Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorius Rimas Jankūnas įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje vykdoma vakcinavimo nuo COVID-19 strategija turėtų būti keičiama, numatant, jog skiepijami būtų vyresni negu 65 metų asmenys, kadangi jiems ši liga yra pavojingiausia, o jaunesni žmonės, mokslininko manymu, turėtų būti skiepijami tik ypatingais atvejais.
Apie tai R. Jankūnas kalbėjo penktadienį Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinio ministrų kabineto posėdyje.
LSMU lektorius tvirtino, kad skiepijimo intervalų trumpinimas, apie ką pastaruoju metu kalbama vis garsiau, turi ir pliusų, ir minusų. Anot R. Jankūno, jei Lietuva nutartų sutrumpinti intervalą tarp pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ir antrosios dozių, rizikuotų pačios vakcinos veiksmingumu. Jei vakcina dėl to neveiktų, taip, kaip buvo tikimąsi, atsakomybę, anot mokslininko, tektų prisiimti pačia Lietuvai.
„Farmacijos kompanija pasakytų: jūs patys kalti, viskas atsitiko dėl to, kad jūs nesilaikėte to, kas ištirta klinikinių tyrimų metu, jūs nevykdėte Europos Komisijos sprendimo“, – aiškino R. Jankūnas.

„Argumentas „už“ – daugiau žmonių įgytų imunitetą, galbūt mažiau žmonių patektų į ligonines“, – apie intervalo tarp vakcinų dozių trumpinimą kalbėjo mokslininkas.
Vis dėlto, jo manymu, apie intervalų tarp skiepijimo trumpinimą ar ilginimą diskutuoti neverta. Reikia, anot LSMU lektoriaus, keisti požiūri į pačią vakcinacijos strategiją.
„Nereikia norėti kuo daugiau paskiepyti, reikia norėti sumažinti ligoninių apkrovą ir išvengti mirčių. [...] Reikia vakciną vartoti, apsaugojant skiepijamuosius, bet ne galvoti, kaip skiepijant vieną, apsaugoti kitus“, – dėstė R. Jankūnas.
Anot jo, mirtingumo nuo COVID-19 statistika rodo, kad ši liga yra pavojingiausia būtent vyresnio amžiaus žmonėms, tad į jų skiepijimą, R. Jankūno manymu, ir reikia koncentruotis.
„Paskiepijus 100 tūkstančių žmonių nuo 18 iki 29 metų, mes išgelbėjame galbūt vieną gyvybę ir turėtume, matyt, kelis atvejus, susijusius su kraujo krešuliais.
Paskiepijus 100 tūkstančių žmonių, vyresnių negu 70 metų, greičiausiai išvengiame apie 700 mirčių. Reiškia, rizikos ir naudos santykis yra absoliučiai skirtingas šiose amžiaus grupėse. Mes dėdame žymiai daugiau pastangų, skiepydami vyresnius žmones ir rizikos grupes, galime pasiekti žymiai geresnių rezultatų negu skiepidami tuos, kurių nebūtina skiepyti“, – tvirtino jis.

R. Jankūnas kartojo, kad nuo COVID-19 turėtų būti skiepijami vyresni negu 65 metų asmenys, o jaunesni – tik ypatingais atvejais.
„Raginu skiepyti senyvus žmones ir rizikos grupes, privalomai tirti antikūnus, o jų neradus, neskiepyti, nes į klinikinius tyrimus turinčiųjų antikūnus duomenys neįtraukiami – mes nežinome, kad bus iš to, taip pat neskiepyti persirgusių. [...]
Reikia skiepyti vyresnius negu 65 metų amžiaus žmones. Siūlau jaunesnius negu 40 metų skiepyti tik ypatingais atvejais. Dėl 40-65 metų žmonių skiepijimo reikia spręsti individualiai“, – kalbėjo LSMU lektorius.
Be to, jis ragino kiekvieną žmogų, kuris patenka į ligoninę arba miršta, patikrinti, siekiant išsiaiškinti, ar jis sirgo COVID-19, ar buvo skiepytas nuo COVID-19.
„Ta iš karto suprastume, kokią naudą vakcina duoda, ir nukreiptume pastangas ten, kur jos duotų daugiausiai naudos“, – aiškino R. Jankūnas.

Penktadienį LVŽS šešėlinė Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai nekeisti „BioNTech & Pfizer“ pagamintos vakcinos „Comirnaty“ skiepijimo intervalo, atidedant vakcinaciją antrąja doze.
„Dozės „pavėlinimo“ pasekmės gali būti ypač reikšmingos Lietuvos žmonių sveikatai. Tokia saviveikla, neturint tam mokslinių duomenų, kuriuos būtų įvertinusi Europos vaistų agentūra, registruodama vakciną, gali pasibaigti tuo, kad mažės vakcinos efektyvumas“, – aiškino šešėlinis LVŽS sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.





