, perėmus iš NŽT dalį miškų, lėšų suma didės neženkliai“, – minėjo R. Savickienė.

Kaunas norėtų daugiau miškų po savo sparnu

Taip pat pernykščiame Aplinkos ministerijos aiškinamajame rašte teigiama, kad Kaunas pageidauja perimti apie 700 ha miškų, kurių patikėtinė – Valstybinių miškų urėdija, priežiūrą. Tačiau ministerija nurodė, kad urėdija tinkamai vykdo miškų priežiūrą jos patikėjimo teise valdomuose Kauno miesto miškuose.

„Nėra objektyvių priežasčių, kad šių miškų paėmimas iš Valstybinių miškų urėdijos ir perdavimas Kauno miesto savivaldybei duotų didesnę naudą valstybei, šalies ir konkretaus regiono visuomenei“, – rašoma rašte ir priduriama, kad reikalinga išsamesnė diskusija pateikiant argumentus, kodėl reikėtų keisti esamą miškų patikėtinį.

Beje, apie urėdijai priklausančių miškų perdavimą Kauno savivaldai vasarį buvo užsiminęs Kauno vicemeras Andrius Palionis. Šiemet vasarį, po nuotoliniu būdu įvykusio Kauno mero V. Matijošaičio ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikimo A. Palionis teigė, kad vienas iš pavyzdžių yra Kleboniškio miškas: jis yra Kauno miesto savivaldybės ribose, tačiau ne jos žinioje.

Nėra objektyvių priežasčių, kad šių miškų paėmimas iš Valstybinių miškų urėdijos ir perdavimas Kauno miesto savivaldybei duotų didesnę naudą valstybei.

Pasak aplinkos ministro patarėjo M. Gailiaus, dėl kitų Kauno miesto miškų, įskaitant ir Kleboniškio mišką, kuriuos patikėjimo teise valdo urėdija, dar tebevyksta diskusija tarp savivaldybės ir urėdijos, todėl sprendimai dar nepriimti.

„Apskritai kalbant, dabartinės Vyriausybės programoje yra pakankamai aiškiai pasisakyta, kad savivaldybių vaidmuo valdant žemę miestuose turi didėti: miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Atitinkamai paties S. Gentvilo, kaip vykdančio Vyriausybės programą, nuostata tokia pati: suteikti daugiau teisių ir atsakomybės savivaldai“, – minėjo M. Gailius.

Valstybinių miškų urėdijos Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė LRT.lt sakė, kad antradienį įstaigoje gautas Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl Kleboniškio miško perdavimo valdyti patikėjimo teise. Anot jos, urėdija vykdp miškų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos darbus, užtikrina priešgaisrinę ir sanitarinę apsaugą, šalina pavojingus medžius, renka šiukšles.

„Kompleksinę miškų ūkio veiklą, kuri apima ir rekreacinės infrastruktūros plėtrą, miškų urėdija vykdo tik tuose miškų sklypuose, kurie Vyriausybės nutarimais perduoti valdyti patikėjimo teise“, – komentavo S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Pasak jos, yra tikimybė, kad ateityje 700 ha urėdijos valdomų miškų Kaune pereis savivaldybei.

„Mums, kaip Valstybinių miškų urėdijai, svarbiausia, kad miškai būtų prižiūrimi“, – pridūrė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6