Pirmadienio rytą mirė žinomas Lietuvos chirurgas profesorius Kęstutis Vitkus. Jam buvo 68-eri metai.
Tai portalui LRT.lt patvirtino „VitkusClinic“ (UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinikos) atstovai. Pirmieji apie tai pranešė portalas 15min.lt.
Profesoriaus dukra Vita Vitkutė-Degutienė LRT.lt teigė, kad mirtis buvo netikėta žinia, K. Vitkus sveiko po operacijos.
„Tai buvo labai netikėta mums visiems. Sužinojome apie tai vos prieš porą valandų. Labai skaudu“, – netramdydama ašarų LRT.lt sakė dukra V. Vitkutė-Degutienė.
Mirtis K. Vitkų ištiko pirmadienio rytą Birštone.
„Buvo atlikta stuburo operacija, viskas buvo labai sėkmingai. Tėtis sveiko, jis buvo reabilitacijoje Birštone. Šįryt jis tiesiog suklupo prausdamasis. Įtariame, kad ištiko infarktas arba trombas netikėtai“, – pasakojo duktė.
Pasak jos, K. Vitkus sveikata anksčiau, iki stuburo bėdų, nesiskundė.
„Tėtis – sportiškas, sveikas, turėjo tik nugaros problemų, sodyboje valtį kėlė, gavo stuburo išvaržą, buvo sėkmingai atlikta operacija. Po reabilitacijos turėjo grįžti namo“, – sakė V. Vitkutė-Degutienė.
Daugiau prisiminimų apie profesorių galite skaityti čia:
Taip pat skaitykite
Prof. K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus.
K. Vitkus baigė medicinos studijos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, ten apsigynė ir medicinos daktaro bei habilituoto medicinos daktaro disertacijas.
1982 m. dirbo kaip plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, nuo 1985 m. dirbo Vilniaus universitete.
1988 – 1989 m. buvo sporto medicinos gydytojas Portlande, Oregono valstijoje (JAV).
1992 – 1993 m. buvo Pietų Ilijonaus (JAV) universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas.
2004 metais prof. K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
2013 – 2019 m. buvo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas.
K. Vitkus gydė daug įžymių žmonių, tarp jų ir Arvydą Sabonį.
Profesorius dirbo ir per Sausio 13-tosios naktį.
Profesorius buvo narys daugelyje profesinių, visuomeninių organizacijų: jis buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei jos pirmasis prezidentas; Tarptautinės chirurgijos draugijos narys; „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys; Lietuvos MA žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys; Lietuvos Respublikos mokslų akademijos narys ekspertas.
K. Vitkus buvo apdovanotas Nacionaline premija už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, pelnęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, apdovanotas Lietuvos biatlono federacijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sporto garbės kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2012 m.), Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimas „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2015 m.).
K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją – sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus.
Jis pirmasis persodino kaulo, antkaulio fascijos, nervų ir sąnario lopus su kraujagyslėmis.
K. Vitkus mikrochirurgijos metodus įdiegė ortopedijoje, traumatologijoje, onkologijoje ir plastinėje chirurgijoje. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Taip pat skaitykite
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Kęstučio Vitkaus mirties.
„Lietuva neteko ne tik profesionalaus mediko, bet ir kilnaus bei savo pašaukimui atsidavusio žmogaus. Profesorių Kęstutį Vitkų prisiminsiu kaip žmogų, kuris Sausio 13-osios naktį gelbėjo sužeistųjų prie Televizijos bokšto gyvybes, kaip žmogų, kuris buvo prisirišęs prie gimtinės ir ją be galo mylėjo. Linkiu stiprybės velionio artimiesiems ir kolegoms“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad profesoriaus K. Vitkaus darbas buvo vertinamas ir svetur.
„Netekome profesoriaus, savo srities profesionalo, kurio kompetencija ir atsidavimas darbui buvo vertinimas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Kęstutis Vitkus paliko reikšmingą pėdsaką rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos srityje. Jo ilgametis darbas bei pasiekimai visada išliks mūsų mokslo ir medicinos istorijoje“, – teigė parlamento vadovė.
