Lietuvoje

2021.06.06 18:46

Tarpukariu sukauptą Lietuvos auksą sovietai savinosi dar nė nebaigę aneksijos: koks po pasaulį išblaškyto turto likimas?

Saulius Pilinkus, LRT TELEVIZIJOS laida „Daiktų istorijos“, LRT.lt2021.06.06 18:46

Įžvalgiai savąsias aukso atsargas užsienyje saugojusi tarpukario Lietuvos valstybė 1940 metais prarado nepriklausomybę, bet ne šį turtą. Bent jau ne visą, mat dalis šalių, sovietams atkakliai ir įžūliai reikalaujant, brangiojo metalo rezervus išsaugojo iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Vėliau tai taps pagaulia tema literatūroje, siužetais kine, metafora ekonomikoje ir sparnuotu posakiu sporte – aukso karštinė.

Tačiau 19 amžiaus antroje pusėje tai buvo visai ne vaizdus, o varginantis, purvinas reiškinys, susukęs galvą tūkstančiams aukso ieškotojų. Jo telkiniai Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje beveik šimtmetį buvo naršomi plūstančių turtų ieškotojų. Praturtėjo nedaugelis.

Juvelyrės Rūtos Petronytės dirbtuvėse – jokių karštligių, vien tikslūs ir ramūs rankų judesiai.

„Gryno aukso – 999 prabos – niekas nenaudoja, nes jis labai minkštas ir tam, kad būtų apdirbamas ir dėvimas, jį reikia legiruoti, pridėti priemaišų. Taip jis sukietinamas ir išgaunamos spalvos, kurios dažnausiai sutinkamos trys: jis būna gelsvas, rausvas arba baltas.

Vertė priklauso nuo prabos, yra skirtingi numeriai. Pavyzdžiui, yra praba 585 ir nesvarbu, ar auksas bus baltas, ar geltonas, ar raudonas, jeigu jis tokios prabos, jis bus vienodos vertės. O praba reiškia, kad tame lydynyje yra 58,5 proc. aukso, o likusi dalis – priemaišos“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Daiktų istorijos“ pasakojo juvelyrė.

Žmones iki šiol labiausiai jaudinantis metalas: kaip Lietuvoje buvo kaupiamos aukso atsargos?

Kasmet pasaulyje iškasama apytikriai 3–4 tūkst. tonų aukso, jo gamtinės atsargos pasaulyje sparčiai senka. JAV geologijos tarnyba skaičiuoja, kad po žeme liko tik apie 50 tūkst. tonų – vos penktadalis visų buvusių atsargų. Dažna valstybės turi nuosavų aukso atsargų, saugomų tam skirtuose bankuose, ne išimtis ir Lietuva – jai priklausantis auksas yra Londone.

„Auksas, apie kurį kalbame, yra investicinis – yra aukso luitai, pripažinti tarptautiniais standartais. Labiausiai paplitęs vadinamasis Loco London, jo svoris svyruoja apie 13 kilogramų – kiekvienas luitas yra šiek tiek kitoks. Jo praba yra 99,99, tai yra grynas auksas. Kada mūsų politikos atstovai važiuoja į Anglijos banką ir ten, savo ryšiais pasinaudodami, sugeba patekti į saugyklą, nori pačiupinėti Lietuvos auksą ir prie jo nusifotografuoti, jiems nepavyksta.

Todėl, kad jis yra investuotas ir mūsų krūvelė yra tuščia. Ten yra krūvelės, vežiojamos karučiais iš vienos vietos į kitą, ir mes už tą vežiojimą irgi mokame. Kitaip tariant, mes auksą skoliname, laikinai parduodame sutardami jį atpirkti, tai yra vadinamieji aukso swapai. Iš to uždirbamos palūkanos, per pastaruosius 10 metų uždirbome 6,5 mln. eurų“, – paaiškino Bankininkystės tarnybos Investicijų valdymo departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė.

Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva 1920 metais Maskvoje pasirašė sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, vienas jos punktų numatė, kad kaip kompensaciją Lietuva gaus 3 mln. aukso rublių. Didžioji dalis jų buvo išlydyti į aukso luitus ir tapo pirmojo šalies aukso rezervo pagrindu.

„Vėliau šis rezervas labai pasitarnavo įvedant į apyvartą litą – ant kiekvieno banknoto buvo parašyta, kad vienas litas prilyginamas maždaug 0,15 gramo aukso. Lietuvos bankas, kuris vykdė emisijos teisę, įsipareigojo žmogui iškeisti jo turimą banknotą į numatytą aukso kiekį. Vėliau, kai patyrėme Didžiąją ekonominę depresiją 1929–1933 metais, litas išliko viena stabiliausių valiutų“, – laidai sakė Asta Ravaitytė-Kučinskienė, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė.

Pradinis Lietuvos aukso rezervas siekė 2,5 tonos, iki okupacijos jo sukaupta iš viso 9,6 tonos. Kaip ir dabar, taip ir anuomet auksas buvo perkamas ir parduodamas, investuojamas, visos šios operacijos fiksuotos Lietuvos banko Aukso depozito knygoje. Dėl pavojingos geopolitinės aplinkos suprasta, kad nacionalines aukso atsargas verčiau laikyti užsienyje – Švedijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Beveik pusę per tarpukarį sukauptų atsargų Lietuvą 1940 metų birželio 15-ąją okupavusi Sovietų Sąjunga pasisavino. Dar nė de jure neinkorporavus šalies į SSRS sudėtį, jau liepos 6 dieną Lietuvos banko valdytojui Juozui Pakniui pavedama kreiptis į atsargas saugojusias šalis, kad šis būtų perduodamas sovietiniam Gosbankui.

„Iki aneksijos, iki rugpjūčio 3-iosios, yra visas mėnuo, bet jau reikalaujama, – sako istorikas daktaras Algimantas Kasparavičius. – Paknys to nedaro. Jis yra smetoninio tipo banko valdytojas, gudrus, protingas žmogus, kuris išsisukinėja ir rasdamas priežasčių to nedaro. Galų gale jis priverstas atsistatydinti, ateina Aleksandras Drobnys ir su užsienio reikalų ministro Vinco Krėvės parašu liepos 13 dieną išsiunčia Maskvos padiktuotą reikalavimą pervesti Lietuvos auksą.

Labai greitai tą auksą sovietams pavyksta perimti iš Švedijos, ji neparodo praktiškai jokio pasipriešinimo ir 1,2 tonos lietuviško aukso perduodama sovietams per du kartus – didžioji dalis jau liepos pabaigoje, kai Lietuvos TSR dar nėra. Lietuvos Respublikos auksas pagal akivaizdžiai falsifikuotus dokumentus yra perduodamas sovietams.“

1990 metais atkūrus nepriklausomybę, už neteisėtai perduotą auksą Švedija išmokėjo Lietuvai kompensaciją. Pinigais atsilygino ir Didžioji Britanija, kuri 1968-aisiais Londone deponuotą Baltijos valstybių auksą panaudojo skoloms su SSRS padengti. O štai Prancūzija, nors ir sudėtingomis aplinkybėmis, Lietuvos aukso rezervus išsaugojo. Istorikas A. Kasparavičius aptiko, kad sovietai ne kartą bandė jį perimti.

„Kiek man pavyko nustatyti, nuo 1946 metų pavasario iki 1986 metų gruodžio, Michailo Gorbačiovo „perestroikos“, tokių bandymų buvo mažiausiai septyni–aštuoni. Visais atvejais prancūzų atsakymas buvo vienas ir tas pats: prancūzų juristų, profesorių nuomone, tai neatitinka Lietuvos laisvos valios, antras punktas – Prancūzijos Respublika niekada nepripažino Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą teisėtumo“, – sakė pašnekovas.

1991 metų lapkritį tie patys 182 aukso luitai su smetoniškais štampais iš Prancūzijos buvo sugrąžinti Lietuvai.

„Tai daug ką pasako tiems, kas nori suprasti. Kas nenori, tas niekada nesupras“, – pridūrė A. Kasparavičius.

Tarpukariu deponuotą auksą Lietuvai grąžino ir Šveicarija – joje aukso saugota mažiausiai, keli šimtai kilogramų. JAV iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva saugojo didžiausią brangiojo metalo kiekį – maždaug 3 tonas. Jis neišliko, tačiau nebūtų teisinga sakyti, kad buvo pasisavintas.

„JAV Valstybės departamentas uždėjo areštą visų trijų Baltijos respublikų aukso depozitams 1940 metų liepos 15 dieną. Sprendimo JAV laikėsi nepajudinamai, nors Sovietų Sąjungos ambasadorius Vašingtone Konstantinas Umanskis mažiausiai keletą kartų tais metais mynė Valstybės departamento durų slenkstį, bandydamas perimti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių auksą.

Visas šis auksas – beveik 3 tonos – buvo panaudotas Lietuvos vadavimo bylai. Dar Šaltojo karo metais, kažkur 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tos atsargos išseko, kadangi iš to aukso, kuris deponuotas Niujorke, maitinosi ne tik Lietuvos diplomatinė tarnyba Vašingtone, Čikagoje ir Niujorke, bet ir Lietuvos pasiuntinybė prie Vatikano, kurį laiką ir Lietuvos pasiuntinybė Paryžiuje“, – sakė A. Kasparavičius.

Ką daryti su šiandien turimomis 5 tonomis ir 800 kilogramų aukso atsargų, sprendžia Lietuvos bankas. Pavyzdžiui, Estija turėtas atsargas yra pardavusi, sako R. Platūkienė. Ir jokių aukso atsargų neturi ne tik ji.

„Sakykime, Kanada, didelė, ekonomiškai stipri šalis, aukso rezervų visiškai neturi. Lietuvoje tai yra toks kaip ir psichologinis [elementas], istorinis palikimas, tai yra mūsų paveldėtas auksas. Ir tas klausimas Lietuvos banke nesprendžiamas – mes jį paveldėjome, mes jį atgavome, mes jį turime ir saugome“, – teigė R. Platūkienė.

Visas siužetas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Daiktų istorijos“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6