Kol Lietuvoje girdėdavome apie išpilamas vakcinas nuo koronaviruso, kitos valstybės su tokia problema nesusiduria. Viena gerųjų praktikų – Danijoje sudaromi specialūs sąrašai tų žmonių, kurie, kam nors neatvykus pasiskiepyti, įsipareigoja per pusvalandį nuvykti vakcinos. Anot profesoriaus Vytauto Usonio, kiekviena vakcinos dozė yra svarbi, tačiau tokia sistema didelės revoliucijos nepadarytų.
Remiantis antradienio 10 val. 10 min. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nepanaudota 109 tūkst. 274 vakcinos dozių. Tiesa, pažymima, kad skirtumas tarp gautų ir sunaudotų vakcinų skaičiaus susidaro dėl procesų vakcinų skirstymo centruose.
Portalas LRT.lt taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, klausdamas, kiek vakcinų buvo sunaikinta, tačiau atsakymo negavo.
Išsaugoti vakciną padeda specialūs sąrašai
LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė Hoffbeck pasakoja, kad vakcinacija Danijoje prasidėjo panašiai kaip ir Lietuvoje – iš pradžių paskiepyti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, vyresnio amžiaus žmonės.
Iš pradžių vakcinos likučių nebūdavo – jos buvo vežamos tiesiai į įstaigas, jei ligoninėje likdavo kelios nepanaudotos dozės, jas skirdavo kitiems ligoninės darbuotojams, pavyzdžiui, dirbantiems registratūroje ar valgykloje, valytojams.
Vis dėlto nuo kovo mėnesio buvo pastebėta, kad lieka vakcinų, buvo baimintasi, kad gali tekti dalį jų išpilti. Tada buvo sukurtas specialus internetinis puslapis, leidęs išplėsti vakcinavimo tempą ir išsaugoti vakcinas. Šiame internetiniame puslapyje gali užsiregistruoti ir žmonės, nepriklausantys prioritetinėms grupėms, – tuo atveju, jei kas nors neatvyktų vakcinuotis, būtų iš karto susisiekiama būtent su šiais žmonėmis.
„Vienas reikalavimų, kad turėtum galimybę atvykti per 30 minučių. Sistema veikia taip, kad kiekvieną dieną turi iš naujo užsiregistruoti. Kai kuriose ligoninėse turi tai padaryti iki 11 valandos, kitur – iki 13 valandos.
Taigi kiekvieną rytą atsikeli, prisijungi prie to puslapio iš naujo užsiregistruoji, kad šiandien dar gali per pusvalandį privažiuoti. Paprastai tas vakcinacijos laikas būna vakare – tarp 17 ir 20 valandos, kai suplanuoti vakcinavimai baigiasi. Sėdi ir lauki“, – apie sudaromų sąrašų tvarką pasakoja A. Pileckytė Hoffbeck.
Anot jos, kiekvieną dieną sąrašai ištrinami – taip užtikrinama, kad užsirašę žmonės tikrai galės atvykti, apsaugomi ir asmens duomenys.
Klausimai dėl asmens duomenų
LRT radijo bendradarbė pastebi, kad vakcinos dozių paprastai daug nelieka – kiekvienoje ligoninėje nesunaudojamos penkios ar šešios dozės, tad tokie žmonių sąrašai vakcinavimo procesą labiau pagreitina mažesniuose miesteliuose. Tačiau danai džiaugiasi, kad visos vakcinos išsaugomos ir nėra švaistomos.
„Viena ligoninė anksčiau turėjo išmesti vakcinos 30 dozių, tai iki šiol ta istorija išlenda. Iš tikrųjų tai, kad pavyko sistemą padaryti greitai ir pakankamai atvirai, pakelia žmonių pasitikėjimą sistema, matosi, kad žmonės dirba, kaip gali, visi stengiasi bendromis jėgomis pagreitinti vakcinavimą“, – tvirtina A. Pileckytė Hoffbeck.
Ji taip pat pabrėžia, kad pats internetinis puslapis padarytas labai paprastai, tačiau žmonėms tokia sistema tinka.
„Internetinis puslapis toks, kad kartu per penkias minutes padarytume. Tai paprasta forma – prisijungi, didelį raudoną mygtuką paspaudi, kad užsirašytum į sąrašą“, – šypsosi pašnekovė.
A. Pileckytė Hoffbeck taip pat pažymi, kad ši sistema labai primityvi, tad galima svarstyti, kad kažkas nutekintų asmens duomenis. Tačiau suvedami duomenys menkos vertės – nėra nei kreditinės kortelės duomenų, nei kitos svarbios informacijos, tad rizika nedidelė, priduria ji.
„Tuo metu gal kažkas per kelias valandas prisijungs ir nusirašys vardą, telefono numerį ir tai, kad noriu vakcinos. (...) Bet paprastos sistemos nauda atsveria riziką“, – įsitikinusi A. Pileckytė Hoffbeck.
Taline – vakcinacijos talkos
Panaši sistema veikia ir Estijoje. Informaciniame internetiniame puslapyje apie vakcinaciją nuo koronaviruso rašoma, kad šeimos gydytojui galima pranešti, jog esi pasiruošęs greitai atvykti pasiskiepyti, jei kas nors netikėtai atšaukia savo apsilankymą.
Gydytoja, Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rita Kuzminienė LRT.lt sako negirdėjusi apie tokius atvejus, kai vakcinos išpilamos. Nors vakcinavimo procesas įsibėgėja, ji pastebi, kad Estija nuo plano dar atsilieka.
Šiuo metu Estijoje skiepijamos prioritetinės grupės. Jos buvo nustatytos dar praeitų metų liepos mėnesį, kai Valstybinė imuninės profilaktikos komisija įvardijo ligas, pagal kurias gyventojai priskiriami rizikos grupėms.
Vėliau šie sąrašai buvo išsiųsti šeimos centrams, šeimos gydytojai patikrino duomenis ir ėmėsi komunikacijos. Anot R. Kuzminienės, vyresniems žmonėms informaciją telefonu pranešdavo šeimos centrai, o jaunesniems informacija nusiunčiama – savo grupę jie gali matyti skaitmeninėje ligos istorijoje.
Savaitgalį Taline vyko „vakcinavimo talkos“, kai prioritetinėje grupėje esantys žmonės galėjo pasiskiepyti laukdami gyvoje eilėje. Lietuvoje taip pat taikoma panaši strategija. Tiesa, priduria R. Kuzminienė, Taline vakcinos atvyko nemažai jaunų žmonių, nepriklausiusių prioritetinėms grupėms, taip pat atvyko 50 proc. mažiau žmonių nei buvo planuota.
„Bet žiūrima į priekį, informuojami žmonės, klausiama, ar jie sutinka, ar nori vakcinuotis, sudaroma eilės tvarka. Numatyti tam tikri kiekiai vakcinų, kiek žmonių galima pakviesti, vėliau kitus informuoja ir klausia, ar jie turėtų galimybę atvykti, prašo pranešti, jei atsisakytų atvykti“, – apie žmonių kvietimą vakcinuotis pasakoja Lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Geroji praktika, bet revoliucijos nepadarytų
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius V. Usonis sutinka, kad sąrašų sudarymas, kai žmonės gali išgelbėti vakcinos dozę, yra geroji praktika. Nors didelės revoliucijos Lietuvos vakcinavimo srityje ji nepadarytų, sistema taptų laisvesnė, tvirtina profesorius.
„Apskritai, aš jau daug kartų sakau, kad rizikos grupių strategiją laikas keisti. Kol ji yra, kol ministerija reguliuoja kam galima, kam ne, tai aišku, kad būtų geriau, jei būtų daugiau lankstumo“, – LRT.lt sako V. Usonis.
Pasak jo, tokie sąrašai būtų aktualesni mažesniems skiepijimo punktams, kadangi ten, kur žmonių srautas didelis, nepanaudotų dozių nebūna daug. Jis taip pat svarsto, kad šiuo metu didelės problemos dėl išmetamų dozių nėra.
Pavyzdžiui, „Vaxzevria“ vakcinos yra stabilesnės – jas galima palikti ir nakčiai. Kiek sudėtingiau su vakcinomis „Moderna“ ir „Phizer“, kurios atskiestos galioja tik šešias valandas, tvirtina profesorius.
„Jei vakcina paruošiama, kad, atėjus žmogui, nereikėtų laukti, ta vakcina turi būti sunaudota“, – pabrėžia V. Usonis.
Atšildžius šias vakcinas, jos dar veikia kelias dienas, tačiau, jas praskiedus, sunaudojimo laikas trumpėja ir paskiepyti reikia per šešias valandas.
„Jei paruošus vakciną žmogus neateina, tada yra bėdų. Aišku, negerai, kad kažkiek dozių nepanaudojama, bet dabar mūsų skiepų kabinetuose jie tą situaciją žino, žmonės tvarkosi“, – teigia profesorius.
Vis dėlto, pažymi jis, kai yra toks didžiulis vakcinų poreikis, kiekviena dozė yra verta.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt
