Partnerystės įstatymas pasiekė Seimą – penktadienį įstatymo projektas užregistruotas. Priėmus įstatymą, partneriai galėtų paveldėti turtą, gauti informaciją nelaimingo atsitikimo atveju, tačiau negalėtų įsivaikinti, o partnerystėje gimę vaikai būtų traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.
Priėmus įstatymą, jis įsigaliotų 2022 metų sausio 1 dieną.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad 2011 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, jog, pagal Konstituciją, yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos.
„Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių“, – rašoma aiškinamajame rašte.
2019 metais Konstitucinis Teismas taip pat priėmė nutarimą, kuriame akcentavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, kad yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu – grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šiuo metu 20 Europos Sąjungos valstybių teisės aktais reguliuojami registruotos partnerystės santykiai.
Įstatymo projektą teikia Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.
Portalas LRT.lt pristato, kaip atrodo registruotas Partnerystės įstatymas.
Kas yra partnerystė?
Įstatymo projekte nurodoma, kad partnerystės santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, partnerystės savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo principais.
Partnerystė yra dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, „grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Kas galėtų būti partneriais?
Partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai, kurių nesieja giminystės ryšiai, kurie nėra sudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais žmonėmis, taip pat nėra kitų asmenų registruotais partneriais. Sudaryti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo negalėtų ribotai veiksnus asmuo.
Pareigos
Partneriai turėtų ir pareigų – privalėtų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendro partnerių gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.
Pavardės
Abu partneriai turėtų teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.
Atstovavimas
Vienas partneris taip pat galėtų įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau jis dėl objektyvių priežasčių negali jo suteikti, tokį leidimą gali suteikti teismas.
Partnerystės pabaiga
Partnerystė pasibaigtų, kai partneriai sudaro santuoką, nutraukia registruotą partnerystę bendru sutarimu ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę. Ji taip pat pasibaigia, kai vienas iš partnerių miršta. Tuo atveju, jei pažeistos nustatytos sąlygos, teismas gali pripažinti partnerystę negaliojančia.
Turto klausimai
Turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kurią jie valdo bendru sutarimu. Preziumuojama, kad nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Partneriai turėtų teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus.
Be kito partnerio rašytinio sutikimo partneris neturėtų teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti bendram gyvenimui naudojamą turtą. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Šios nuostatos taip pat netaikomos tais atvejais, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.
Jeigu partneriai gyvena pagal nuomos sutartį, be kito partnerio rašytinio sutikimo partneris neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą ar subnuomoti gyvenamosios patalpos. Tokios teisės neturi ir tas partneris, kuriam vienam priklauso gyvenamoji patalpa.
Asmenine partnerių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų partnerių atskirai įgytas iki partnerystės sudarymo, dovanotas ar paveldėtas po partnerystės sudarymo, asmeninio naudojimo daiktai, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos. Taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, vieno partnerio gautos lėšos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija, materialinė parama.
Visas turtas, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Turtas padalijamas atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Dalijant turtą, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Buvusiam partneriui teismas taip pat gali priteisti išlaikymą partneriui ar nepilnamečiams vaikams.
Įstatymas skirtas neusituokusioms poroms
Trečiadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT laidoje „Dienos tema“ sakė, kad įstatymo projektas bus registruotas pavasario sesijoje: „Projektas bus registruotas artimiausiu laiku, nes iš esmės yra parengtas ir ne kartą aptartas“.
Kaip tvirtino Seimo pirmininkė, dėl projekto koalicijoje yra sutarimas: „Aš manau, kad pateikimo stadiją jis pereis. Vėliau komitetuose bus koreguojamas ir aš tikrai viliuosi, kad politinės valios šiame Seime bus pakankamai“, – vylėsi V. Čmilytė-Nielsen.
Penktadienį Seimo pirmininkė taip pat išplatino pranešimą. Anot jos, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, kurių nemaža dalis laukia, kada „politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse“.
„Šiandien mes tęsiame darbą, pradėtą 2017 m., kai buvo pristatytas partnerystę reglamentuojantis projektas. Taigi dirbame nuosekliai. Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga.
Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių. Tikiu, kad šiems pokyčiams esame pasiruošę jau seniai ir tapsime 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, siekiama visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo.
„Dėl to drauge su partneriais imamės to, ką žadėjome – ilgus dešimtmečius ignoruotų klausimų sprendimų, kad visi Lietuvos piliečiai būtų priimami, nepaisant, kas jie yra ir ką myli. Imamės lyderystės ir tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo.
O partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai“, – pranešime pažymi A. Armonaitė.
Pasak Seimo nario, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Andriaus Navicko, Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius.
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis.
Nors įstatymo projekte remtasi Vokietijos patirtimi, mes nieko aklai nekopijavome, bet ieškojome tokio varianto, kuris geriausiai tiktų Lietuvai čia ir dabar. Pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“, – tvirtina A. Navickas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius praėjusį pirmadienį LRT laidai „Forumas“ sakė, kad partnerystės institutas yra skirtas poroms, kurios veda bendrą gyvenimą nesusituokus.
Pasak jo, pagrindiniai skirtumai tarp partnerystės ir santuokos – ribota teisių ir pareigų apimtis, nereglamentuojami partnerio santykiai su nepilnamečiais vaikais.
Su visu įstatymo projektu galite susipažinti čia.
