LRT ieško sprendimų
Danija

Lietuvoje

2021.05.15 15:45

Ieškodami kitokių talentų, per darbo pokalbį duoda konstruoti lego ir klausia neįprastų klausimų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.05.15 15:45

Vietoj įprasto darbo pokalbio – lego roboto konstravimas ir kelias savaites trunkanti darbuotojų atranka. Tokius metodus taiko įmonės, siekiančios įdarbinti žmones, kurie turi autizmo spektro sutrikimų. Nors kai kurie darbdaviai šių kandidatų baidosi, kiti sugeba išnaudoti jų stipriąsias savybes ir pritraukia daugiau talentų, kurie, pavyzdžiui, sudėtingų procesų apdorojimo laiką sutrumpina nuo trijų dienų iki 20 minučių.

Organizacija „Specialisterne“ (specialistai – LRT.lt) padeda įsidarbinti žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Įkurta Danijoje, organizacija šiuo metu savo padalinių turi įvairiose pasaulio šalyse – nuo Europos valstybių iki JAV, Australijos, Singapūro, Brazilijos ar Kanados.

„Specialisterne“ atkreipia dėmesį, kad pasaulyje maždaug 2 proc. žmonių turi autizmo spektro sutrikimų, o 80 proc. jų nesusiranda darbo, nors yra puikūs savo srities specialistai. Taigi organizacija bendrauja su įvairiomis įmonėmis ir pasitelkia kitokius atrankų procesus, padedančius įsidarbinti autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, vietoj įprastų darbo pokalbių kandidatai turi surinkti lego robotą, o atranka vyksta kelias savaites.

Nuo 2004 metų, kai buvo įkurta, organizacija visame pasaulyje tiesiogiai įdarbino daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimų.

Vis dėlto „Specialisterne“ Danijoje direktorius Carstenas Lassenas portalui LRT.lt sako, kad tikruosius įdarbinimo skaičius pamatuoti sunku, kadangi organizacija suveikė kaip katalizatorius. Daugybė kitų organizacijų buvo įkvėptos sėkmės ir pradėjo savo veiklą, o įdarbinimo procesus pagal specialias programas įvedė ir tokios įmonės kaip „Microsoft“.

Tačiau „Specialisterne“ tikslas – įdarbinti milijoną žmonių, tad C. Lassenas priduria, kad dar liko daug kelio.

Galima pritraukti daugiau talentų

Anot C. Lasseno, šiuo metu darbo rinka vietos palieka tik neurotipiniams žmonėms ir užkerta kelią kitai didelei visuomenės grupei. Duomenys rodo, kad maždaug 80 proc. žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, nedirba.

„Jie nesuranda savo kelio į įmones, nes mes nemokame jų įdarbinti, manome, kad jie yra kitokie, esame įtarūs, baiminamės to, ko nepažįstame, todėl renkamės saugų sprendimą. Tačiau tie verslai ir vadovai, kurie pasirenka kitą kelią, paprastai laimi“, – pažymi „Specialisterne“ Danijoje direktorius.

Jo teigimu, šiems žmonėms sudėtinga susirasti darbą, nes jiems reikia kitokio palydėjimo ir pagalbos. Pavyzdžiui, svarbus didesnis dėmesys, aiški komunikacija, taip pat nereikėtų vartoti ironijos ar sarkazmo, o eiti tiesiai prie tikslo, įvardyti trumpus ir aiškius terminus, kada darbas turi būti padarytas.

„Jei žmogaus IT žinios yra geros, tačiau jis nesugeba susirasti darbo, sakyčiau, kad yra 80 proc. tikimybė, jog kalbatės su žmogumi, kuris turi autizmo spektro sutrikimų, kadangi IT sektorius – ta sritis, kurioje tikrai trūksta darbuotojų“, – LRT.lt teigia C. Lassenas.

Jei žmogaus IT žinios yra geros, tačiau jis nesugeba susirasti darbo, sakyčiau, kad yra 80 proc. tikimybė, jog kalbatės su žmogumi, kuris turi autizmo spektro sutrikimų.

C. Lassen

Organizacijos vadovas taip pat pasakoja, kad, mokant atsirinkti šiuos darbuotojus ir sudarant jiems tinkamą aplinką, galima pritraukti 60 proc. daugiau talentų, kurie, kaip rodo Harvardo universiteto duomenys, pasirodo geriau nei neurotipiniai žmonės.

Procesų laiką sutrumpino nuo trijų dienų iki 20 minučių

130 šalių veikianti SAP įmonė remiasi „Specialisterne“ programa ir įdarbina žmones su autizmo spektro sutrikimais. Anot įmonės, autistiškų žmonių įtraukimas į komandą gali pagerinti organizacijos kultūrą ir leidžia užmegzti ryšius su įvairiapusiais, tačiau dar nepakankamai atrastais talentais.

SAP programos „Autizmas darbe“ dalyvis Nicolas Neumannas įmonei sukūrė sistemą, kuri leido sumažinti sudėtingų sąskaitų faktūrų apdorojimo laiką nuo trijų dienų iki 20 minučių. Tai darbuotojas padarė savo laisvu laiku, o įmonei sprendimas nieko nekainavo.

„Mums labai reikėjo sutrumpinti procesų laiką, ir aš supratau, kad galiu sukurti loginę seką, kuri automatizuotų šiuos procesus. Šis sprendimas leidžia sutaupyti laiko ir resursų, o gaunami duomenys yra tikslūs“, – viename informaciniame SAP vaizdo įraše pasakoja N. Neumannas.

Pasak C. Lasseno, „Specialisterne“ testuoja žmonių įgūdžius, sužino jų stipriąsias puses ir tiesia tiltus su įmonėmis.

„Įmonių vadovai turėtų žinoti, kad kiekvieno žmogaus mąstymas veikia skirtingai, tad kiekvieną darbuotoją privalu vertinti ir su juo elgtis vienodai, tačiau juos kuruoti galima skirtingai. (...) Dirbdami jiems blogoje aplinkoje, autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės gali patirti stresą ar netgi potrauminio streso sindromą“, – pažymi pašnekovas.

Jie turi būti supažindinti su informacija ir idėjomis, nes jų įžvalgos yra be galo svarbios ir leidžia pamatyti, ar nieko nepraleidote.

C. Lassen

Taigi organizacija suteikia autistiškiems žmonėms galimybių pagerinti būtent gyvenimiškus įgūdžius. C. Lassenas vardija, kad paprastai svarbu išmokyti, kaip prisistatyti, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, kaip klausti, o kaip nederėtų.

Taip pat mezgami kontaktai su įmonėmis – jų vadovams pasakojama apie autizmo spektrą, įvairovę, supažindinama, kad, atsižvelgus į šiuos skirtumus, darbas komandoje gali būti daug sklandesnis.

„Kai supranti, kad kolegos yra skirtingi, pamatai jų stiprybes ir silpnybes, tad gali dalytis darbais. Pavyzdžiui, autistiški žmonės galbūt neprivalo dalyvauti minčių lietaus pratimuose, tačiau jie turi būti supažindinti su informacija ir idėjomis, nes jų įžvalgos yra be galo svarbios ir leidžia pamatyti, ar nieko nepraleidote“, – akcentuoja C. Lassenas.

Vietoj darbo pokalbio – lego dėliojimas

Prieš pradėdami įdarbinimo procesą, organizacijos atstovai skiria laiko pokalbiams su įmonės vadovais – taip siekiama išsiaiškinti, ko tiksliai įmonė ieško. Nemažai dėmesio skiriama aplinkos analizei – koks aprangos kodas, ar biuras didelis, darbuotojai sėdi mažuose kabinetuose.

„Paprastai žmonėms trūksta ne darbui reikalingų savybių – beveik visada kalta aplinka, ji neleidžia jaustis gerai. Kalbamės su žmogumi ir klausiame, ar esi jautrus garsams, kvapams, kaip jautiesi keliaudamas viešuoju transportu, kokioje erdvėje jautiesi geriausiai.

Tai tie klausimai, kurių vadovai galbūt neišdrįstų paklausti, bet iš tiesų tai taip svarbu“, – apie atliekamą analizę prieš įdarbinimą pasakoja C. Lassenas.

Norintieji įsidarbinti taip pat kviečiami sudėlioti lego robotus. Anot „Specialisterne“ Danijoje direktoriaus, juos sukonstruoti galėtų ir dešimtmetis, tačiau čia svarbus ne rezultatas, o pats procesas.

Paprastai žmonėms trūksta ne darbui reikalingų savybių – beveik visada kalta aplinka, ji neleidžia jaustis gerai.

C. Lassen

„Kartais žmonės tiesiog apverčia dėžę, kiti atsargiai atidaro, skaito instrukciją, tačiau nesiima jokių veiksmų, dar kiti visas detales atskiria pagal spalvas. Mes stebime, kas vyksta, – mums svarbiausia ne rezultatas, o pats procesas, kaip žmogus dirba, ar bendradarbiauja su kitais, ar prašo pagalbos, ar pabaigia darbą...

Esu matęs, kaip žmonės pradeda robotą programuoti kitaip, nei tai nurodyta, labai pažangiu būdu. Stebėdami procesą, daug sužinome apie žmogų“, – teigia pašnekovas.

Įdarbinimas trunka kelias savaites, bet tai atsiperka

Jei įmonei reikia įdarbinti 10 žmonių, „Specialisterne“ į atrankas pakviečia maždaug 30, o atlikus minėtas užduotis atrenka 15–20, jie toliau dalyvauja maždaug dvi savaites trunkančioje programoje. Jos metu toliau pateikiamos užduotys, tiesiogiai susijusios su darbo pobūdžiu, o, pasibaigus programai, organizacija įmonei pateikia sąrašą kandidatų, kurie komandai tiktų geriausiai.

C. Lassenas sutinka, kad toks atrankos procesas užtrunka gerokai ilgiau, tačiau pabrėžia, kad 95 proc. įdarbinimo atvejų yra sėkmingi.

„Įmonės džiaugiasi rezultatu, sako, kad autizmo spektro sutrikimą surintys žmonės pasirodo 60 proc. geriau nei neurotipiniai. Pagerėja ir bendras komandos darbas, komunikacija, vykstantys procesai, o tai suteikia naudos visai komandai. Juk didžioji dauguma darbuotojų mėgsta, kai jų vadovai kalba aiškiai, tiksliai, o strategija nuolat nesikeičia“, – svarsto „Specialisterne“ direktorius.

Pasak jo, ypač gerai autizmo spektro sindromą turintys žmonės pasirodo tiksliųjų mokslų sektoriuje: „Nors yra didžiulis tokių darbuotojų poreikis, vadovai žvejoja kitame ežere ir nepasiekia šių žmonių, kadangi neturi įrankių, kaip juos pasiekti ir išlaikyti. Taigi kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kurie būtų nepasiekiami darbo rinkai.“

C. Lassenas priduria, kad šie darbuotojai paprastai yra labai atkaklūs, be pertraukos gali dirbti ilgesnį laiką nei neurotipiniai žmonės, itin gerai pastebi detales, tad suranda klaidų, kurių kiti nepastebėtų, yra ištikimi darbovietei.

Pasigenda drąsių kompanijų, trukdo ir stereotipai

Nors tiesiogiai organizacija visame pasaulyje padėjo įsidarbinti 10 tūkst. žmonių, C. Lassenas pripažįsta, kad jų tikslas – įdarbinti milijoną autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių. „Dar esame toli nuo tikslo“, – LRT.lt sako jis.

Tikslas – įdarbinti milijoną autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių.

C. Lassen

Pašnekovas priduria, kad sunkumų kelia ir vyraujantys stereotipai – trūksta drąsių kompanijų, kurios išdrįstų žvelgti į tolimesnę perspektyvą, o ir vyresnė karta ne tokia supratinga, tvirtina C. Lassenas ir priduria, kad deda daug vilčių į jaunąją kartą.

Jo teigimu, pati programa taip pat yra gana brangi. Vis dėlto, kalba jis, vertinant ilgalaikius pokyčius, įdarbinimo skaičius ir laiką, kurį įmonės sugaištų ieškodamos darbuotojų arba juos keisdamos, tai atsiperka: „Toks darbuotojas įmonėje tikriausiai pasiliks ilgą laiką, tad iš dalies sutaupome laiko.“

Tačiau, pasak C. Lasseno, įmonių vadovai biudžetą paprastai planuoja metams į priekį, tad nesiryžta imtis kitokių, nei įprasta, sprendimų.

„Reikia žvelgti į ilgalaikius siekius ir gerąsias puses, kadangi tai yra lemiama investicija į kompanijos ateitį. Dar nesutikau tokio direktoriaus ar vadovo, kuris pasakytų: „O, tai buvo didžiulė klaida, neturėjome taip daryti.“ Tokių vadovų nebūna“, – šypsosi „Specialisterne“ Danijoje direktorius.

Lietuvoje statistika ir realybė skiriasi

Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse pabrėžia, kad mes net neturime tikslių duomenų. Pavyzdžiui, autizmo diagnozė suaugusiems žmonėms Lietuvoje įteisinta tik 2015 metais.

Dėl šios priežasties, Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje gyveno tik 17 suaugusių žmonių, turinčių autizmo diagnozę. Vis dėlto reali situacija yra kitokia.

„Situacija kitokia nei Vakaruose, jie šiuo klausimu jau yra 30 metų priekyje. Autistiškų žmonių Lietuvoje tikrai yra, bet jie nematomi – arba neturi diagnozės, arba ją slepia. Kalbama tik apie vaikus, bet pamirštama apie suaugusius autistiškus žmones“, – portalui LRT.lt tvirtina B. Suisse.

Dėl tokios situacijos nežinome ir tikslių duomenų, kiek autistiškų žmonių dirba. Anot Lietuvos autizmo asociacijos valdybos narės, remiantis užsienio statistika, dirba tik 20 proc. autistiškų žmonių, o Lietuvoje situacija gali būti dar blogesnė.

Didžiausios kliūtys – stereotipai ir darbo pokalbis

B. Suisse pasakoja, kad bene labiausiai autistiškiems žmonėms trukdo įsidarbinti vyraujantys stereotipai – jie baiminasi atskleisti savo diagnozę, tad su kylančiais iššūkiais tvarkosi patys. Pavyzdžiui, didelė dalis visuomenės vis dar gyvena mitais – arba įsivaizduoja, kad visi autistiški žmonės yra genialūs, arba mano, kad visi jie turi stiprią negalią ir intelekto sutrikimų.

„Abi pusės yra neteisios“, – šypsosi B. Suisse.

Didžiausia kliūtis – darbo pokalbis: „Tai yra atrankos būdas, paremtas išskirtinai žmogaus socialiniais gebėjimais. O autistiškam žmogui sunku bendrauti, prisistatyti, suprasti nerašytas taisykles. Pirmasis barjeras – būtent personalo atrankos kliūtis, kurią reikia įveikti“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, dėl šios priežasties „Specialisterne“ taikoma programa pasiteisina – čia visa atranka paremta išskirtinai žmonių gebėjimais ir žiniomis, jų stiprybėmis. B. Suisse manymu, šį sėkmės pavyzdį galėtume pritaikyti ir Lietuvoje.

„Pradėti iniciatyvą ir pabandyti nekainuoja nieko. Kainuoja laikas. Taip, suprantu, žiūrint iš verslo prizmės, laikas yra pinigai, bet tai atsiperka. Dažnai įmonės klausia, nuo ko pradėti.

Įvairovės kultūros ugdymas daug visko atperka. Tai didžiulis pokytis, bet tai Lietuvoje realiai dar nevyksta.

B. Suisse

Kai kalbame apie fizinę negalią, viskas kaip ir aišku – reikia privažiavimų, pritaikyti erdves. O ką daryti autizmo atveju? Pirmas žingsnis – pradėti pasakoti darbuotojams apie negalią, neuroįvairovę“, – įsitikinusi Lietuvos autizmo asociacijos valdybos narė.

Pasak jos, toks kalbėjimas gali paskatinti darbuotojus, turinčius autizmo sutrikimą, drąsiau pasisakyti. O darbuotojams, kurie turi autistiškų vaikų, bus paprasčiau juos atsivesti į įmonės šventes ar, esant reikalui, į darbą.

„Visas kolektyvas pradės augti ir žiniomis, ir emociškai. (...) Įvairovės kultūros ugdymas daug visko atperka. Tai didžiulis pokytis, bet tai Lietuvoje realiai dar nevyksta“, – svarsto B. Suisse.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.