Po ilgų diskusijų apie tai, koks turėtų būti Partnerystės įstatymas, paruoštas projektas galiausiai gulė ant Seimo narių stalų. Tiesa, dar net nepradėjus svarstyti projekto, Seime užvirė aistros – pareikalauta projektą išbraukti iš darbotvarkės.
Partnerystės įstatymą jo rengėjai įregistravo praėjusią savaitę, o pirmadienį vienas iš iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius socialiniame tinkle pranešė, kad projektas įtrauktas į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Išsamiau su Partnerystės projektu galite susipažinti LRT.lt publikacijoje: Partnerystės įstatymas pasiekė Seimą: nėra galimybės įsivaikinti bei šeimos sąvokos
Atnaujinta 11 val. 35 min.
Balsavimas Seime lėmė, kad pateikimo stadijoje Partnerystės įstatymui pritarta nebuvo. Už įstatymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, o 7 susilaikė. Kitaip tariant, įstatymui nepritarta dviejų balsų persvara. Tokia žinia Seime palydėta opozicijos atstovų plojimais.
Tiesa, Seimas nutarė, kad įstatymas nėra visiškai atmestas – jis grąžintas rengėjams tobulinti. Už tai balsavo 75 Seimo nariai, o 52 buvo prieš.
Seimo interneto puslapyje skelbiami balsavimo rezultatai parodė, kad valdančiojoje koalicijoje vienybės šiuo klausimu nėra. Prieš valdančiųjų rengtą įstatymą pateikimo stadijoje balsavo konservatorių atstovai Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Pocius, Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Justinas Urbanavičius.
Trys šios frakcijos nariai – Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys ir Jonas Gudauskas – balsavime susilaikė. Susilaikė ir liberalas Viktoras Pranckietis. Du liberalai – Jonas Varkalys ir Juozas Baublys – balsavo prieš.
Visi kiti valdančiųjų atstovai arba palaikė projektą, arba nedalyvavo balsavime.
Tiesa, ir opozicija balsuodama nebuvo vieninga. Trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai pritarė projektui. Tai buvo Tomas Tomilinas, Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė. Projektui pateikimo stadijoje pritarė ir dauguma socialdemokratų: Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Gintautas Paluckas. Projektą palaikė ir Mišrios Seimo narių grupės Domas Griškevičius.
Iš karto užvirė aistros
Vos prasidėjus Seimo posėdžiui opozocijos lyderis Saulius Skvernelis dviejų opozicinių – „valstiečių“ ir „darbiečių“ – frakcijų vardu pareikalavo išbraukti Partnerystės įstatymą iš darbotvarkės. Jis ir Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas tvirtino, kad klausimas nebuvo išdiskutuotas ir darbotvarkėje įregistruotas per vėlai.
„Šiandien teikiamas Partnerystės įstatymas ir lydintieji teisės aktai. Tai įstatymai, kurie sulaukė didelės diskusijos visuomenėje. Gaila, kad valdantieji, norėdami pasiekti savo tikslo, nepadarė labai svarbaus žingsnio – prieš registruojant pasikviesti opozicijos atstovus padiskutuoti, ieškoti kompromiso. Tai nebuvo padaryta“, – tvirtino S. Skvernelis.
Jam antrino Darbo partijos atstovas M. Puidokas, kalbėdamas, kad buvo padarytas demokratinėje valstybėje nebūdingas „akibrokštas“, nes įstatymo projektas posėdžio darbotvarkėje buvo įregistruotas per vėlai. Todėl, jo teigimu, opozicija neturėjo laiko pasiruošti projekto pateikimui.
„Manau, kad turėtume tinkamai pasirengti, tinkamai išdiskutuoti, o ne daryti tą slaptai vakare, kai didžioji dalis Seimo narių net neturi galimybės sekti tos situacijos“, – sakė M. Puidokas.
Visgi tokį priekaištą tuoj pat atmetė posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Jurgis Razma: „Priekaištų čia tikrai nepriimame, nes darbotvarkės projektą aprobavo Seniūnų sueiga, netgi Seniūnų sueigoje galėjo būti ekspromtu, dar mažesniam laikui iki posėdžui likus įrašyti nauji projektai.
Projektų pildymas neformalioje darbotvarkėje niekaip statute nėra aprašytas ir visi mes dirbame, man atrodo, nenutrūkstamai, darbo valandų nėra fiksuota. Priekaištai yra nepagrįsti.“
Seimas balsavo dėl S. Skvernelio ir M. Puidoko siūlymo, bet išbraukti projekto iš antradienio darbotvarkės nepavyko. S. Skvernelio siūlymui išbraukti projektą pritarė 57 Seimo nariai, tačiau 55 parlamentarai buvo prieš, o dar 14 susilaikė ir projektas liko darbotvarkėje.
Po balsavimo Seimo internetiniame puslapyje paskelbti balsavimo rezultatai parodė, kad vieningos pozicijos dėl Partnerystės įstatymo nėra net ir tarp valdančių liberalų. Dauguma nepritarusių projekto išbraukimui buvo būtent valdančiosios koalicijos atstovai, visgi šeši konservatoriai balsavo už klausimo išbraukimą.
Dar 10 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų balsavime susilaikė. Taip pat susilaikė ir du liberalai – Viktoras Pranckietis ir Ričardas Juška. Visi kiti valdančiųjų atstovai arba balsavime nedalyvavo, arba įstatymo išbraukimui nepritarė.
Partnerystės įstatymo išbraukimui nepritarė ir kai kurie opozicijos atstovai – penki socialdemokratai balsavo prieš išbraukimą, viena šios frakcijos atstovė susilaikė. Susilaikė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Domas Griškevičius. Visi kiti opozicijos atstovai išbraukimai pritarė arba nebalsavo išvis.
Tūkstančius likimų keisiantis sprendimas
Pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad kiekvienas Seime priimamas įstatymas reglamentuoja žmonių gyvenimus – vieni, kaip sakė parlamento vadovė, tai daro tiesiogiai, kiti ne, vieni mažiau direktyviai, o kiti daugiau.
„Dažnai Seimui prikaišoma, kad darome daug kosmetinių pakeitimų, kurie neatneša realių pokyčių. Bet yra ir tokių, kurie gyvenimus ne tik reguliuoja, bet ir keičia. Šis yra kaip tik toks. Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų, mūsų šalies piliečių“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji sakė, kad Seimo tribūnoje yra pateiktas ne vienas ką nors ribojantis ar draudžiantis įstatymas. Tačiau, jos teigimu, dabar Seimas turi galimybę valstybės vardu suteikti daugiau teisių, pagarbos ir saugumo.
„Sutinku su vienu iš opozicinių partijų lyderiu – turime galimybę parodyti, kiek gerbiame savo piliečių teises turėti tai, ką turi kiti. Esame ne kartą įsitikinę, kad suteikę daugiau teisių ir laisvių atskiros visuomenės grupėms, kurios jų turėjo mažiau nei dauguma, kitiems jų nesumažėja. Priešingai – tokia visuomenė tampa brandesne, o valstybė sėkmingesne“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji priminė, kad dar 2000-aisiais buvo patvirtintas Civilinis kodeksas, kuriame numatyti bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos, tai yra partnerių, teisiniai santykiai. Tačiau iki šiol nėra priimtas tai reglamentuojantis įstatymas, nors šiuo metu 20 ES šalių reglamentuoja tokius santykius.
„2011 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių, tame tarpe, ir santuokos neįregistravusių asmenų. 2019 metais KT akcentavo, kad kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinės šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu“, – kalbėjo parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Partnerystės įstatymas numato ne tik partnerių teises, bet ir pareigas vienas kitam.
Ji teigė partnerystės klausimą aptarusi su dvasininkais ir žino, koks yra dominuojantis požiūris. Tiesa, ji pabrėžė, kad tai nėra vienbalsis požiūris, o partnerystės institutą yra įteisinusios ir itin krikščioniškos valstybės.
Politikams kilo klausimų
Lietuvos Regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė projektą pateikusios Seimo pirmininkės klausė, kodėl neužtenka reglamentuoti turtinių ir kitų santykių Civiliniu kodeksu, kodėl prireikė atskiro įstatymo. Politikės manymu, bandoma keisti šeimos sampratą:
„Šis įstatymas yra perteklinis mūsų teisinėje sistemoje. Visa tai, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokį gyvenimą, galima įtvirtinti Civiliniame kodekse. <...> Kodėl jūs bandote apeiti Konstituciją ir įtvirtintą šeimos sampratą?“
Į tai atsakydama V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šeimos samprata Partnerystės įstatyme niekaip nėra diskutuojama. Tačiau, anot jos, svarbu, kad šiuo įstatymu apibrėžiami kartu gyvenančių, bet nesusituokusių asmenų, turtinius ir neturtinius santykius.
„Vienintelė alternatyva, kuri yra svarstoma, tai jungtinės veiklos susitarimas, kuris iš esmės yra pelno siekiančio verslo forma. Mes turėtume būti teisingi ir nediskriminuojantis visų žmonių atžvilgiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatorius Kristijonas Bartoševičius užduodamas klausimą Seimo pirmininkei dėkojo už įstatymo projektą ir teigė, kad jis yra savalaikis. Jis klausė, kaip V. Čmilytė-Nielsen, kaip ši atsakytų žmonėms, kurie mano, kad teisių suteikimas vienai asmenų grupei kelia pavojų kitų asmenų teisėms.
„Ar bent menkiausia teorinė grėsmė kyla iš šio įstatymo projekto?“ – klausė konservatorius.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad toks įstatymas nekelia jokios grėsmės tradicinei šeimai.
