Lietuvoje

2020.02.13 18:42

Iš ekspertės lūpų: ką, kuriose užsienio šalyse ir kodėl studijuoja lietuviai – „Brexitas“ pakeitė padėtį

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.13 18:42

„Brexitas“ pakoregavo Lietuvos abiturientų, besidairančių studijų svetur, planus. Būsimieji studentai keičia kryptį. Vis dažniau jų akys krypsta į Ameriką, Nyderlandus ir Vokietiją. Atrandame kaimynininę Latviją, o Estija vis dar atrodo per tolima. 

Tiesa, būsimieji studentai turi būti akyli rinkdamiesi užsienio aukštąją mokyklą. Privalu išsiaiškinti, kokį išties išsilavinimą suteikia pasirinktas universitetas. Mat gali būti, kad tai tik skambiai pasivadinę profesiniai kursai.

„O jų išduotas diplomas bus bevertis“, – įspėjo viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė.

– Į kokias šalis krypsta Lietuvos abiturientų akys? – LRT.lt paklausė Ž. Savickienės.

– Vis daugiau norinčiųjų studijuoti Amerikoje. Iki šiol kasmet turėdavome apie 300 lietuvių, kurie studijuoja Amerikos universitetuose laipsnį suteikiančiose programose. Daugiausia lietuviai ten vyksta bakalauro studijų. Nors magistro studijoms siūloma daugiau stipendijų.

Manau, kitais metais bus ir daugiau susidomėjusiųjų studijomis Amerikoje, ir įstojusiųjų.

Taip pat skaitykite

– Ką daugiausia Amerikoje studijuoti renkasi lietuviai?

– Inžinerinius mokslus, tarkim, elektroniką, robotiką, yra besidominčiųjų ir besirenkančiųjų architektūros studijas. Tačiau, be abejonės, socialiniai mokslai pasiima apie 70 proc. mūsų studentų.

Amerikos švietimo sistema leidžia net ir įstojusiems į socialinius mokslus pakeisti specialybę, netgi drastiškai. Tarkim, įstoji į verslą, o paskui nusprendi mokytis matematikos. Tad žmogus gali gauti visiškai kitokį diplomą, nei kad planavo.

Amerikoje, pasirinkus vieną studijų programą, privalu rinktis ir dalykus iš visai kitų sričių. Jei stoji į tiksliuosius mokslus, turi pasirinkti ir humanitarinių, ir socialinių mokslų dalykų. Lygiai taip pat, pasirinkęs humanitarines studijas, turi pasirinkti nors vieną laboratorinį kursą – chemiją, fiziką, biologiją. Žinoma, tai įvadiniai kursai, bet nežinia, ar jie nepaskatins žmogaus keisti kryptį.

Tai, kad žmogus keičia specialybę vieną kartą jau studijų metu, galima sakyti, yra taisyklė. Jei keičia du kartus, nieko nenustebinsi. Bet lygiai taip pat niekas nenustebs, jei studentas pasirinktą studijų programą pakeis ir tris kartus. Ir tai įmanoma nekartojant kurso, nesugaištant laiko ir neišleidžiant daugiau pinigų.

Yra buvę, kad žmogus, išvykęs studijuoti gamtos mokslų, grįžo su meno vadybos diplomu.

– Kiek Amerikoje trunka studijos ir kiek jos kainuoja?

– Amerikoje yra 5 tūkst. aukštųjų mokyklų. Tarp jų yra universitetai, kurie siūlo ir bakalauro, ir magistro studijas, yra ir keturmetės kolegijos, kurios taip pat suteikia akademinį bakalaurą. Kiekvienas abiturientas, kuris sugeba mokytis, ir netgi tas, kuris turi mokymosi sutrikimų, gali rasti aukštąją mokyklą, kuri jam tiktų, kurios studijų greitis būtų priimtinas, kuri turėtų jam tinkamą infrastruktūrą, tarkim, jei tave kamuoja disleksija, turi regos ar klausos sutrikimų.

Taip pat skaitykite

Kartą ieškojome aukštosios mokyklos visiškai negirdinčiam žmogui, kuris žaidė krepšinį. Radome tokią.

Studijos gali kainuoti ir 60 tūkst. dolerių per metus, bet tai bus aukštą reitingą turinčios mokyklos. Valstijų mokyklos yra šiek tiek suvaržytos teikti paramą užsieniečiams. Bet privačios gali ir skiria daug stipendijų užsieniečiams, nes jos nori plėstis geografiškai.

Metai Amerikoje gali kainuoti ir 15-20 tūkst. dolerių, tai visas biudžetas – ir būsto, ir maisto. Pirmi metai bus brangesni, nes sunkiau susirasti darbą.

Studentas Amerikoje gali dirbti 20 valandų per savaitę. Antrais metais paprastai atsiskleidžia žmogaus gebėjimai, kurie gali būti panaudojami toje aukštojoje mokykloje.

Tarkim, studentas kalba rusiškai, o į universitetą atvyko studentų iš Azerbaidžano, Kazachstano, kurie taip pat kalba rusiškai. Tad antro kurso studentas gali tapti globėju ir už tai jam nebereikės mokėti už mokslą. Jei studentas – gabus informatikas arba mėgstantis ir sugebantis dirbti su socialiniais tinklais, jis gali atsakinėti į susirašinėjimus.

Reikia sudominti aukštąją mokyklą.

– Grįžkime į Europą. Patraukli šalis lietuviams buvo Jungtinė Karalystė. Kaip pasikeitė padėtis dėl „Brexito“?

– Daugelis universitetų tikina, kad nepadidino mokesčio už mokslą studentams iš Europos Sąjungos – išlaiko jį tokį pat, kaip kad savo piliečiams, nenorėdami sumažinti srautų.

Bet manau, kad nuo kitų metų įstojusieji nebegalės gauti paskolos studijoms. Iki šiol galiojo tvarka, kad kreipiesi į JK Vyriausybę, studijų kaina būdavo padengiama, o paskolą turėdavai grąžinti, kai baigęs pasieksi tam tikro lygio atlyginimą. Tai buvo gera finansinė pagalvė, leidžianti studijuoti, o pinigus mokėti vėliau.

Tačiau net ir dabar lietuviai domisi JK universitetais, tiesa, paprastai jie pildo paraiškas ne vien į šios šalies aukštąsias mokyklas. Kone visi tie, kurie pildė paraiškas į JK, pildė paraiškas ir stoti į Nyderlandų universitetus.

– Nyderlandai – alternatyva JK?

– Šioje šalyje studijos yra palyginti pigios. Metai atsieina iki 2200 eurų. O dirbantis studentas gauna dar ir paramą susimokėti socialinius mokesčius valstybei.

Be to, jei studento šeima nepasiekia Nyderlandų šeimos pajamų vidurkio, gauna išmokas iš valstybės biudžeto.

– Ko ten važiuoja užsieniečiai studijuoti?

– Nereikia absoliutinti reitingų, bet Nyderlandų universitetai pasiekė gerų rezultatų. Žemyninėje Europoje jie turi daugiausia bakalauro programų anglų kalba. Bakalauro studijos trunka trejus metus.

Galima išskirti ir Vokietiją, šios šalies universitetai vis daugiau siūlo programų anglų kalba, tiesa, daug jų turi neuniversitetinės aukštosios technikos mokyklos, bet jų teikiamas išsilavinimas prilyginamas akademiniam bakalaurui. Su juo grįžęs gali stoti į magistrantūrą.

Be to, svarbu tai, kad Vokietijoje studijos mūsų studentams nekainuoja.

– Ką dar renkasi mūsiškiai?

– Tie, kas neįstoja studijuoti medicinos lietuvių kalba, gali stoti į mediciną anglų kalba Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje. Ir tai yra gana populiaru. Tik šios programos yra brangios. Kaina gali siekti 9 tūkst. dolerių per metus

Kodėl? O kodėl medicinos studijų anglų kalba neturi skandinavai? Nes jie gydytojus rengia sau. O kodėl Rytų Europos šalys turi? Tai jų finansavimo šaltinis.

– Paminėjote kaimyninę Latviją. O kaip dėl Estijos?

– Mes per mažai vertiname tas studijų prgramas, kurias siūlo estai. Jie labai pažengė IT technologijų, saugos srityse. Jie turi programų anglų kalba.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į Italijos aukštąsias mokyklas. Jos yra labai stiprios menų srityje.

Lengva įsilieti į jų studijas, mat pradedi studijuoti angliškai, paskui vis daugiau dalykų renkiesi italų kalba, o baigi studijas vien itališkai. Toks pat modelis taikomas ir Ispanijoje.

Tie, kas studijuoja Italijoje ar Ispanijoje, grįžta kalbėdami vietos kalba. Tie, kas studijuoja Nyderlanduose, neišmokasta olandų kalbos.

– O Azija yra paklausi tarp mūsų studentų?

– Susidomėjimas auga. Pagal investicijas į aukštąjį mokslą, akivaizdu, kad šis regionas investuoja daug. Jie yra sugalvoję, kaip padaryti studijas kuo tarptautiškesnes, moka milžiniškus atlyginimus, mat gali tai daryti, tiems savo piliečiams, kurie baigė mokslus Amerikoje, apgynė daktaro laipsnį, kad grįžtų dėstyti. Taip kad jų kokybė smarkiai auga.

Apie kokias šalis kalbu? Tai Korėja ir Kinija.

Kasmet turime po porą paklausimų ir dėl studijų Japonijoje. Šiemet į Lietuvą buvo atvykę japonų pramonės atstovai. Nežinau, ar jiems pavyko susitarti su mūsų universitetais, kad mūsų bakalaurai važiuotų į Japoniją magistrantūros studijų geriausiuose jų universitetuose, gautų Japonijos stipendijas ir paskui atidirbtų ten numatytą laikotarpį.