Paminklas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karvedžiui ir didžiam valstybės politikui bei mecenatui bus pastatytas jau šiemet – Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Iki vasario 26 dienos portale LRT.lt visuomenė kviečiama balsuoti dėl paminklo, skirto J. K. Chodkevičiui įamžinti, projekto.
Paminklas J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo iniciatyva bei privačių rėmėjų lėšomis bus pastatytas Vilniaus paveikslų galerijos Chodkevičių rūmų kieme. Sukurti paminklą LDK didžiajam etmonui buvo pakviesti šie skulptoriai: Martynas Gaubas, Lina ir Juozas Kalinauskai bei Gediminas Piekuras.
Balsuoti galima čia.
M. Gaubo projektas:
Linos ir Juozo Kalinauskų projektas:
G. Piekuro projektas:
Pagal konkurso sąlygas, paminklas J. K. Chodkevičiui turi būti iš bronzos sukurtas aukštas reljefas, kai pagrindinė jo figūra iš plokštumos iškilusi daugiau nei per pusę savo tūrio.
Už labiausiai patikusį autoriaus darbą galima balsuoti LRT.lt portale iki vasario 26 dienos. 50 proc. sprendimo teisės suteikiama visuomenei, kiti 50 proc. – paminklo statymą inicijuojantiems Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo nariams.
2021 metais minima LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados ir Žemaičių seniūno, karvedžio J. K. Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių sukaktis. Šie metai paskelbti jo atminimo metais.
Renesansinis herojus įprasmins Chodkevičiaus veiklą
Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo vadovas žurnalistas Edmundas Jakilaitis portalui LRT.lt pasakoja, kad kartu su fondo nariais buvo nuspręsta, jog tikslingiausia paminklą statyti būtent Chodkevičių rūmų kieme.
„Jei skulptūra būtų kiemo viduryje, ji galėtų trukdyti renginiams ir užgožti daug erdvės, o toks tarsi iš sienos išeinantis renesansinis herojus, mūsų supratimu, būtų ir labai geras J. K. Chodkevičiaus metų, ir jo visos veiklos pagerbimas bei įprasminimas, taip pat darniai įsilietų į rūmų ansamblį“, – teigia fondo vadovas.
Pasak jo, nors paminklo atidengimas bus vienas centrinių viso J. K. Chodkevičiaus metų minėjimo ciklo renginių, įvairių iniciatyvų bus ir daugiau. Įvairius renginius planuoja Lietuvos kariuomenė, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas įrašys vaizdo pamokas vaikams, LRT kurs dokumentinius filmus.
Medalininkė L. Kalinauskaitė sukurs Chodkevičiaus atminimo medalius – žmonės, kurie finansiškai prisidės prie paminklo statybos, gaus ne tik rėmėjų sertifikatą, bet ir riboto tiražo J. K. Chodkevičiaus medalį, pasakoja E. Jakilaitis.
„Daug įvairių renginių, iniciatyvų, bet, žinoma, Vilniuje, valstybės sostinėje, paminklo Vilniaus vaivadai atidengimas tikrai bus vienas svarbiausių įvykių šiais metais, minint J. K. Chodkevičiaus metus“, – svarsto fondo vadovas.
Tikimasi, kad visas projektas bus baigtas ir įgyvendintas šiais metais.
J. K. Chodkevičius išgarsėjo visoje Europoje
Kaip rašė Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentė Genutė Kirkienė, Jonas Karolis Chodkevičius – vienas žymiausių 17 a. pradžios Europos karvedžių, Žemaitijos seniūnas, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, Šklovo, Myšo ir Bychavo grafas, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėjas.
Taip pat skaitykite
Grįžęs po studijų į Lietuvą, J. K. Chodkevičius atsidėjo nuolatinei karo tarnybai, dalyvavo su savo būriais karinėse ekspedicijose Lenkijoje ir Moldavijoje. Netrukus buvo paskirtas Žemaitijos seniūnu, po 2 m. tapo Lietuvos lauko etmonu, o 1605 m. – LDK didžiuoju etmonu. 1601–1609 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių, o iki 1618 m. – Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės žygiams į Maskvą. 1616 m. buvo paskirtas Vilniaus vaivada, t. y. tapo dešiniąja didžiojo kunigaikščio ranka, pasakoja G. Kirkienė.
Jis vadovavo ne vienam garsiam mūšiui su švedais, maskvėnais ir turkais, tačiau nemarią karvedžio nugalėtojo šlovę, išlikusią šimtmečius istorinėje atmintyje, jis iškovojo Salaspilyje (Kircholme), Livonijoje, 1605 m., kai su triskart mažesnėmis pajėgomis (apie 4 tūkst. karių) nugalėjo Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą galingą (14 tūkst.) kariuomenę. Šio mūšio pergalė išgarsino jį visoje Europoje ir už jos ribų.
Anot VU Istorikos fakulteto docentės, Didysis karvedys sėkmingai kovėsi su priešu ne tik sausumoje, bet ir jūroje. Susodino pėstininkus į prekybos laivus ir apginklavo juos patrankomis, atakavo Salacgryvos uoste stovėjusią švedų eskadrą. Padegęs kelis laivus, jis privertė švedų karo laivyną bėgti, užėmė uostą su jame buvusiomis švedų amunicijos ir ginkluotės atsargomis.
Jau ne taip puikiai jam sekėsi ATR kare su Maskvos didžiąja kunigaikštyste. Nors 1611 m. birželį pavyko atsiimti Smolenską, beveik 100 m. priklausiusį Maskvai, tačiau kitais metais teko atsitraukti. 1613–1615 m. J. K. Chodkevičiaus vadovaujama kariuomenė gynė nuo rusų puolimų Smolensko vaivadiją. Nepasisekė ir naujas 1617–1618 m. žygis į Maskvą, nominaliai vadovaujamas karalaičio Vladislovo Vazos. Maskva liko neužimta, o konfliktas baigėsi 1618 m. pabaigoje, sudarius Deulino paliaubų sutartį.
Paskutiniame mūšyje 1621 m. rudenį ties Chotynu (prie Dniestro, Ukrainoje) jo vadovaujama maždaug 70 tūkst. jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė keliskart gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės (apie 220 tūkst. karių) puolimą ir taip šlovingai sustabdė Vidurio Europai grasinusią Osmanų imperijos jėgą, sako G. Kirkienė.
Jonas Karolis Chodkevičius išgarsėjo ne tik kaip puikus karybos strategas ir taktikas, bet ir kaip gabus organizatorius bei administratorius, pasižymėjo dideliu uolumu ir katalikišku pamaldumu: tėvoninėse valdose jis fundavo jėzuitų bažnyčias ir vienuolynus, steigė parapines mokyklas bei jėzuitų kolegijas, kūrė miestus, statė tvirtoves jam pavaldžiose LDK teritorijose.
Legendinio karvedžio nuveikti žygdarbiai bei kilnūs darbai ir po mirties jam teikė šlovę. Joną Karolį ir jo pergales apdainavo žymūs poetai, jo portretus, gyvenimo ir mūšių scenas tapė lenkų, lietuvių ir užsienio dailininkai, apie jį buvo rašomos knygos, pasakojama istorijos vadovėliuose.
