Lietuvoje

2021.03.29 11:47

Įspėja dėl grėsmės nepilnamečiams: penktadalis yra išbandę narkotikus, ketvirtadalis sako galį gauti kanapių

atnaujinta 12.05
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.29 11:47

Beveik ketvirtadalis moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių, o 4 proc. mūsų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją, teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento surengtoje spaudos konferencijoje. Duomenys taip pat rodo, kad penktadalis moksleivių bent 1–2 kartus bandė kokių nors narkotikų.

Naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas stabilizuojasi, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo, rodo naujausi duomenys. Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis.

NTAKD: penktadalis moksleivių bent 1–2 kartus bandė kokių nors narkotikų

Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas, pasakoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai.

Pranešant tendencijas, remiamasi 2020 metais surinktais duomenimis ir 2019 metais balandžio pradžioje atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais. Tyrime dalyvavo beveik 25 tūkst. 15–16 metų moksleiviai.

Neramina ir tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų, pavyzdžiui, „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga. Vartojant tokius suklastotus vaistus, kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Tyrimas rodo, kad 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus bandė kokių nors narkotikų. Populiariausias narkotikas išlieka kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas.

Psichoaktyviosios medžiagos pradedamos vartoti dar mokykliniame amžiuje

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, 24 proc. apkaustų moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių, o 4 proc. mūsų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją.

Anot R. Čiužo, narkotinių medžiagų vartojimas, kaip problema, išlieka.

„Didžiausia problema ne tik neigiami padariniai sveikatai, bet ir tai, kad preparatai pradedami vartoti jau mokykliniame amžiuje“, – sakė prof. dr. R. Čiužas.

Jis pridūrė, kad tėvams ar globėjams labai svarbu būti budriais, laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus ir kuo skubiau imtis priemonių. R. Čiužas priminė, kad pagalbą gali suteikti tiek profesionalai, dirbantys pirminėse sveikatos teikimo įstaigose, tiek kiti specialistai.

„Susitelkimas ir bendras darbas yra geriausia prevencija“, – akcentavo NTAKD direktorius

Nors, anot jo, nežymiai mažėja mokinių, kurie bent kartą bandė arba vartojo nelegalių narkotikų, kol kas neturime kuo džiaugtis, nes tai sukelia sunkias pasekmes augančių jaunuolių organizmui, priklausomybę, jei laiku nesiimama priemonių.

Medžiagos maišomos, tendencijos neramina

Pasak R. Čiužo, neramina ir tai, kad medžiagos maišomos – dėl to pasekmės gali būti dar didesnės.

Moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių.

„Grįžtama prie tradicinių narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo, o tai tendencija, kuri nėra gera“, – pažymėjo R. Čiužas.

Tokias medžiagas bent kartą bandė vartoti 7 proc. visų mokinių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagas, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagas.

Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“).

Sintetinius kanabinoidus bent kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių. Nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, bet jie kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį (ESPAD vidurkis – 3,1 proc.).

Narkotikuose randama ir žiurkių nuodų

Statistika nėra džiuginanti – ji yra neraminanti, argumentavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras.

Jis informavo, kad pirmaujame pagal elektroninių cigarečių vartojimą, o jos naudojamos ne tik legalioms medžiagoms, bet ir nelegalioms. Pagal šį rodiklį Lietuva tarp 15–16 metų vaikų užima pirmą vietą.

Pasak R. Badaro, nors cunamis rimsta, mažėja baimės bei nesusitvarkymo jausmas, o medikai ir oficialios struktūros apsipranta, norėtųsi, kad situacija vis dėlto būtų geresnė.

Gydytojas taip pat tvirtino, kad grįžimas prie klasikinių medžiagų stebimas visoje Europoje.

„Ir patys vartotojai pamatė, kuo gali baigtis eksperimentai. Ir gamyba nežinoma, randama ir tokių priedų kaip žiurknuodžiai“, – įspėjo R. Badaras.

Jis kalbėjo, kad ilgai buvo spėliojama, koks tikslas į narkotikus pridėti žiurkių nuodų, bet paaiškėjo, kad, pridėjus jų, narkotinės medžiagos ilgiau išlieka organizme. Žmonės, kurie tiekia šias medžiagas, nesinaudoja moraliniais rodikliais, pabrėžė R. Badaras.

Anot gydytojo, vis dažniau klasikinės psichoaktyvios medžiagos papildomos nelegaliais priedais, pavyzdžiui, pradėtos padirbinėti ir kanapės.

„Pirmajame dešimtmetyje prasidėjo ta tendencija JAV, kai pasirodė padirbtos kanapės. Tai labai pigu ir labai naudinga gamintojams – paima bet kokios kokybės augalą, papurškia medžiaga, kuri veikia receptorius...“ – aiškino R. Badaras.

Tačiau pamirštamas sintetinių kanabinoidų poveikis, kad, skirtingai nuo augalinių, jie kartais „prisikabina“ taip, kad receptorius stimuliuojamas tol, kol sunyksta, teigė gydytojas. Tokie sintetiniai kanabinoidai kartais vertinami kaip iki 100 kartų stipresni.

Gydytojas pripažino, kad dėl sintetinių kanabinoidų vartojimo teko matyti skaudžių ir mirtinų komplikacijų. Kai kurie moksleiviai galvoja, kad įsigijo natūralų produktą, kiti tokias medžiagas perka specialiai.

Kokie požymiai rodo, kad paauglys vartoja narkotikus?

Anot gydytojo, norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.

„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus, – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant, tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sakė dr. R. Badaras.

Pasak socialinių projektų iniciatoriaus, „Aš esu“ bendruomenės vadovo kunigo Kęstučio Dvarecko, būna, kad priklausomi žmonės mato ir velnius, ir dangaus būtybes.

„Supranti, kokiame keistame ir skausmingame pasaulyje žmonės gyvena“, – svarstė jis.

Vis dėlto, sakė K. Dvareckas, sėkmės istorijų yra ir ne viena. Anot jo, daugeliui jaunuolių pavyksta sėkmingai atsikratyti priklausomybių narkotinėms medžiagoms, kai laiku kreipiamasi pagalbos į specialistus.

„Svarbiausia pripažinti egzistuojančią problemą ir negalvoti, kad ji išnyks savaime. Pradedantiems sveikimo kelią sunkiausia apsispręsti ilgalaikėms programoms, nes esame nekantri visuomenė. Greito atsipalaidavimo siekis dažną ir pastūmėjo į priklausomybes.

Nėra tikro ir greito sveikimo – tikri pokyčiai imlūs laikui. Sveikimo kelias nelengvas, jis turi savo kainą, bet tūkstančių sveikstančiųjų patirtis aiškiai liudija – juo verta eiti verta“, – sakė K. Dvareckas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt