Lietuvoje

2021.03.10 05:30

15-os, o jau mama: kaip demografiniams rodikliams gerinti naudojamės mergaitėmis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.03.10 05:30

Merginai – 21 metai, namuose – trys vaikučiai, o laukiasi jau ketvirto. Lietuva nepilnamečių nėštumų skaičiumi kai kurias valstybes lenkia net kelis kartus, naujagimių susilaukia ir jaunesnės nei 15 metų mergaitės. Paauglės nėštumas kelia riziką ir jos pačios, ir kūdikio sveikatai. Kalbėdami apie tokią situaciją, ekspertai atkreipia dėmesį į netinkamą lytinį ugdymą mokyklose, sudėtingą situaciją šeimose ir požiūrį, kai paauglių sveikatos ar net gyvybės sąskaita bandoma gerinti gimstamumą.

2015 metais jaunoms motinoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. 15–17 metų amžiaus merginų, siekė 6,1. Bėgant metams situacija kiek gerėja – 2019 metais šis rodiklis siekė 3,9. Abortų skaičius šioje amžiaus grupėje per kelerius metus išliko toks pats. 2015 metais paauglėms iki 15 metų Lietuvoje gimė 8 pirmagimiai, 2019-aisiais – 3.

Vis dėlto specialistai įspėja, kad toks pagerėjimas nėra žymus, o bendrame Europos kontekste šie rezultatai nėra geri.

Paprastai institucijos vertina pirmagimių, kuriuos pagimdė motinos, jaunesnės nei 20 metų, skaičių. Pagal šį rodiklį esame aukščiau ES vidurkio. Pavyzdžiui, 2017 metais Lietuva rikiavosi septintoje vietoje, o už mus geriau pasirodė tokios šalys kaip Lenkija, Estija ar Čekija.

Gimdyti atlydi artimieji, socialiniai darbuotojai

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. Meilė Minkauskienė portalui LRT.lt sako, kad dalį nepilnamečių nėštumų galime sieti su visuomenės socialiniu ir ekonominiu išsivystymu – kai kurios pastojusios paauglės būna iš socialiai pažeidžiamų šeimų.

Įrodyta, kad nepilnamečių merginų nėštumų dažnis labai glaudžiai siejasi ne tik su kultūrinėmis ar religinėmis šalies tradicijomis, bet ir su ekonominiu bei socialiniu lygiu – gerėjant visuomenės ekonomikai, mažėja nepilnamečių nėštumų, išskiria M. Minkauskienė.

Kita dalis – merginos, kurioms nepakako žinių apie kontracepciją ir apie lytinių santykių pradžią ar tiesiog trūko meilės ir šilumos, tad ankstyvas lytinis gyvenimas tebuvo bandymas įveikti nesaugumo ir vienišumo jausmą namuose, vardija Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė M. Minkauskienė.

Anot profesorės, praėjusiais metais Kauno klinikose gimdė 16 nepilnamečių merginų. Tai gerokai mažesnis skaičius nei prieš 5–10 metų, kai per metus klinikos priimdavo apie 40–50 nepilnamečių gimdyvių.

Dalis paauglių gimdyti atvyksta lydimos artimųjų, kai kurias jų atlydi socialiniai darbuotojai – jos atkeliauja iš socialinės globos namų ar kitų įstaigų, yra našlaitės ar auga vienišos, o šių merginų likimas pats skaudžiausias, pasakoja Akušerijos skyriaus vadovė.

Pagimdžius gyvenimas pasidaro dar sudėtingesnis, kai namų, artimųjų, pajamų, išsilavinimo ir darbo neturinčiai merginai tenka rūpintis naujagimiu.

„Pagimdžius gyvenimas pasidaro dar sudėtingesnis, kai namų, artimųjų, pajamų, išsilavinimo ir darbo neturinčiai merginai tenka rūpintis naujagimiu“, – apgailestauja M. Minkauskienė.

Praėjusiais metais jauniausiai klinikos gimdyvei buvo 15 metų. Pasak Akušerių ginekologų draugijos valdybos narės, ši mergina gimdė sirgdama COVID-19 infekcija, jos gimdymas buvo priešlaikinis ir komplikuotas, tačiau šalia visą laiką buvo mama, ji palaikė ir padėjo.

„Įsimintinas pernai buvo ir 21 metų moters jau ketvirtas ir labai komplikuotas nėštumas bei gimdymas. Namuose auga ketverių, trejų ir dvejų metų vaikučiai, ir jaunai mamai teko labai sunki neplanuotų nėštumų našta. Todėl vertėtų kalbėti ir apie atskirą problemą – pasikartojančius nepilnamečių gimdymus“, – sako M. Minkauskienė.

Priverstinė santuoka ir atidėti mokslai

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė pabrėžia, kad paauglių nėštumus Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nagrinėja kaip atskirą rodiklį, kuris charakterizuoja, kaip tam tikroje šalyje yra sutvarkyta ir reglamentuota reprodukcinės sveikatos priežiūra, kaip įgyvendinamos reprodukcinės teisės.

Išnagrinėję situaciją, PSO ekspertai teikia rekomendacijas šalims narėms, o jos įsipareigoja tokias rekomendacijas vykdyti, portalui LRT.lt sako E. Kuliešytė. Taigi, ką rekomenduoja PSO? Visų pirma, pabrėžiama, kad paauglių nėštumų turėtų būti kuo mažiau, kadangi jie dažniau baigiasi komplikuotais gimdymais.

Paauglių nėštumai susiję su problemomis šeimoje, priverstine santuoka ar skyrybomis, dažnai atidėtais mokslais, paramos iš valstybės poreikiu, potencialia bedarbyste.

„Komplikacijos susijusios ir su vaiku, ir su gimdyvėmis. Gimdyvėms gali būti komplikacijų tiek nėštumo, tiek gimdymo metu – jei situacija labai rimta, mergina gali ir numirti, nėštumas gali pakenkti jos sveikatai.

O naujagimiams taip pat didžiulė rizika gimti neišnešiotiems, sirgti sunkiomis ligomis ir net ankstyvame amžiuje numirti. Štai kodėl PSO teigia, kad paauglių nėštumai nėra gėris“, – LRT.lt tvirtina Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.

Be to, paauglių nėštumai susiję su problemomis šeimoje, priverstine santuoka ar skyrybomis, dažnai atidėtais mokslais, paramos iš valstybės poreikiu, potencialia bedarbyste ir kitomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, priduria pašnekovė.

Didesnė rizika ir jaunai mamai, ir kūdikiui

Su tuo, kad paauglių nėštumo metu kai kurių komplikacijų rizika yra gerokai didesnė, sutinka ir M. Minkauskienė. Prieš keletą metų Kauno klinikose atlikto tyrimo duomenimis, apie 15 proc. nepilnamečių gimdė prieš laiką (Lietuvoje priešlaikinių gimdymų būna apie 5–6 procentai), paauglėms dažniau buvo mažakraujystė (kas penktai besilaukiančiai merginai), šlapimo ir lyties takų infekcijos, preeklampsija.

„Labai jaunos nėščiosios – visų pirma visuomenės ir socialinė problema, jai išspręsti vien medikų dėmesio nepakanka. Nėštumas paauglystėje siejamas su mažesnėmis moters išsilavinimo, karjeros galimybėmis. Jis dažnai susijęs su rizikingu gyvenimo būdu – mūsų klinikos tyrimo duomenimis, net 41 proc. nėščiųjų nepilnamečių rūkė, jos dažniau vartojo alkoholį“, – teigia M. Minkauskienė.

Anot jos, pastojusios paauglės taip pat dažniau susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis, po gimdymo joms dažniau pasireiškia depresija. Jaunai mamai neretai tenka nutraukti mokslus, atitrūkti nuo bendraamžių, jos jaučiasi nesubrendusios sąmoningai motinystei. Rizikų kyla ir kūdikiui.

„Nepilnametės mamos kūdikio mirties rizika didesnė. Pastebėta, kad dėl dažniausiai prastesnio mamos išsilavinimo ir menkų karjeros galimybių vaikui taip pat būna sunkiau mokytis, įgauti gerą išsilavinimą ir socialinę adaptaciją. Deja, ankstyvos motinystės sunkumai vaiką lydi ne tik kūdikystėje“, – tvirtina M. Minkauskienė.

Tvirto pagrindo paprastai neturi ir kūdikio tėtis

Su nepilnamečių nėštumais susiduria ir „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Pasak jos, visuomenėje tai vis dar tabu tema, gali susidaryti įspūdis, kad problema neegzistuoja. Vis dėlto, išskiria R. Dičpetrienė, šioje srityje dar neturime kuo pasigirti.

Kalbėdama apie problemos priežastis, „Gelbėkit vaikus“ vadovė LRT.lt sako, kad neretai paauglės šeimoje būna vartojamas alkoholis, smurtaujama, o tėvų įgūdžiai – menki. Su panašiomis problemomis paprastai susiduria ir vaikučio tėtis.

„Yra atvejų, kai merginos auga bendruomeniniuose globos namuose. Vienos merginos vaikeliui yra metukai, kita dabar laukiasi, abi gyvena bendruomeniniuose globos namuose. Kitas atvejis – iš šeimos, kuri buvo socialinių darbuotojų akiratyje – buvo alkoholio problemų, smurtaujama. Dažniausiai pastoja tos mergaitės, kurios nepatiria nei tėvų meilės, nei palaikymo, supratimo. Tada jos ieško būdų, kur meilę atrasti kitur. (...)

Dažnai antra pusė, pats tėvas, taip pat būna iš pažeidžiamos šeimos. Juk pasiryžti turėti santykių su nepilnamete yra atsakomybės reikalas.

Kai kurios mergaitės turi begalinę viltį ir norą būti mylimos, kam nors reikalingos. Tai labai apgaulingas kelias, nes dažnai antra pusė, pats tėvas, taip pat būna iš pažeidžiamos šeimos. Juk pasiryžti turėti santykių su nepilnamete yra atsakomybės reikalas. Dažnu atveju gali būti, kad būsimo vaiko tėvas yra iš pažeidžiamos šeimos, neturi pagrindo po kojomis“, – kalba R. Dičpetrienė.

Žvilgsnis krypsta į žinių trūkumą

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė E. Kuliešytė pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi specialistų, kurie nagrinėtų lytinę reprodukcinę žmonių sveikatą, reprodukcines teises, rūpintųsi jų įgyvendinimu ir rašytų reprodukcinės sveikatos gerinimo programas bei strategijas.

„Jei tokių specialistų nėra, turime tam tikrą chaosą. Žiūrėdami į rodiklius, kiek paauglių nėštumų yra kitose šalyse, matome, kad jas Lietuva stipriai lenkia – kartais tris, o kartais ir daugiau kartų. Tai neigiamai vertina PSO“, – akcentuoja gydytoja ginekologė.

Įtakos daro ir dalies visuomenės požiūris, kai džiaugiamasi, kad paauglė pagimdo ir nenutraukia nėštumo. Tačiau E. Kuliešytė pažymi – nepilnametė neplanuotai pastoja, nes nei namuose, nei mokykloje ar už mokyklos ribų negauna informacijos apie lytinius santykius ir apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo.

Pradėdami lytinį gyvenimą, nepilnamečiai dažniausiai negalvoja apie šeimos kūrimą, vaikus, tėvystę – lytinius santykius jie dažniausiai pradeda iš smalsumo, meilės arba paskatinti draugų, kad neva neatsiliktų nuo gyvenimo, tvirtina gydytoja ginekologė.

Demografinių rodiklių gerinimui naudojasi mergaite

Profesorė M. Minkauskienė pažymi, kad situacija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerėja, tačiau tai ji sieja su ekonomine pažanga, kai mažėja pastojančių merginų, kurios yra iš socialinės atskirties grupių.

Vis dėlto, pabrėžia M. Minkauskienė, lytinio švietimo srityje trūksta teigiamų pokyčių – mokyklose nėra nuoseklios ir kvalifikuotų specialistų parengtos bei įdiegtos lytinio švietimo programos, kontracepcijos prieinamumas ir gydytojo konsultacijos kai kurių grupių paauglėms yra riboti.

Siekiama, kad kuo daugiau vaikų gimtų, nes Lietuva nyksta, neturi gyventojų, tad kiekvienas nėštumas, kad ir nenorimas, turi būti įskaičiuotas, nes tai – papildomas gyventojas. Jie naudojasi mergaite demografiniams rodikliams gerinti.

Būtent švietimo trūkumą išskiria ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė E. Kuliešytė. Lietuvoje nėra tinkamo lytinio ugdymo ar švietimo, paaugliai neturi vietos, kur galėtų nueiti ir ramiai, be gėdos pasikonsultuoti, todėl susidūrę su problema jie dažniausiai baiminasi, užsisklendžia savyje, sistemos bėdas vardija pašnekovė.

Pasak E. Kuliešytės, konservatyvių pažiūrų organizacijos ir asmenys dažnai paauglių nėštumą vertina taip pat, kaip ir suaugusių moterų, – nepaisydami rizikos sveikatai ar gyvybei. Maža to, paauglės skatinamos tik gimdyti, taip pažeidžiama merginos teisė pačiai nuspręsti, sako ji.

O blogiausia tai, kad paauglių sveikatos ar net gyvybės sąskaita bandoma gerinti gyventojų gimstamumą Lietuvoje, – tai nesuderinama nei su žmogaus teisėmis, nei su etika ar žmogiškumu, įsitikinusi gydytoja ginekologė.

„Siekiama, kad kuo daugiau vaikų gimtų, nes Lietuva nyksta, neturi gyventojų, tad kiekvienas nėštumas, kad ir nenorimas, turi būti įskaičiuotas, nes tai – papildomas gyventojas. Jie naudojasi mergaite demografiniams rodikliams gerinti.

Taip pasinaudoti paaugle ir įstumti ją į sveikatos ar gyvybės klausimo sprendimą negalima, nes paauglystėje gimdydamos arba dėl nėštumo merginos miršta nuo trijų iki penkių kartų dažniau“, – kritikuoja E. Kuliešytė.

Kritika lytinio ugdymo programai

Pasak E. Kuliešytės, reprodukcinės sveikatos ir teisių įgyvendinimo srityje neturime jokios ilgalaikės strategijos ir planų, o lytinio švietimo trūksta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Asociacijos vadovė akcentuoja, kad paskutinė lytinio ugdymo programa buvo patvirtinta 2016 metais, ji dažnai vadinama kompromisine programa. Tiesa, šiuo metu atnaujinamos mokomųjų dalykų ugdymo programos, tarp jų – ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa.

Kaip sako E. Kuliešytė, 2016 metais priimta programa nesirėmė žmogaus teisėmis ir PSO rekomendacijomis, praktiškai neveikė, mokytojai nebuvo parengti, jiems trūko ir žinių, ir metodinių priemonių, sako ji.

„Darbo grupėje dalyvavo ir žmonės, kurie buvo prieš žmogaus teises. Jie nenorėjo įtraukti į programą kontracepcijos temos, nenorėjo, kad merginos turėtų supratimą apie nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančias infekcijas.

Kažkodėl šios temos buvo rekomenduojamos tik rizikingos elgsenos jaunuoliams. Niekas nesako, kad apie tai reikia kalbėti nuo pirmos klasės, tačiau apie tai turi būti kalbama su visais jaunuoliais – ir ne vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, nes tada jau gali būti vėlu“, – tvirtina gydytoja ginekologė.

Kada mokyti apie lytinius santykius?

Jei dvyliktokams pasakoti apie lytinius santykius jau per vėlu, kada turėtume tai daryti? Pasak E. Kuliešytės, 12–14 metų paaugliai turi žinoti tai, kas svarbu prieš pradedant lytinį gyvenimą, ir turi būti išklausę įvadą apie bendravimą tarp lyčių, emocijas, lytinio gyvenimo pradžią, kaip lytiniai santykiai susiję su sveikata, kaip reikėtų teisingai priimti sprendimą.

Žinoma, priduria gydytoja ginekologė, tai nereiškia, kad paaugliams ši informacija susakoma per vieną pamoką ar dieną, – turi vykti nuoseklus darbas.

Kadangi dauguma paauglių lytinį gyvenimą pradeda 17 metų, 15–16 metų paaugliai jau turėtų žinoti svarbiausius dalykus apie kontracepciją, teigia E. Kuliešytė. Tačiau, anot jos, jau minėtoje lytinio ugdymo programoje kontracepcijos temos paliktos 11–12 klasių moksleiviams, visai nepagrįstai išskiriamas ir vyrauja neigiamas požiūris į kontracepciją.

„Mes užsiėmimuose aptarinėjame ne neigiamus kontracepcijos aspektus, kaip rekomenduojama programoje, o tai, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, – kontracepcijos analizę reikėtų palikti medikams. Mokiniams reikia tiek informacijos, kad jie turėtų suvokimą, žinotų svarbiausius dalykus apie kontracepciją, kada ir kodėl reikia ja naudotis.

Mes aiškiname, kad yra ir jaunimui skirtų kontracepcijos priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, jei jaunuoliai pradeda lytinį gyvenimą“, – teigia E. Kuliešytė.

Ko galime pasimokyti?

Kitokia situacija Vakaruose ar Skandinavijos šalyse. Čia yra specialių jaunimui palankių centrų, juos vyksta pamokos, medikai aiškina apie reprodukcinę sveikatą, kodėl reikėtų pasirengti lytiniam gyvenimui, kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų.

Centruose galima pasitikrinti ir dėl nėštumo, ir dėl lytiškai plintančių infekcijų, gauti įvairiapusę konsultaciją, pasakoja E. Kuliešytė.

Anot jos, tokie centrai, pavyzdžiui, Švedijoje, paprastai rengiami atskirai mergaitėms ir berniukams. Tačiau tokia situacija nereiškia lyčių nelygybės, tuojau priduria E. Kuliešytė, – paprasčiausiai skirtingas informacijos pateikimas padeda geriau priimti informaciją.

Daugelyje Europos šalių centruose paaugliai taip pat gali nemokamai gauti prezervatyvų, kontracepcijos priemonių. Valstybei vykdant daugybę priemonių, jaunimas ne tik gauna informaciją, bet ir realiai apsisaugo nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų, todėl tose šalyse sumažėja paauglių neplanuotų nėštumų ir gimdymų, sako Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.

Sutarimas pasiektas sunkiai, bet pavyko sutarti

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2016 metais sutarimas dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos buvo pasiektas sunkiai, bet tada pavyko susitarti dėl esminių nuostatų su skirtingai pasaulėžiūrai atstovaujančiais žmonėmis.

Kaip rašoma atsakymuose LRT.lt, prie programos rengimo dirbo didelė darbo grupė, sudaryta iš 28 žmonių, atstovaujančių įvairioms organizacijoms, įvairiems požiūriams, o projektas buvo ne kartą viešai svarstomas visuomenėje. Programa buvo parengta remiantis daugiausia įvairia sveikatos statistika, taip pat buvo atsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, teigia ministerijos atstovai.

„Programoje kontracepcijos tema nėra specialiai išskiriama. Rengiant programą, buvo remtasi požiūriu, kad mokiniui turi būti ne tik suteikiama žinių, bet ir ugdomas atsakingas lytinis elgesys, pagarba savo ir kito asmens orumui, akcentuojama rizikingo elgesio padarinių prevencija, formuojamas pozityvus požiūris į savo ir kito asmens lytiškumą, lytinę orientaciją, kontracepciją ir kt.

Programos kertinė tema – visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą. Dėl to įgyvendinant programą mokiniams ne tik suteikiama žinių apie lytiškumą, sveikatą, šeimą, bet ir formuojamos vertybės, kritinis požiūris, atsakingas elgesys, ugdomi sveikos gyvensenos gebėjimai ir įgūdžiai“, – tvirtina ministerija.

Pažymima, kad programoje nustatyta, jog mokiniai turi išmokti „priimti atsakingus sprendimus dėl lytinio gyvenimo pradžios, nėštumo ir gimdymo, įvertinti ateities perspektyvoje rizikingo lytinio elgesio galimas pasekmes, pasirinkti tinkamus sprendimo būdus siekiant jų išvengti“.

Programoje taip pat nustatoma, kad neleistina „tiesmukai instruktuoti, lengvabūdiškai, neatsakingai traktuoti lytinius santykius, kontracepcijos naudojimą (vartojimą) pateikti kaip lygiavertę alternatyvą susilaikymui nuo lytinių santykių iki pilnametystės, vykdyti rinkodarą“.

Šiuo metu atnaujinamos mokomųjų dalykų ugdymo programos, tarp jų – ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Ministerijos teigimu, atnaujinant programą svarstomi įvairūs scenarijai ir galimybės, kaip bus iš tikrųjų, o prie galutinio sprendimo dar nėra prieita. Šiuo metu vyksta konsultacijos su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais.

„Prie atnaujinamos programos dirbama telkiant sustiprintą dėmesį į jauno žmogaus savimonės ugdymą, taip pat į pagarbių tarpusavio santykių, jautrumo ugdymą, sugebėjimą priimti įvairovę. Sveikatos ir gyvybės saugojimo įgūdžiai padės jaunam žmogui priimti pasvertus sprendimus dėl ankstyvo lytinio gyvenimo ir paskatins kreiptis pagalbos į specialistus, jeigu to prireiktų.

Atnaujinamose programose vengiama diskriminacinių nuostatų tiek šeimų, tiek kitų grupių, žmonių atžvilgiu, akcentai sutelkiami į bendražmogiškų vertybių ugdymą: pagarba sau ir kitiems, pagalba, geranoriškumas, atsakomybė, sąžiningumas, savidrausmė, drąsa, sveikata ir šeimos tradicijos“, – rašoma ministerijos atsakymuose.

SAM: krizinio nėštumo klausimas yra opus

Į klausimą, kokius problemos sprendimo būdus mato Sveikatos apsaugos ministerija, jos atstovai sako, kad „krizinio nėštumo klausimas yra opus ir reikalaujantis gerai apgalvotų tikslingų sprendimų, todėl dirbant su lytinės reprodukcinės žmonių sveikatos, reprodukcinių teisių ir panašiais klausimais pasitelkiami ne tik ministerijos žmogiškieji ištekliai“.

Anot ministerijos, 2020 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė sisteminei teisės aktų, reglamentuojančių kompleksinę krizinio nėštumo pagalbą, peržiūrai ir teisiniam reglamentavimui tobulinti siekiant teikti siūlymus, kaip didinti kompleksinės pagalbos prieinamumą.

„Darbo grupės sudėtyje – beveik dvi dešimtys asmenų, tarp kurių – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, medikai, psichikos sveikatos specialistai ir kiti, galintys kompetentingai vertinti kompleksinės krizinio nėštumo pagalbos klausimus ir teikti sprendimus“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Portalas LRT.lt taip pat pasidomėjo, ar planuojama daugiau dėmesio skirti šiai temai, rengti specialistus, programas, be to, kokių veiksmų bus imtasi, kad situacija gerėtų. Ministerijos atsakyme rašoma, kad kol darbo grupės darbas nėra baigtas, o išvados nepateiktos ministrui, su svarstymu susijusi medžiaga nėra viešinama.

„Taip pat svarbu pabrėžti, kad krizinis nėštumas išlieka ir šios politinės vadovybės klausimu“, – sako ministerijos atstovai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt