Lietuvoje

2021.05.18 20:00

LRT FAKTAI. Melagienos po „Šeimų maršo“: tikrasis dalyvių skaičius, išgalvotas straipsnis BBC ir nepadorų gestą rodanti mažametė

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.18 20:00

„Šeimų maršas“ supriešino Lietuvą – tačiau netikrų naujienų paskleidė tiek maršo palaikytojai, tiek jo priešininkai.

Kiek iš viso dalyvavo žmonių?

Vienas labiausiai iki maršo diskutuotų klausimų – ar renginiui pavyks pritraukti tiek dalyvių, kiek tikėtasi: visuomenę suskaldžiusios akcijos šalininkai kalbėjo apie keliskart daugiau žmonių, nei buvo duotas savivaldybės leidimas, o skeptikai tvirtino, kad jų bus mažiau.

Portalo respublika.lt teigimu, renginyje dalyvavo 52 tūkstančiai žmonių, Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad, „drono duomenimis“, dalyvavo bent 40 tūkstančių žmonių.

Socialiniuose tinkluose išplito koliažas, kuriame lyginamas Sąjūdžio mitingas ir sekmadienį vykusi akcija. „Akivaizdu, kad aikštės užpildymas panašus 1988 ir 2021 metais“, – tvirtino aktyviai dalyvauti marše agitavęs verslininkas Ugnius Kiguolis.

Kitur minimi skaičiai – 40 tūkstančių, 25 tūkstančiai.

Tačiau dvi nuotraukos iškirptos taip, kad atrodytų vizualiai panašiai. Šiandien platinamoje Sąjūdžio nuotraukoje – kadras iš 1988 metų liepos 19-osios mitingo, nors nėra aiškus tą dieną susirinkusių mitinguotojų skaičius, skelbiama, kad vasarą Vingio parke vykusiuose mitinguose dalyvaudavo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių.

Kaip LRT.lt patvirtino Lietuvos policija, savaitgalį vykusiame renginyje dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, tikslaus skaičiaus pasakyti neįmanoma, nes nebuvo dalyvių registracijos, patikrinimų. Kaip sakė pašnekovas, policija rėmėsi skaičiavimu „iš akies ir patirties“.

Renginio organizatorių grupėse socialiniuose tinkluose taip pat buvo sakoma, neva žiniasklaida skelbia, kad dalyvavo vos 200 ar 300 žmonių.

G. Nausėdos BBC nepasmerkė

Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Šeimų dienos proga, pasirodęs būtent per kontroversiškai vertinamą protesto akciją, sukėlė kritiško vertinimo bangą.

Socialiniuose tinkluose plito žinutė, esą G. Nausėdos poelgis pasiekė ir tarptautinę žiniasklaidą, cituojama neva BBC paskelbta publikacija „Lietuvos prezidentas pareiškė paramą homofobiško protesto metu“.

Iš tikrųjų tokios publikacijos nebuvo, o BBC apskritai nerašė apie šeštadienį Lietuvoje vykusį protestą, tačiau žinutė sukėlė pasipiktinimą, esą užsienyje nukentėjo Lietuvos reputacija.

Ar ši mergaitė rodo vidurinį pirštą?

Feisbuke netruko išplisti ir nuotrauka, kurioje matoma mergaitė, fotografui rodanti iškeltą vidurinį pirštą.

Socialiniuose tinkluose pradėta piktintis, esą šis kadras – protestuoti susirinkusiųjų atspindys, neva rodantis proteste tvyrojusią agresiją. Tačiau atsirado ir kita stovykla, teigianti, jog fotografas tyčia pasinaudojo kadru.

„Ten nebuvo to gesto, [buvo] akinių taisymosi veiksmas, tiesiog pagavau tą momentą“, – LRT.lt sakė kadro autorius Vincas Alesius. Jis neslėpė ir to, kad nepalaiko protesto idėjų.

Fotografas sakė nemanantis, jog tokio dviprasmiško kadro publikavimas yra neetiškas.

„Kas kaip mato, man išdailinti kadrai nepatinka. Dariau renginį savo akimis“, – sakė jis.

Ar smurtas prieš LGBT Lietuvoje – ne problema?

Feisbuke netruko išpopuliarėti interviu su vienu iš protesto dalyvių, sakančių, kad LGBT teisių Lietuvoje netrūksta.

„Paskutinį [kartą] gėjų Lietuvoje sumušė prieš 15, gal 10 metų“, – tvirtina žurnalistų kalbinamas vyras. Panaši retorika per renginį skambėjo ir nuo scenos, sakant kalbas.

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, paprašyta pakomentuoti pasisakymą, tvirtino, kad jis yra „ciniškas ir neatitinka tikrovės“.

„Prieš kelias savaites Šiaulių apygardos teismas ėmėsi nagrinėti žiauraus nužudymo bylos, nusikaltimas įvyko Kauno rajone. Įtariama, kad homoseksualus vaikinas nužudytas, siekiant išreikšti neapykantą seksualinės orientacijos pagrindu. Šokiruoja, tačiau vienas iš įtariamųjų – nepilnametis“, – sako ji. J. Juškaitė priminė, kad rudenį Lietuvoje startavo nauja neapykantos pranešimų platforma manoteises.lt/pranesk.

„Per šį laiką gavome 46 pranešimus dėl galimo neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos, iš jų, pranešėjų pageidavimu, 31 perduotas policijai“, – teigia pašnekovė. Taip pat, anot jos, taip pasisakantys asmenys bando įteigti, kad homoseksualūs vyrai neva turėtų džiaugtis esama situacija, nustatydami labai žemą kartelę: galimybę saugiai jaustis ir nebijoti dėl savo gyvybės.

„Galvodami, kaip jaučiasi vienos ar kitos bendruomenės, matyt, turėtume galvoti ne tik apie gyvybės ir sveikatos išsaugojimą, bet ir apie galimybę integruotis, būti visaverčiu visuomenės nariu“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Iš dalies tiesa: ar Druskininkų meras asmeniškai užsakė „maršiečiams“ tris autobusus?

Portalas rusų kalba „Eadaily“, ne kartą skelbęs melagienas apie įvykius Lietuvoje, be to, du kartus padidinęs realų renginio dalyvių skaičių, teigia, kad pats Druskininkų meras asmeniškai užsakė maršo dalyviams tris autobusus. Čia teigiama, kad Lietuvą purto „teisinis banditizmas“, kas ir tapo paskata tokio masto akcijai. Pačioje straipsnio pradžioje sakoma, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas iš savo kišenės užsakė druskininkiečiams tris autobusus nuvykti į renginį.

Tai iš dalies tiesa – R. Malinauskas sakė pasirūpinęs vieno autobuso nuoma.

„Ne, netiesa, trintukai jums pritrynė, – LRT.lt sakė meras. – Druskininkiečiai kreipėsi, ar galėsime padėti. Išnuomojome 1 autobusą.“

Jo teigimu, tai buvo padaryta ne iš jo asmeninių lėšų, o iš „Judėjimo už Druskininkus“ pinigų. Tačiau būtent R. Malinauskas ir yra šios asociacijos vadovas.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.