Kas dešimtas ar net daugiau – Visagino poliklinikoje dirbančio gydytojo Konstantino Sergejevo teigimu, tiek žmonių, paskambinus ir pranešus, kad galima atvykti skiepytis COVID-19 vakcina, atsisako bet kurio skiepo ir teigia labiau pasitikintys rusiška medicina. Tokią nuomonę jiems suformavo rusiška valstybinė televizija. Tuo metu LRT.lt pašnekovai sako, kad jei Lietuva po Krymo okupacijos neišmoks informacinio karo pamokų, šį kartą tai gali kainuoti ir žmonių gyvybių.
Jei internete ieškotumėte, kaip užsiregistruoti skiepui nuo COVID-19 Visagine, informaciją rastumėte tik lietuviškai, nors paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų Visagine yra rusų tautybės.
Skurdesnis nei lietuviškas ir savivaldybės puslapis rusų kalba – tiesa, savivaldybės meras kiekvieną savaitę filmuoja, kaip atsakinėja į miesto gyventojų klausimus abiem kalbomis. Savivaldybės feisbuko paskyra taip pat lietuviška.
K. Sergejevo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, esą informacijos kitataučiams pakanka, tačiau, dirbant savivaldybėje, kurios gyventojai iš tikrųjų ieško aktualios informacijos rusiškai, spragos tampa akivaizdžios.
„Žiūrėjau puslapį koronastop.lt rusų kalba, labai ribota informacija, lietuvių kalba daug daugiau – apie vakcinas ir kitomis temomis“, – sako pašnekovas.
Poliklinikoje negalime ne lietuvių kalba platinti informacijos.
Tai išties akivaizdu, palyginus skirtingas to paties puslapio versijas: lietuvišką, rusišką ir lenkišką.
Tačiau būtent puslapį koronastop.lt Sveikatos apsaugos ministerija LRT.lt pateikė kaip įrodymą, kad valdžios institucijos skelbia informaciją ir tautinėms mažumoms.
„O tarkime, poliklinikoje negalime ne lietuvių kalba platinti informacijos“, – K. Sergejevas aiškina, kodėl poliklinikos svetainė yra tik lietuvių kalba. – Sudėtingas momentas, kai norisi išplatinti informaciją, bet čia gi oficiali įstaiga.“
Bandoma kelti nepasitikėjimą vakarietiškomis vakcinomis
Visagine dirbantis medikas sako, kad daugelio žmonių skeptišką nuomonę dėl vakarietiškų vakcinų suformavo rusiška valstybinė televizija, tokie kanalai kaip RTR ir „Pervyj Baltijskij kanal“.
Rodomos [tariamos] mirtys pasiskiepijus „AstraZenecos“ ir „Pfizer“ vakcinomis – visą valandą kalbama apie tai, kokios šios vakcinos baisios.
Jis atkreipia dėmesį, kad dažnas visaginietis yra gimęs Rusijoje arba turi ten giminių, tai leidžia suprasti, kokiame informaciniame lauke gyvena dalis Lietuvos piliečių.
„Kai būna vakarietiškų vakcinų pralaimėjimai, daromas spaudimas – sakoma, kad šitos vakcinos ne tokios, kaip mūsų (rusiškos – LRT.lt). Mūsų neturi tokio šalutinio poveikio ir todėl reikia skiepytis „Sputnik“, – apie tai, ką per televiziją mato didelė dalis miesto gyventojų, pasakoja gydytojas. – Rodomos [tariamos] mirtys pasiskiepijus „AstraZenecos“ ir „Pfizer“ vakcinomis – visą valandą kalbama apie tai, kokios šios vakcinos baisios.“
Šalčininkų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Janina Alkovska sako, kad savivaldybė sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio, tačiau daryti spaudimo savivaldybėms, jų reitinguoti nereikėtų.
„Susidaro toks įspūdis, kad skiepyti pakvietėme, o informuoti ir iškomunikuoti užmiršome. Labai garsiai paskelbėme apie kiekvieno laisvą pasirinkimą skiepytis ir vos vakcinai pasiekus Lietuvą ėmėme pasipuikuodami reitinguoti savivaldybes pagal skiepijimo mastą. <...> grasinimai atimti vakcinos flakoniukus iš vienos mažos savivaldybės ir atiduoti kitai labai primena smėlio dėžę, kurioje vaikai dar nemoka pasidalinti kastuvėliais“, – sakė J. Alkovska.
Jos teigimu, problema yra ne kalbos mokėjimas.
„Aš, kaip darbingo amžiaus žmogus, laisvai kalbu visomis rajone paplitusiomis kalbomis. Tačiau jeigu mes kalbame apie vyresnius žmones, ir anksčiau darbe esame susidūrę, kad visgi yra dalis, kuri lietuvių kalbos nesupranta. Nevadinčiau to didžiule problema, kadangi daliai vyresnio amžiaus žmonių didesnis autoritetas yra jų vaikų nuomonė ir gydytojo nuomonė nei žiniasklaida“, – sakė pašnekovė.
Kaip kuriami informaciniai getai
Vilniaus universiteto dėstytojo, propagandą tyrinėjančio mokslininko Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, žinutės apie neva kenksmingas Vakarų vakcinas yra planuojamos informacinės kampanijos dalis. Rusijai vakcinos – geopolitinės, o ne mokslo pasiekimų lenktynės, žiniasklaida tėra vienas iš įrankių.
„[Žinutės] dozuojamos: rusiškų naujienų agentūrų pranešimuose kasdien vis įmetama žinutė apie [neva] mirusį žmogų nuo vakcinos. Buvo nuolat diegiamas nepasitikėjimas vakarietiškomis vakcinomis.
Kitas momentas, kad tuo pat metu buvo nuolat bandoma pateikti „Sputnik“ vakciną kaip vienintelę gerą. Rezultatas ir yra matomas tuose regionuose. Tai yra nuolatinio informacinio spaudimo iš tų kanalų rezultatas“, – LRT.lt sakė pašnekovas.
Situaciją tokiose vietovėse kaip Visaginas jis apibūdina kaip informacinių getų atsiradimą.
„Žmonių nuostatos, požiūris į vakcinas yra nulemtas informacinės aplinkos, kurioje jie gyvena. Yra keletas savotiškų informacinių getų, rusiškų valstybinių televizijų dominuojama informacinė aplinka, kurioje nuolat skleidžiamos tam tikros žinutės“, – sakė N. Maliukevičius.
Problema yra visų Vyriausybių dėmesio stoka šitam regionui per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
Įžvelgia daug gilesnę problemą
Teisininkas, buvęs Lenkų diskusijų klubo pirmininkas Gžegožas Miloševičius LRT.lt sakė nemanantis, kad Rytų Lietuvos gyventojų palankumas rusiškoms vakcinoms yra tikrai plataus masto. Tačiau jis mato kitą, daug gilesnę, problemą.
„Problema yra visų Vyriausybių dėmesio stoka šitam regionui per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Žmonės tiesiog nesijaučia (...) – Šalčininkų rajone tiesiog nėra už ką balsuoti, yra partija A, visos kitos partijos leidžia jai dominuoti ir niekas net nebando kovoti už tuos žmones“, – apie Vilniaus krašto atskirtį pasakoja Lietuvos lenkų bendruomenės narys.
Jis mano, kad Vilniaus krašto gyventojai pasijus artimesni Lietuvai tada, kai atsiras bent vienas politikas, nepriklausantis Lenkų rinkimų akcijai, tačiau pasiūlysiantis spręsti tautinėms mažumoms aktualų klausimą.
G. Miloševičius sako, kad lenkų bendruomenėje nedaug ką pakeitė iniciatyva Pietryčių Lietuvoje nemokamai transliuoti lenkiškus televizijos kanalus kaip atsvarą rusiškai televizijai po to, kai pradėta kalbėti apie jos grėsmę 2014-aisiais, po Krymo aneksijos.
Bėda palietė ne tik Lietuvos lenkus, bet ir labai daug lietuvių.
„Nieko nebuvo daroma, tai nelabai kas ir pasikeitė, – teigia pašnekovas, paklaustas, ar šalies lenkus informacine prasme pavyko atitolinti nuo rusiškos žiniasklaidos. – Atsirado keli lenkiški kanalai, bet tai tikrai nėra tie kanalai, kurie galėtų iš tos erdvės patraukti, juolab kad žmonės ten metų metus žiūri tuos kanalus <...>. Tačiau jei pažiūrėtume lietuviškus komercinius kanalus, ten irgi rusiški serialai. [Rusiškos informacijos] bėda palietė ne tik Lietuvos lenkus, bet ir labai daug lietuvių.“
Jis mano, kad Rytų Lietuvos gyventojų nenorą skiepytis gali lemti ne palankumas būtent rusiškai vakcinai, o bendras nepasitikėjimas, taip pat ir skiepais.
Valstybės požiūris: informacija galima, tačiau kodėl jos nėra?
LRT.lt situaciją pakomentuoti paprašė prezidentūros.
„Prezidentas yra ne kartą pabrėžęs, kad pandemijos akivaizdoje būtina užtikrinti kokybišką gyventojų informavimą apie vakcinavimo eigą, apie Europos Sąjungoje ir Lietuvoje patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 saugumą ir veiksmingumą.
Pagrindinis skiepijimo programos komunikacijos principas – informacija turi pasiekti žmones, jie neturi jos ieškoti. Tautinių mažumų atstovai taip pat turi laiku gauti teisingą informaciją apie Europos Sąjungoje registruotas vakcinas, jeigu reikia, taip pat ir savo gimtąja kalba“, – atsiųstame atsakyme teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija aiškina, kad informaciją valstybinės įstaigos, poliklinikos gali pateikti ir kitomis, ne tik valstybinė lietuvių kalba.
Inspekcijos teisininko Dainiaus Žemaičio teigimu, bendravimas tarp gydytojo ir paciento, informacinė medžiaga gali būti ne tik lietuviški, nes įstatymas įpareigoja griežtai tik lietuvių kalbą vartoti tik viešiesiems užrašams.
Lietuvos teisinis reglamentavimas nedraudžia šalia informacijos lietuvių kalba skelbti informaciją tautinių mažumų kalbomis.
„Inspekcijos nuomone, visokie lankstinukai, kita rašytinė informacija nėra dokumentai, todėl gali būti ir kitomis kalbomis, svarbu, kad būtų juose teikiama informacija ir valstybine kalba, nes tam tikra prasme tai susiję su paslaugos teikimu, o paslaugas teikiančių įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami ir valstybine kalba“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme teigė teisininkas.
Pasak jo, pakankamai daug laisvės yra interneto svetainių reguliavime: čia svarbu pateikti informaciją valstybine kalba, tačiau visas turinys tikrai gali būti išverstas ir į kitas kalbas.
„Lietuvos teisinis reglamentavimas nedraudžia šalia informacijos lietuvių kalba skelbti informaciją tautinių mažumų kalbomis“, – teigiama ir prie Vyriausybės veikiančio Tautinių mažumų departamento atsiųstame atsakyme.
Paralelinėse tikrovėse gyvenanti Lietuva
Rašytojas Marijus Gailius, šiuo metu dirbantis aplinkos ministro atstovu spaudai, papasakojo apie savo patirtį prieš kelerius metus vykdant projektą, kurio metu vienos sostinės mokyklos dėstomąja rusų kalba moksleiviai buvo supažindinami su dezinformacija, pavyzdžiui, jiems buvo pristatomas vienas faktas ir kaip apie jį pasakoja Rusijos, o kaip – Lietuvos valdžia. Gavus informaciją iš skirtingų šaltinių, moksleivių pažiūros pasikeitė, sako pašnekovas.
„Tik 200 metrų nuo Seimo rusakalbiai mokiniai vaikšto ir visi jie gyvena paralelioje tikrovėje, – LRT.lt sakė M. Gailius. – Iš mano tyrimo akivaizdu, kad jei žmogus prieina prie šaltinio, tėvai klausosi lietuviškos žiniasklaidos, jis turi visai kitokį požiūrį nei visa klasė.“
Pašnekovas mano, kad Lietuvos rytuose galėtų veikti nacionalinė regioninė televizija – tai padėtų įtraukti vyresnio amžiaus kitataučius, kuriems televizija yra pagrindinis naujienų šaltinis.
„[Imti] abejoti, spręsti, kas yra tiesa, – tai gana paprasta padaryti, tiesiog reikia suteikti informacijos alternatyvą. <...> Akivaizdu, kad neužtenka vien proklamacijos, reikia sudaryti pasirinkimo galimybę. Keista, kai sakoma, kad nėra pasirinkimo. Yra LRT Novosti, Ru Delfi, klausimas, kodėl jie to kanalo neatranda, kodėl jis neateina iki namų ir kompiuterio“, – sakė pašnekovas.
Siūlo politikams keliauti į regionus
N. Maliukevičius mano, kad problemą dėl Lietuvos mažumų informacinės atskirties reikėtų spręsti ne Vilniuje.
„Po Krymo okupacijos buvo lygiai tas pats sujudimas, diskusijų rusakalbėse, lenkiškose mokyklose banga. Patys Lietuvos rusai, lenkai, jaunimas, pramogų pasaulio žmonės važiuodavo į tas mokyklas, kurias patys yra pabaigę, ir ten šnekėdavo su jaunimu apie viską, ne tik apie žiniasklaidą.
Čia ir yra svarbiausia žinutė – baimes ir nepasitikėjimą įveikti galima tik įsitraukiant į diskusiją, dalyvaujant, atveriant kuo daugiau informacinių šaltinių, paprasčiausiai atsakant į tuos klausimus ten vietoje“, – pasakoja mokslininkas.
Mūsų lyderiai dabar pasiskiepijo Vilniuje. Žmogus Visagine pasižiūrės žinutę, bet vienas kitas reportažas jam neatsakys į visus klausimus ar baimes.
N. Maliukevičius aukščiausiesiems šalies pareigūnams, politikams siūlo keliauti į Rytų Lietuvą ir bendrauti su žmonėmis.
„Iš Vilniaus šnekėti, kad Visagine kas nors nevyksta, – tuščių puodų barbenimas, sakyčiau. Reikia važiuoti į Visaginą, šnekėti ligoninėse, mokyklose, bendruomenėse, ir jei yra nepasitikėjimo, reikia atsakinėti į tuos klausimus specialistams, gydytojams. <...> Aš nemanau, kad kalba dabar jau yra barjeras, gal ir buvo ankstesniais laikais. [Reikėtų] apsvarstyti, kokių gali būti barjerų, iššūkių, ir vykti į tuos regionus, šnekėti su tais žmonėmis.
Mūsų lyderiai dabar pasiskiepijo Vilniuje. Žmogus Visagine pasižiūrės žinutę, bet vienas kitas reportažas jam neatsakys į visus klausimus ar baimes“, – sako pašnekovas.
Jis pridūrė, kad tautinių mažumų ignoravimas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Jei ten vakcinacija strigs, atitinkamai nesitrauks ir pandemija. Kartais žmonės tik per klaidas išmoksta tam tikras pamokas. Jei dėl vakcinacijos [tempo] išaugs susirgimų skaičius, tik tokiu būdu bus suprasta. Bet negalima leisti situacijai iki to vystytis“, – įspėja N. Maliukevičius.
Dalis savivaldybių nelaukė, iniciatyvos ėmėsi pačios
Šiai minčiai pritarė ir Šalčininkų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė J. Alkovska.
„Labai svarbu yra nuoseklumas. Kai žmogui sakome viena, o patys darome kita – natūraliai kyla sumaištis. Žingsnis pasiskiepyti valdžios atstovams buvo kaip tik tai, ko žmonės tikėjosi jau vakcinacijos pradžioje. Susilaikymas kuriam laikui nuo skiepo suteikė galios interpretacijoms.
Kol gyvename karantino sąlygomis, informacijos prieinamumo nelabai ir padidinsime. Skiepijimo apimtys natūraliai didės dėl to, kad vis daugiau žmonių pasiskiepys, tai sklaidys kaimynų, giminaičių abejones ir baimes“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad tikėtųsi prezidento G. Nausėdos įsitraukimo į informacines kampanijas.
Buvęs Lenkų diskusijų klubo pirmininkas G. Miloševičius atkreipė dėmesį, kad Rytų Lietuvoje ypač svarbi vietinė savivalda, su ja ir turėtų bendrauti, ją raginti centrinė valdžia.
„Tikriausiai tik vietinė valdžia gali rasti būdą, bet pandemijos metu juk neisi per žmones. Tų būdų reikia ieškoti jau seniai“, – sako pašnekovas.
Tautinių mažumų departamento duomenimis, kelios valstybės per pandemiją pačios ėmėsi spręsti tautinių mažumų informavimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybė informaciją apie virusą platino rusų ir lenkų kalbomis, Klaipėdos miesto savivaldybė įsteigė informacinę liniją uostamiesčio tautinėms mažumoms, kelios savivaldybės socialiniuose tinkluose skelbia žinutes skirtingomis kalbomis.
Visagino poliklinikos gydytojas K. Sergejevas, kalbėdamas apie nevienodas skirtingų tautybių gyventojų galimybes gauti informaciją, sako besitikintis valstybės institucijų kreipimosi.
„Gal jei oficialiai kreiptųsi į rusakalbius gydytojus, nebūtų sudėtinga išversti ir informaciją. Nėra prašymo, nėra dialogo su gydytojais rusakalbiais. Parenkime šitą informaciją, padėkime vieni kitiems“, – sako jis.
