Rolandas Paksas

Lietuvoje

2021.04.10 16:48

17 metų po Pakso apkaltos: specialioje Seimo komisijoje dirbęs politikas prisiminė, kas galutinai „nuskandino“ prezidentą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.04.10 16:48

Nors nuo Rolando Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų praėjo 17 metų, tuo metu parlamente dirbę politikai iki šiol pamena nerimą, nežinią ir bemieges naktis. Pripažįstama, kad Lietuva 2004 m. sugebėjo suvaldyti politinę ir konstitucinę krizę, tačiau, kaip teigia teisės profesorius Egidijus Šileikis, istorija nėra baigta, mat iki šiol nėra įgyvendinti tarptautinių arbitražų sprendimai dėl R. Pakso, tad Lietuva linksniuojama kaip tarptautinę teisę pažeidžianti valstybė.

Šių metų balandžio 6 d. suėjo 17 metų, kai Lietuvoje, o kartu ir Europoje, pirmą kartą apkaltos būdu iš pareigų pašalintas valstybės vadovas – 2004 m. tokiu būdu prezidento posto neteko R. Paksas.

VSD pažyma sukėlė politinę įtampą

Tuometinės Liberalų demokratų partijos lyderis R. Paksas prezidento rinkimus laimėjo 2002 m., nedidele balsų persvara antrajame rinkimų ture įveikęs perrinkimo siekusį Valdą Adamkų. Oficialiai šalies vadovo pareigas R. Paksas pradėjo eiti 2003 m. vasario 26 d.

Nepraėjus nė metams, 2003 m. spalio 30 d. tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus Generalinei prokuratūrai pateikė pažymą, kurioje perspėjama, kad prezidentas yra pažeidžiamas, nes tapo priklausomas nuo atskirų nusikalstamų grupuočių. Anot VSD, dėl to kyla pavojus ir valstybės nacionaliniam saugumui. Šia informacija buvo pasidalinta ir su tuometiniu Seimo pirmininku Artūru Paulausku, su šiuo dokumentu buvo supažindinti ir kiti parlamento nariai.

Tuometinis Socialdemokratų partijos frakcijos narys Seime ir vėliau Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos R. Paksui pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas pasakojo, kad parlamento nariai galėjo išgirsti VSD fiksuotus R. Pakso pokalbius su savo prezidento rinkimų kampanijos finansiniu rėmėju, Rusijos verslininku, milijonieriumi Jurijumi Borisovu.

„Seimo nariai ausinėse galėjo klausyti originalų telefoninio pokalbio įrašą, kuriuo buvo remiamasi pateikiant informaciją VSD pažymoje, o salėje buvo paleisti kito žmogaus, diktoriaus įgarsinti pokalbiai“, – prisiminė J. Sabatauskas.

Politikams susipažinus su šia informacija, parlamente nutarta sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Komisijai vadovavo tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Finansinio rėmėjo šešėlis

Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui dirbo tiek uždaruose, tiek ir atviruose posėdžiuose. Juose išklausyti slapta daryti pokalbių įrašai, Generalinės prokuratūros, VSD atstovai, išanalizuota riboto naudojimo medžiaga.

Galiausiai 2003 m. gruodį komisija nutarė, kad prezidentas R. Paksas yra pažeidžiamas ir dėl to kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Kol prezidentas bus valdomas, kol jam bus daroma įtaka, tol grėsmė nacionalinam saugumui išlieka“, – tuo metu Seime, pristatinėdamas komisijos išvadas, kalbėjo komisijos pirmininkas A. Sakalas.

Komisijos išvadose buvo teigiama, kad prezidentas lieka pažeidžiamas todėl, jog neatsiribojo nuo savo dosniausio rinkimų rėmėjo, 1,2 mln. litų rinkimų kampanijai paaukojusio J. Borisovo, per jį naudojosi Rusijos informacijos vadybos bendrovės „Almax“ paslaugomis. Komisija konstatavo, jog ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariama kompanija „Almax“ siekė daryti įtaką ir valdyti Lietuvos politinius procesus, formuoti prezidentūros struktūrą ir kadrus.

A. Sakalas tąkart pažymėjo, jog prezidentas gali būti priklausomas nuo savo rėmėjo ir dėl to, jog informavo J. Borisovą, kad slapta klausomasi pastarojo pokalbių.

Beje, 2003 m. Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų šalies prezidentui. Manyta, kad R. Pakso rėmėjas J. Borisovas, siekdamas posto prezidentūroje, per tarpininkus grasino R. Paksui ir žadėjo jį paversti „politiniu lavonu“. Tiesa, pats R. Paksas teigė grasinimų nepatyręs.

Susipažinę su Seimo tyrimo komisijos išvadomis, tuometiniai Seimo pirmininkas A. Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas pasiūlė prezidentui R. Paksui atsistatydinti, tačiau R. Paksas tvirtino to nedarysiąs.

Kol prezidentas bus valdomas, kol jam bus daroma įtaka, tol grėsmė nacionalinam saugumui išlieka.

Pasiruošimas apkaltai

Po prezidento R. Pakso pareiškimo, kad jis nesitrauks, Seimo tyrimo komisijos išvadų pagrindu 2003 m. gruodį parlamente sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos R. Paksui.

Kaip pasakojo šios komisijos pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas, pagal tuo metu galiojančią tvarką, pusė komisijos buvo sudaryta iš teisininkų, pusė – iš Seimo narių. Komisijai R. Pakso veiksmus teko įvertinti per pusantro mėnesio. Nors prezidentas, kuris tuo metu savo gynybai pasitelkė net šešis advokatus, teigė atsakysiąs į komisijos klausimus, galiausiai į jos kvietimą atvykti atsakė neigiamai.

„R. Paksas atsisakė atvykti į komisijos posėdį ir atsakyti į klausimus, nors buvo kviečiamas. Buvome pasirengę nuvykti ir į prezidentūrą pasikalbėti su prezidentu. Buvo siūloma bendrauti su advokatais, bet tuometinis Seimo statutas tokios galimybės nenumatė“, – pasakojo J. Sabatauskas.

Galiausiai 2004 m. vasarį minėta komisija pasiūlė Seimui pradėti apkaltą prezidentui R. Paksui.

„Įtampa, žinoma, buvo labai didelė, nes ir kaip politikas, ir kaip teisininkas supratau, kad jei mes priimame kažkokią išvadą, ją reikės ginti Konstituciniame Teisme. Buvo absoliuti nežinomybė dėl to, tikrai nežinojome, kaip tas procesas vyks, kokia forma, kiek truks“, – apie akimirkas, kai buvo svarstoma, ar siūlyti Seimui pradėti apkaltą R. Paksui, prisiminė J. Sabatauskas.

Bemiegės naktys ir KT verdiktas

Seimas pritarė specialios komisijos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl apkaltos R. Paksui. KT šią bylą nagrinėjo kiek ilgiau nei mėnesį. „Pavyzdžiui, pirmajam posėdžiui KT ruošiausi iki 5 valandos ryto“, – prisiminė J. Sabatauskas.

KT sprendžiant R. Pakso bylą, prezidentas inicijavo apkaltą tuometiniam Seimo pirmininkui A. Paulauskui, esą dėl to, kad jis galėjo atskleisti valstybės paslaptį, tačiau parlamentas apkaltos procedūros nesiėmė, o vėliau KT prezidento dekretą paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai.

KT savo sprendimą R. Pakso byloje paskelbė kovo 31 d. Nors R. Paksui kelti šeši kaltinimai, KT nutarė, kad prezidentas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją trimis veiksmais, tai yra: neteisėtai suteikdamas J. Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, duodamas nurodymus savo patarėjui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo sau artimiems asmenims ir pats darydamas įtaką šios bendrovės vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo jam artimiems asmenims.

Pavyzdžiui, pirmajam posėdžiui KT ruošiausi iki 5 valandos ryto.

Kaip pasakojo J. Sabatauskas, artėjant dienai, kai Seimas spręs, ar dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo R. Paksas turėtų būti pašalintas iš prezidento pareigų, šalies vadovas kvietėsi į prezidentūrą parlamento frakcijų atstovus pokalbiams. Parlamentaras tikino, kad R. Paksas netiesiogiai prašė paramos jam.

„Aišku, susitikimo tikslas oficialiai buvo pakalbėti apie valstybės reikalus. Tiesioginių prašymų dėl paramos iš prezidento nebuvo, bet atskiri kolegos sulaukė įvairiausių siūlymų tuo metu“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Po maždaug pusmečio trukusios apkaltos procedūros, 2004 m. balandžio 6 d. Seimas patvirtino visus tris R. Paksui iškeltus kaltinimus, atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais „už“, ir pašalino R. Paksą iš prezidento pareigų.

Tam, kad prezidentas būtų pašalintas iš pareigų, reikėjo ne mažiau trijų penktadalių parlamentarų balsų, šiuo atveju – mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo. Tuo baigėsi 13 mėnesių ir 11 dienų trukusi R. Pakso anksčiau laiko nutraukta prezidento kadencija.

Paskutinis žingsnis, nepalikęs abejonių parlamentarams

Tuometinis Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos R. Paksui pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas, praėjus 17 metų po minėtos datos, nuomonės nekeičia – jo manymu, R. Paksą pražudė jo finansinis rėmėjas J. Borisovas. Politikas priminė, kad artėjant balsavimui Seime dėl prezidento nušalinimo, R. Paksas savo rėmėją paskyrė savo patarėju. Tai, pasak R. Sabatausko, galutinai sužlugdė jo viltis toliau eiti prezidento pareigas.

„Manau, kad R. Paksą „nuskandino“ būtent J. Borisovas. Prieš pačią pabaigą, prieš sprendimą dėl nušalinimo, buvo paskelbta, kad prezidentas kreipsis į tautą. Jis kreipėsi, bet jis pranešė, kad J. Borisovą jis įdarbina prezidentūroje patarėju. Manau, kad šitas veiksmas jį ir „paskandino“. Jei kai kurie Seimo nariai abejojo apkalta, po šio R. Pakso veiksmo atsidarė durys, parlamentarai neabejojo ir balsavo už apkaltą“, – dėstė J. Sabatauskas.

Pats R. Paksas, nors paskyrė J. Borisovą savo patarėju, vėliau viešai nuo jo atsiribojo, pripažino klydęs. Tačiau tai nepakeitė Seimo verdikto.

„Per vienerius pirmuosius darbo valstybės vadovo poste metus padariau didesnių ar mažesnių klaidų. Pakvietęs visuomeniniu patarėju J. Borisovą padariau klaidą, kurios privalėjau išvengti. Atsiprašau jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, ir jūsų, Lietuvos žmonių. Nejaugi kelios mano padarytos klaidos iš tikrųjų vertos prezidento apkaltos proceso?“ – 2004 m. savo kalboje Seime sakė R. Paksas.

Paksas prieš Lietuvą

Seimui pašalinus R. Paksą iš prezidento pareigų, politikas ėmė ruoštis naujiems prezidento rinkimams šalyje. 2004 m. gegužės 4 d. Seimas priėmė Prezidento rinkimų įstatymo pataisą, kuria nustatyta, kad prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų, jeigu nuo jo pašalinimo iš pareigų praėjo mažiau kaip 5 metai. KT tų pačių metų gegužės 25 d. nutarė, kad pataisoje minima sąlyga „jeigu praėjo mažiau kaip 5 metai“ prieštarauja Konstitucijai.

KT tąkart akcentavo, kad asmuo, kuris buvo išrinktas prezidentu, davė tautai priesaiką, po to ją sulaužė ir šitaip šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir už tai apkaltos proceso tvarka Seimo buvo pašalintas iš pareigų, negali dar kartą prisiekti tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo. Taigi R. Paksas negalėjo dalyvauti 2004 m. prezidento rinkimuose.

Iš pareigų apkaltos būdu pašalintas prezidentas R. Paksas teisybės nusprendė ieškoti tarptautiniuose arbitražuose. 2011 m. sausio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Paksas prieš Lietuvą pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas R. Paksui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Manau, kad R. Paksą „nuskandino“ būtent J. Borisovas.

Šis EŽTT sprendimas dar labiau paskatino mėginimus Seime reabilituoti R. Paksą ar bent atverti jam kelią į rinkimus. Atsižvelgiant į minėtą Strasbūro teismo sprendimą, Seimas 2012 m. priėmė Seimo rinkimų pataisas, pagal kurias apkaltos metu pašalinti politikai į Seimą negalėtų kandidatuoti ketverius metus. Tokiu būdu R. Paksui buvo atvertas kelias į parlamento rinkimus, tačiau tų pačių metų rugsėjo 5 d. duris į parlamento rinkimus nušalintajam prezidentui užtrenkė KT.

Teismas nutarė, kad minėtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai. KT pažymėjo, kad Lietuvos teisinėje sistemoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolai – ratifikuotos tarptautinės sutartys – turi įstatymo galią ir kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat tarptautinės sutartys.

2014 m. kovą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs R. Pakso skundą, nutarė, kad Lietuva pažeidė jo politines teises, kai uždraudė po apkaltos asmenims eiti aukštas pareigas. Komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, užimti premjero ir ministro pareigas.

Anot JT komiteto, šis draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę „balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise“.

KT, 2016 m. nagrinėdamas Seimo nutarimą, kuriuo parlamentas pritarė Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadai, minėtą nutarimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Komisijos išvadoje siūlyta Seimo statute nustatyti Seimo įgaliojimus peržiūrėti ir atšaukti asmeniui įvykdytą apkaltą, šiuo klausimu nesikreipiant į KT, kitaip tariant, nuspręsti, kad apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo savo veiksmais nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė duotos priesaikos.

Seimui taip pat siūlyta nutarimu atkurti R. Pakso teisę būti renkamam Seimo nariu. KT konstatavo, kad šie ir kiti Seimo laikinosios tyrimo komisijos pasiūlymai neatitinka Konstitucijos. KT pakartojo, jog tiek pašalinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nesuderinamumą su Konstitucija, tiek įgyvendinti EŽTT spredimą dėl R. Pakso įmanoma vieninteliu būdu – keičiant Konstituciją.

LRT.lt bandė susisiekti su R. Paksu, tačiau nepavyko.

Baksnoja į neįgyvendintą sprendimą – esame linksniuojami kartu su Rusija

LRT.lt kalbintas buvęs ilgametis KT teisėjas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Šileikis sako, kad nors prieš 17 metų Lietuvą sukrėtė didelė politinė krizė, ją šalis savo pastangomis įveikė, tačiau iki šiol nesugebama atlikti tam tikrų namų darbų.

Teisininkas priminė, kad šiemet sukako lygiai 10 metų, kai Lietuva nesugebėjo įgyvendinti 2011 m sausio 6 d. EŽTT sprendimo dėl R. Pakso teisių.

„Tai reiškia, kad visose neigiamose ataskaitose, kuriose kalbama apie vilkinamus, neįgyvendinamus EŽTT sprendimus tam tikrose valstybėse, Lietuva atsiduria šalia Rusijos, Azerbaidžano kaip baisiausia valstybė, daug metų neįgyvendinanti tarptautinių teismų sprendimų“, – dėstė E. Šileikis.

Anot jo, aišku tai, kad EŽTT sprendimas galėtų būti įgyvendintas ir R. Pakso teisės galėtų būti atstatytos (galimybė kandidatuoti į Seimą) pakeitus Konstituciją, tačiau, kaip pastebi E. Šileikis, parlamente politinės valios šiam sprendimui vis neatsiranda.

„Jeigu ir šitame Seime politinė dauguma yra trapi kaip praeitame ir dar praėjusiame, jei politinė dauguma negeneruoja stabilios 94 Seimo narių balsų daugumos, tai galime išvysti toliau tebesitęsiančią utopiją, kuria tiki KT, kad būtent Seimas 94 balsais du kartus balsuos už Konstitucijos pataisą“, – tikino teisininkas.

Pasak E. Šileikio, problema ta, kad politikai iš esmės nesutaria, ar leisti R. Paksui kandidatuoti į Seimo narius (EŽTT sprendimas) ar leisti kandidatuoti ir į prezidentus (JT Žmogaus teisių komiteto sprendimas).

„Gali būti tokių Seimo narių, kurie sakys, kad jei keičiame Konstituciją, tai dėl dviejų aspektų – dėl R. Pakso kandidatavimo į Seimą ir dėl kandidatavimo į prezidentus. Bet kiti Seimo nariai – manau, kad tai būtų konservatyvi ir liberali dauguma, tai yra dabartinė dauguma – sakytų, jog turime keisti Konstituciją tik dėl Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimo, tai yra dėl galimybės R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Kadangi tokia argumentacija virsta priešprieša – ką ir kokia apimtimi keisti – Lietuva 10 metų yra nepavydėtinoje situacijoje“, – pabrėžė E. Šileikis.

Visose neigiamose ataskaitose, kuriose kalbama apie vilkinamus, neįgyvendinamus EŽTT sprendimus tam tikrose valstybėse, Lietuva atsiduria šalia Rusijos, Azerbaidžano kaip baisiausia valstybė, daug metų neįgyvendinanti tarptautinių teismų sprendimų.

Profesorius teigė, kad iš esmės yra dar viena išeitis – KT galėtų peržiūrėti savo 2004 m. nutarimą, kuris grindžiamas nuostata, kad Konstitucija nenumato jokio termino, po kurio asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, galėtų vėl užimti tas pačias pareigas. E. Šileikis pažymėjo manantis, jog pats KT, jei Seimas ir toliau nesugebės pakeisti Konstitucijos, galėtų imtis R. Pakso teisių klausimo dar kartą.

„KT savo iniciatyva galėtų peržiūrėti savo argumentaciją, kad, tarkime, įstatymų leidėjas negali nustatyti penkių metų termino, ribojančio R. Pakso rinkimų teisę, bet turi nustatyti, tarkime, ne mažesnį kaip 10 metų terminą“, – svarstė buvęs KT teisėjas.

„Žinoma, tai yra pavojinga, nes kartą sukūręs precedentą, gali paskatinti vėl kaitalioti KT nutarimus. Bet ne iš gero gyvenimo taip“, – pridūrė teisininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt