Lietuvoje

2021.05.26 05:30

Dveji Nausėdos metai: ekspertų verdiktas – ruošiasi antrai kadencijai, nors prezidento vaidmens dar neperprato

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.05.26 05:30

LRT.lt kalbinti politologai ir ekspertai tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda per dvejus metus nuo išrinkimo šalies vadovu liko ištikimas toms vertybinėms nuostatoms, kurias deklaravo per rinkimų kampaniją. Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovai, G. Nausėda, savo veikloje pasitelkdamas apklausas, netikėtus viešųjų ryšių triukus, dar neišmoko būti lyderiu politikoje, nesurado savo vaidmens.

Lygiai prieš dvejus metus, 2019-ųjų gegužės 26-ąją, antrajame rinkimų ture Lietuvos prezidentu išrinktas nepartinis kandidatas į šalies vadovus ekonomistas G. Nausėda. Jis rinkimuose pergalę pasiekė prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) keltą kandidatę dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę.

G. Nausėda oficialiai prezidento pareigas pradėjo eiti liepos 12 dieną, kai prisiekė Seime.

Užsienio politikoje lipo ant tų pačių grėblių kaip Grybauskaitė

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius politologas Ramūnas Vilpišauskas tvirtino manantis, kad G. Nausėda per dvejus metus pademonstravo pirmtakės Dalios Grybauskaitės darbų tęstinumą. Tačiau kartu, kaip pridūrė mokslininkas, prezidentas padarė tas pačias klaidas, kurias buvo padariusi buvusi šalies vadovė.

„Turiu galvoje bandymą atnaujinti, suintensyvinti santykius su Baltarusija, ką mes matėme pirmais G. Nausėdos kadencijos metais, ypač prieš metus, pavasarį, kada ir metiniame pranešime kalbėta apie poreikį intensyvinti santykius su Baltarusija, ir tada, kai buvo telefonu kalbėtasi su Aliaksandru Lukašenka.

Vėliau, kaip žinome, prieš rugpjūčio mėnesio įvykius, tapo aišku, kad šitie bandymai nepasiteisins, nedavė rezultatų. Tai man labai panašu į 2009–2010 metų D. Grybauskaitės pastangas užmegzti pragmatinius santykius su Baltarusija, pozicionuojant Lietuvą kaip tarpininkę tarp Minsko ir Europos Sąjungos“, – dėstė politologas.

R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu suintensyvėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tačiau tai veikiausiai nėra G. Nausėdos nuopelnas, kadangi aktyvesnio dialogo su šia kaimynine šalimi siekė jo pirmtakai.

Be to, pasak mokslininko, atrodo, kad šiltesnių santykių su Lietuva norėjo ir pati Lenkija, kuri dėl kritiškai Europos Sąjungos įvertintų savo sprendimų tarsi izoliavosi.

„Šiuo požiūriu nepasakyčiau, kad prezidento G. Nausėdos pastangų rezultatas yra tas intensyvesnis bendradarbiavimas su Lenkija, nes, kaip sakiau, tai jau buvo pastebima šiek tiek anksčiau. Tai labiausiai siečiau su pačios Lenkijos noru vėl bendradarbiauti“, – aiškino profesorius.

Mokosi, bet dar neišmoko

Klaipėdos universiteto docentas politologas Saulius Šiliauskas įsitikinęs, kad G. Nausėdai nuo pat tos akimirkos, kai tapo prezidentu, nebuvo lengva įsitvirtinti vidaus politikoje, nes jis neturi palankios daugumos Seime.

„Iš šito taško vertinant matyti, kad G. Nausėdai būti aktyviam nėra palankus vidinis kontekstas. Nors jis populiarus, mes matome, kad dabartinė dauguma daugeliu klausimų turi aiškią poziciją. Prieš metus apie gerovės valstybę kaip pagrindinį iššūkį, kurį vidaus politikoje išsikėlė prezidentas, valdantieji ir visi, kurie pretendavo Seimo rinkimuose į didesnį laimėjimą, nekalbėjo kritiškai, o dabar matome, kad niekas net nesvarsto, ar jų vidaus politikos tikslai sutampa, ar nesutampa su prezidento gerovės valstybės vizija“, – pastebėjimais su LRT.lt dalijosi S. Šiliauskas.

Politologo manymu, valdančiosios koalicijos ir prezidento susikirtimus įvairiais klausimais – nuo mokesčių bazės iki atstovavimo valstybei Europos Vadovų Taryboje – lemia kelios priežastys.

Visų pirma, pašnekovo teigimu, šalies vadovo kaip institucijos galios veikiausiai nėra aiškiai reglamentuotos Lietuvoje, tad G. Nausėda stengiasi tai išsiaiškinti.

„Politinio veikimo lauke prezidentas mokosi. Mes matome, kad jis svyruoja. Kai kas sako, kad jis yra pakabintas, bet prezidentas yra pakabintas ir Konstitucijoje. [...] Matome, kad dabar prezidentas bando ryškinti takoskyrą vadinamuosiuose vertybiniuose karuose, aiškiau užima tam tikras pozicijas, nebijodamas priekaištų, jų jau ir sulaukė“, – kalbėjo politologas.

VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas, kaip ir S. Šiliauskas, tvirtino manantis, kad G. Nausėda vis dar mokosi būti prezidentu ir politiku. Pašnekovas įsitikinęs, kad tam tikruose šalies vadovo veiksmuose, pavyzdžiui, siekiant įgyvendinti gerovės valstybės vizijos tikslus, trūksta sistemiškumo.

Be to, R. Vilpišausko manymu, G. Nausėdos veiksmuose galima įžvelgti norą siekti antros prezidento kadencijos.

„Susidaro įspūdis, kad vidaus politikoje per šituos dvejus metus prezidentas G. Nausėda nesurado savo kaip prezidento vaidmens. Įtampa su dabartiniais valdančiaisiais jį šiek tiek politiškai marginalizuoja ir ta gerovės valstybės samprata, su kuria jis viešųjų ryšių prasme ir sieja savo reputaciją, arba apsiriboja pensijų didinimu, arba apima labai daug įvairių dalykų. [...] Ta samprata yra suvokiama arba labai plačiai, arba labai siauriai – kaip socialinė apsauga ir pensijų didinimas. Prezidentas ir toliau tai labiausiai akcentuoja, turbūt tikėdamasis būti perrinktas vyresnio amžiaus žmonių balsais.

G. Nausėda yra kalbėjęs apie poreikį vienyti, telkti, tad manau, kad šitas siekis atrodo mažiausiai jam pavykęs. Neatrodo, kad G. Nausėda atliktų visų Lietuvos žmonių prezidento vaidmenį“, – aiškino VU TSPMI profesorius.

Politinio veikimo lauke prezidentas mokosi. Mes matome, kad jis svyruoja. Kai kas sako, kad jis yra pakabintas, bet prezidentas yra pakabintas ir Konstitucijoje.

S. Šiliauskas

Antros kadencijos pagunda

LRT.lt kalbinti politikos ekspertai sutaria, kad viena ryškesnių G. Nausėdos prezidentavimo akimirkų iki šiol – prezidentūros sprendimas užsakyti visuomenės nuomonės apklausas įvairiais klausimais. Klausimų, kuriais prezidentas norėjo išgirsti žmonių nuomonę, spektras itin platus – nuo Stambulo konvencijos, tos pačios lyties asmenų partnerystės iki mokesčių, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei galimybės atšaukti Seimo narį iš pareigų.

Mykolo Romerio universiteto docentas politologas Vytautas Dumbliauskas tvirtino nepamenantis, ar Lietuvoje kuris kitas prezidentas būtų užsakinėjęs visuomenės apklausas. Jis teigė, kad veikiausiai G. Nausėda ruošiasi vieniems ar kitiems sprendimams, bet dėl jų nesijaučia tvirtai, todėl nori pasižiūrėti, ką apie tai mano visuomenė.

„Tai yra žinutė, kad prezidentas jaučia visuomenės nusistatymą, savotiškai nori pasiremti tam tikra gauta nuomone ir palengvinti sau sprendimus arba bent surasti motyvaciją sprendimams. Matyt, yra noras atsižvelgti į bendrą tendenciją, nesusikirsti su visuomenės dauguma. Bet mes žinome, kad dauguma gali klysti. Europos istorijoje ne kartą buvę, kad dauguma visuomenės balsavo dėl vienokių ar kitokių klausimų ir vėliau dėl tokių sprendimų gailėjosi“, – LRT.lt kalbėjo politologas.

Pašnekovo manymu, šios pastangos gali reikšti G. Nausėdos norą ruoštis antrai prezidento kadencijai.

„Matyt, prezidentas, prezidento komanda nesijaučia tvirti, nežino, kokią poziciją užimti, nenori kirstis su visuomene, nori laimėti antrus prezidento rinkimus. Manau, norėti antros kadencijos yra normalu. Tad gali būti, kad apklausos yra apsidraudimas. Be to, G. Nausėda mato, kad jo reitingai krinta, todėl reikia ką nors daryti. Kad prezidentas ieško sprendimų ir nori antros kadencijos, matyt, rodo ir komandos paieškos, bandymai dubliuoti Vyriausybės darbą“, – aiškino V. Dumbliauskas.

Komunikacijos specialistas: tai yra nuomonės formavimas

Komunikacijos specialistas Arūnas Armalis teigė manantis, kad G. Nausėdos sprendimas užsakyti apklausas yra mėginimas formuoti nuomonę, o ne išsiaiškinti žmonių nuomonę vienu ar kitu klausimu.

„Tai mėginimas formuoti nuomonę, nes apklausos dažniausiai ir yra naudojamos kaip įrankis, tik viskas priklauso nuo to, kaip tuo įrankiu naudojamasi“, – pažymėjo A. Armalis.

Pašnekovo manymu, prezidentas, pasitelkdamas apklausas, iš tikrųjų netiesiogiai parodė, kad nėra Stambulo konvencijos ar partnerystės entuziastas.

„Manau, iš komunikacinės pusės prezidentūra žengė pavojingą žingsnį, nes negali nesuprasti, kokią įtaką apklausos rezultatai padarys dabartiniame kontekste, kai dėl tos pačios Stambulo konvencijos tiek aistrų buvo, taip smarkiai poliarizavosi visuomenė. Žinutės apie šios apklausos rezultatus paleidimas yra vienos pusės palaikymas. Pas mus jau yra tokia tradicija, kad išrinktas prezidentas tampa visų rinkėjų prezidentu, tačiau šiuo atveju šiuo žingsniu prezidentas apibrėžė savo veikimo lauką“, – pabrėžė A. Armalis.

Jis pridūrė manąs, kad šalies vadovas ir anksčiau yra pademonstravęs, jog yra ne tų, kurie pasisakė už tos pačios lyties asmenų porų teisių išplėtimą, pusėje, pavyzdžiui, gindamas prieš Stambulo konvenciją kalbėjusį kunigą Algirdą Toliatą.

„Mes nesulaukėme prezidento reakcijos į kitus įvykius, pavyzdžiui, į tragišką atvejį Latvijoje (kai galimai dėl neapykantos sudegintas homoseksualus vyras, – LRT.lt). Ten aukščiausi vadovai reagavo“, – atkreipė dėmesį viešųjų ryšių ekspertas.

„Prezidentas netiesiogiai, atsargiai atskleidžia savo pažiūras. Iš kitos pusės, jis, pasirinkdamas tokį konkretų veikimo lauką, siaurina savo rinkėjų ratą, nes nemanau, kad už jį balsavę žmonės yra vien tik tie, kurie apklausoje pasisakė prieš Stambulo konvenciją“, – aiškino A. Armalis.

Pašnekovas svarstė, kad prezidentas leido į viešąją erdvę patekti apklausos apie Stambulo konvenciją ir Partnerystės įstatymą rezultatams ir dėl kitų priežasčių. Šis veiksmas, pasak A. Armalio, yra tarsi tam tikras įspėjimas minėtus klausimus keliančioms partijoms.

„Tai reiškia arba įspėjimą, arba kvietimą, tai arba „bus blogiau, jeigu nereaguosite“, arba „atsitraukite nuo savo planų“, – patikslino G. Nausėdos elgesio interpretaciją pašnekovas.

Prezidentas netiesiogiai, atsargiai atskleidžia savo pažiūras. Iš kitos pusės, jis, pasirinkdamas tokį konkretų veikimo lauką, siaurina savo rinkėjų ratą, nes nemanau, kad už jį balsavę žmonės yra vien tik tie, kurie apklausoje pasisakė prieš Stambulo konvenciją.

A. Armalis

Bedė pirštu į šalies vadovo patarėjus

LRT.lt kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė sociologė J. Imbrasaitė teigė G. Nausėdos politikoje nuolat siekti sužinoti, ką mano žmonės vienu ar kitu klausimu, nieko smerktino neįžvelgianti. Tiesa, anot jos, sprendimus priimti, remiantis apklausų duomenimis, būtų gana rizikinga.

„Apklausomis remtis nėra blogai. Pavyzdžiui, vienas iš argumentų, kodėl JAV taikoma mirties bausmė, yra tas, kad JAV piliečiai jaučiasi saugiau žinodami, jog mirties bausmė šalyje egzistuoja ir prireikus gali būti taikoma. Kitas klausimas, kad mirties bausmė JAV realiai praktiškai beveik nėra taikoma. Piliečių nuomonės arba apklausų argumentas gali būti pasitelkiamas JAV teismuose, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą. Tiesa, sociologiniai argumentai JAV teismuose paprastai naudojami teisiniams argumentams sustiprinti.

Kita vertus, remtis vien visuomenės nuomone tam tikrais atvejais gali būti rizikinga. Pavyzdžiui, jeigu visuomenė nebūtų buvusi tikslingai informuojama apie įstojimo į ES pliusus, jeigu nebūtų buvę daugybės diskusijų įvairiais klausimais, tai aš nežinau, kaip ten būtų buvę ir kokie būtų buvę referendumo dėl stojimo į ES rezultatai. Kai kuriose situacijose politinis elitas turi imtis lyderio ar pažangos nešėjo vaidmens“, – svarstė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad žmonių daugumos nuomonė yra svarbi, tačiau tai nereiškia, kad jai reikia besąlygiškai paklusti ir priimti tokius sprendimus, kokių norėtų žmonės.

„Žmonės gali pasakyti, kad nenori mokėti mokesčių, o, tikiu, kad visi to norėtų, tai šito juk nedarysi. Taigi, svarbu, koks klausimas keliamas“, – atkreipė dėmesį J. Imbrasaitė.

Sociologė, vertindama G. Nausėdos iniciatyvas, teigė mananti, kad prezidentas Lietuvoje mėgina diegti kitose šalyse populiarias demokratijos inovacijas. J. Imbrasaitės manymu, didžiausia bėda ta, kad šalies vadovo komanda nepajėgia tinkamai visuomenei pristatyti piliečių įtraukimo į valstybės valdymą iniciatyvų.

„Kiek anksčiau dėl Stambulo konvencijos buvo siūloma piliečių asamblėjos idėja, bet ją gana skeptiškai vertino Seimo nariai. Manau, prezidento komanda turėjo išsamiau supažindinti ir aktyviau ištransliuoti informaciją apie piliečių asamblėjų įgyvendinimo pranašumus ir trūkumus Airijoje, Prancūzijoje.

Lietuvoje turime elitinę demokratiją, kurioje piliečių vaidmuo politiniame procese dažniausiai apsiriboja balsavimu rinkimuose, o vėliau visi klausimai atiduodami į išrinkto politinio elito rankas. Tačiau šiuolaikinėse demokratijose paprastai siekiama piliečius kuo plačiau įtraukti į politinius procesus ir tarprinkiminiu laikotarpiu, pasitelkiant įvairias demokratines inovacijas, ir reikėtų pripažinti, kad kai kuriose šalyse tai puikiai veikia. Tad aš manau, kad tai ne tiek prezidento, kiek jo patarėjų problema“, – aiškino J. Imbrasaitė.

Kita vertus, pasak sociologės, G. Nausėda, regis, yra keblioje situacijoje ir jo spontaniškumą galima suprasti, kadangi nei jis, nei jo patarėjai nėra patyrę politikai ar viešojo sektoriaus vilkai.

„Prezidentas galėtų būti lyderis, bet galime jį suprasti – G. Nausėda atėjo ne iš viešojo sektoriaus, dalis jo patarėjų man taip pat neatrodo turintys daug valstybės valdymo patirties. Tarkime, Kalifornijos gubernatoriumi išrinkus Arnoldą Schwarzeneggerį, vienas pagrindinių jo palaikymo argumentų buvo tas, kad jis pasirinks labai gerus patarėjus. Geri patarėjai padeda išplaukti iš įvairių sudėtingų situacijų. Tad tai nebūtinai prezidento bėda“, – kalbėjo sociologė.

Anot jos, vis dėlto idėjas, kaip ir kokie sprendimai turėtų būti priimami daugiausia aistrų visuomenėje keliančiais klausimais, turėtų generuoti ne tik prezidentūra.

„Idėjas, kaip geriau valdyti valstybę, turėtų generuoti ir prezidentūra, ir Seimas. Klausimas, kiek Seime yra aukšto lygio konstruktyvių diskusijų ir politinės valios to siekti“, – pabrėžė J. Imbrasaitė.

Prezidentas galėtų būti lyderis, bet galime jį suprasti – G. Nausėda atėjo ne iš viešojo sektoriaus, dalis jo patarėjų man taip pat neatrodo turintys daug valstybės valdymo patirties.

J. Imbrasaitė

Vertybių išdavimo nemato, tačiau viešųjų ryšių sprendimai stebina

Politologas R. Vilpišauskas, komentuodamas G. Nausėdos politiką, ragino nesistebėti jo skeptišku požiūriu į Stambulo konvenciją ar tos pačios lyties asmenų partnerystės idėją. Mokslininkas priminė, kad dar per prezidento rinkimų kampaniją G. Nausėda akcentavo esąs konservatyvių pažiūrų. Tad, kaip aiškino pašnekovas, teigti, kad prezidentas visuomenės apklausomis siekia sužinoti žmonių nuotaikas rezonansiniais klausimais ir vėliau jiems įtikti, nereikėtų.

„Tai nebūtinai orientavimasis į tarp didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vyraujančias pažiūras, nors būtų galima spėti, kad turbūt didesnė dalis gyventojų tais dabar svarstomais klausimais yra konservatyvių pažiūrų, tai ir apklausos rodo. Bet tai nereiškia, kad G. Nausėda nuoširdžiai taip nemano, gali būti, kad jo pažiūros tiesiog atitinka daugelio Lietuvos rinkėjų pažiūras.

Šia prasme aš pritarčiau tiems, kurie sako, kad G. Nausėda turinio prasme, pažiūrų prasme yra gana nuoseklus, tiesiog jo pasirenkamos formos kartais stebina, sakykime, kreipimasis į renginio Vingio parke („Didžiojo šeimos gynimo maršo“, – LRT.lt) dalyvius, o ne pasveikinimo visiems Lietuvos žmonėms Šeimos dienos proga paskelbimas“, – komentavo politologas.

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad ryškėjant G. Nausėdos vertybėms vis aiškiau, jog jis nėra toks panašus į buvusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų.

„Manau, jei G. Nausėda dalyvaus kituose prezidento rinkimuose, jam bus sudėtinga tapatintis su V. Adamkumi, ką mes matėme per pirmą rinkimų kampaniją, nes dabar jau aišku, kad vertybine prasme V. Adamkus ir G. Nausėda gana skiriasi“, – dėstė pašnekovas.

R. Vilpišauskui pritarė ir Klaipėdos universiteto docentas S. Šiliauskas. Jo manymu, G. Nausėda lieka ištikimas savo deklaruotoms vertybėms. Pasak politologo, atrodo, kad prezidentui pasisekė, nes jo ir didžiosios dalies Lietuvos gyventojų nuostatos dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės ar Stambulo konvencijos sutampa.

„G. Nausėda panašias nuostatas buvo išsakęs. Kad toks klausimas (tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas, – LRT.lt) turėtų būti sprendžiamas referendumu, kalba ne tik konservatorių krikdemų flangas. Klausimas apie referendumą buvo nuskambėjęs per prezidento rinkimų kampaniją ir kaip tik iš dabartinio prezidento lūpų“, – atkreipė dėmesį S. Šiliauskas.

Politologas ragino nesistebėti nuolatiniais prezidento mėginimais įsijausti į didžiosios dalies visuomenės nuotaikas – G. Nausėda esą jaučia, kad valdantieji turi planą surasti jam konkurentą kituose prezidento rinkimuose.

„Galimas variantas, kad ši dauguma turės savo kandidatą į prezidentus. Jeigu G. Nausėda galvoja apie kitos kadencijos perspektyvą, jam reikia ieškoti atramos visuomenėje. Žinoma, eiti į kokius nors besiformuojančius judėjimus, kurie skaldo visuomenę, būtų pavojinga. Geriau ieškoti atramos plačiojoje visuomenėje, pasiliekant manevro teisę“, – tikino pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt