Pirmadienio rytą mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus. Profesoriui buvo 68-eri metai. Kolegos, bendražygiai, draugai apibūdina jį kaip tą, kuris labai mylėjo savo profesiją, kuris traukė aplink save žmones.
„Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma šeimos pranešime.
Profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete.
Taip pat skaitykite
Balčiūnas: Kęstutis mus išmokė nieko nebijoti
„Buvo žmogus ir nebėra. Ši mirtis buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus“, – sakė du dešimtmečius su K. Vitkumi dirbęs mikrochorurgas Dainius Balčiūnas.
„Jo chirurgijos mokykla buvo ypatinga, labai universali. Dirbome kartu beveik 20 metų. Jis – kitokio kirpimo, išmokė mus visus nieko nebijoti. Išmokė žinoti, kad kiekvienoje situacijoje gali surasti chirurginį sprendimą. Tai pats stipriausias, nepakartojamas ir neišdildomas dalykas, kurio vis mažėja“, – pabrėžė D. Balčiūnas.
Su charizma ir elegancija išsikyrusiu K. Vitkumi jiedu bendraudavo ne tik ligoninėje.
„Bendraudavome ir po darbo, jis statė savo namus Molėtuose, gyvendavome statybose“, – sakė K. Vitkaus bendražygis.
Olekas: tai netektis visai Lietuvai
Praeityje su K. Vitkumi dirbęs, ilgametis jo bendražygis, kartu atlikęs daugybę operacijų, europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad tai – netektis visai Lietuvai. Jo teigimu, pirmiausia jį prisimins kaip labai šviesų ir šiltą žmogų, kuris vedė, uždegė visus pamilti mikrochirurgiją.
„Pamilti savo specialybę, darbuotis, veikiant pagal pagarbą žmonėms, siekti naujovių. Visada jis buvo tas, kuris traukė aplink save žmones, sako kolegas, net savo pacientus, jie dažnai tapdavo artimi kaip giminės.
Jis buvo labai didelis eruditas, visada domėjosi kultūra, istorija, neužsidarė vien savo specialybėje, visada buvo mūsų didis vedlys, lyderis, kuris kvietė eiti į priekį, daryti žmonėms gerą“, – LRT RADIJUI teigia J. Olekas.
Europarlamentaro teigimu, dėl K. Vitkaus Lietuva pasiekė naują epochą chirurgijoje: K. Vitkus, jo tėtis, J. Olekas ir keletas kitų kolegų 1980-aisiais pradėjo naują medicinos chirurgijos sritį – mikrochirurgiją.
„Padėjome daugeliui žmonių sugrįžti į gyvenimą, o mikrochirurgija paplito po įvairias kitas specializacijas. Lietuva tuo metu buvo viena iš tokių vedančių šio regiono, gal net ir plačiau.
Prisimenu vieną iš pirmųjų mūsų konferencijų, kai galėjome išvykti į Lenkiją, o mes buvome atlikę kelis kartus daugiau tokių operacijų, nei kaimyninių šalių gydytojai, iš mūsų daug kas mokėsi“, – prisimena jis.
J. Olekas prisimena, kad vienos garsiausių profesoriaus operacijų – ne tik įžymių žmonių, tokių kaip tuometinio krepšininko Arvydo Sabonio operacija, bet ir kitos, sugrąžinusios žmonėms gyvenimą.
„Kęstutis buvo šviesulys, kuris nuolat siekė padaryti dar kažką naujo, įdiegti naujus metodus, tai didžiulė mūsų netektis“, – dėsto jis.
Kavaliauskas: jam patiko padėti kenčiančiam
Sausio 13-osios chirurgas. Šitaip K. Vitkų apibūdino žurnalistas Vilius Kavaliauskas.
„Netikėtai išėjo chirurgas Kęstutis Vitkus. Atitinkamame amžiuje pasidarai jautresnis, ypač kai kalbi apie daug nuveikusį ir pragyvenusį mažiau už tave. Kęstutis buvo metais jaunesnis. Kažkada jo tėvas Mečislovas kelioms dienoms sustojo mano bute Niujorke, nes ieškojo lietuvių chirurgų ir bandė surinkti nors vieną komplektą mikrooperacijoms reikalingų instrumentų. Patį Kęstutį sutikau vieną kartą – važiavome Maskvos traukiniu viename kupe, tai visą naktį prakalbėjom. Sūnus darželyje nusikirto durimis pirštą, tai Kęstutis siūlėsi padėti.2
Bet padėjo jis jau mums visiems – po sausio 13-os“, – prisiminimais socialiniame tinkle dalijasi V. Kavaliauskas.
Jis pratęsė: „Vėliau K.Vitkus pasakys: „Tą naktį atsidūriau pragare. Aš atsidūriau tikrame karo lauke.“ Pripažintas mikrochirurgijos profesorius tuo niekada nepiktnaudžiavo – neprašė net Sausio 13-osios medalio. O valdžia nepasiūlė. Neprisiminė ir Lietuvai gelbėto Sabonio, ir pirmųjų mūsų regione mikrochirurgijos operacijų. Šiemet būrelis draugų pagalvojom: gal ministerija prisimins valstybiškai įvertinti Kęstučio Vitkaus darbus. Jau neprisimins, nes medaliai po mirties neteikiami.
Žmonių atmintis tikriausia patikimesnė nei metaliniai garbės ženklai. Ji ir lydės profesorių Kęstutį. Visada besišypsantį, nes jam patiko padėti kenčiančiam.“
Mertinienė: labai buvo linksmas žmogus
Sunkiai rinkdama žodžius apie artimą bičiulį kalbėjo ir verslininkė Laima Mertinienė.
„Labai buvo linksmas žmogus, geras specialistas ir mane operavo“, – susijaudinusi LRT.lt kalbėjo L. Mertinienė.
„Daug bendravome, keliavome kartu, buvo smagūs laikai. O dabar labai daug kas miršta iš mūsų kompanijos. Labai liūdna žinia. Nepaprastai liūdna žinia, kad taip atsitiko“, – teigė L. Mertinienė.
Su K. Vitkumi ji buvo pažįstama, kaip pati tikina, bene 18 metų. O žinia apie apie jo mirtį buvo labai netikėta net artimiausiems žmonėms.
Profesoriaus dukra: tai labai netikėta
Profesoriaus dukra Vita Vitkutė-Degutienė LRT.lt teigė, kad mirtis buvo netikėta žinia, K. Vitkus sveiko po operacijos.
„Tai buvo labai netikėta mums visiems. Sužinojome apie tai vos prieš porą valandų. Labai skaudu“, – netramdydama ašarų LRT.lt sakė dukra V. Vitkutė-Degutienė.
Mirtis K. Vitkų ištiko pirmadienio rytą Birštone.
„Buvo atlikta stuburo operacija, viskas buvo labai sėkmingai. Tėtis sveiko, jis buvo reabilitacijoje Birštone. Šįryt jis tiesiog suklupo prausdamasis. Įtariame, kad ištiko infarktas arba trombas netikėtai“, – pasakojo duktė.
Pasak jos, K. Vitkus sveikata anksčiau, iki stuburo bėdų, nesiskundė.
„Tėtis – sportiškas, sveikas, turėjo tik nugaros problemų, sodyboje valtį kėlė, gavo stuburo išvaržą, buvo sėkmingai atlikta operacija. Po reabilitacijos turėjo grįžti namo“, – sakė V. Vitkutė-Degutienė.
Prof. Kęstutis Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjera atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
Prof. K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose prof. K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje.
2004 metais prof. K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą prof. K Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Prof. K. Vitkus, buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, Lietuvos MA žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos Respublikos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už savo aktyvią profesinę veiklą prof. K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
