Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nutarė sudaryti darbo grupę, kuri vertintų situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC).
Portalas LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę 17 centro darbuotojų išsiuntė kreipimąsi į Seimą, kuriame nurodė nerimaujantys dėl siekio politizuoti centro veiklą, spaudimo darbuotojams, specialiai vienam žmogui sukurtos pareigybės, profesinės kompetencijos devalvavimo.
Po gauto kreipimosi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen susitiko tiek su LGGRTC darbuotojų atstovais, tiek su centro direktoriumi Adu Jakubausku. Po susitikimų portalui LRT.lt perduotame komentare parlamento vadovės atstovai nurodo, kad V. Čmilytė-Nielsen dėl situacijos nutarė sudaryti darbo grupę.
Seimo pirmininkės atstovo spaudai perduotame komentare nurodoma, kad parlamento vadovė nebūtų linkusi skubėti vertindama susidariusią situaciją. Nurodoma, kad ji supranta pagrįstus centro darbuotojų argumentus, girdi ir vadovybės išsakomus motyvus ir šioje situacijoje manytų, kad tinkamiausias žingsnis būtų detali situacijos analizė.
„Pirmininkė yra įsitikinusi, kad ją atlikti turėtų Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Dėl to kitą savaitę Seimo Pirmininkė šią situaciją aptars su didžiųjų Lietuvos universitetų ir Lietuvos istorijos instituto atstovais bei inicijuos tokios darbo grupės formavimo pradžią“, – komentaro rašo Seimo pirmininkės atstovas spaudai Paulius Žeimys.
Pati V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė ketinanti artimiausiu metu susitikti su akademinės bendruomenės atstovais, kurie taip pat kreipėsi į Seimą.
„Akivaizdu, kad centras yra ta institucija, pasitikėjimas kuria yra labai svarbus ir labai staigių sprendimų, manau, reikėtų vengti. Tačiau siūlysiu Seimo valdybai suorganizuoti darbo grupę, į kurią galėtų įeiti tiek politikai, tiek, būtinai, ekspertai ir toliau aiškinsimės situaciją. Būtina stiprinti pasitikėjimą šia institucija ir neignoruoti problemų, kurios yra“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė teigė, kad kol kas anksti vertinti centro darbuotojų skundų pagrįstumą, tačiau, anot jos, akivaizdu, kad problemų ten tikrai yra. Ji teigė iš centro direktoriaus išgirdusi pasiryžimą tas problemas spręsti.
„Vienas iš galimų būdų yra tarybos sukūrimas prie centro, kuri galėtų, pasitelkus aukščiausio lygio ekspertus, vykdyti labai svarbią misiją ir didinti pasitikėjimą, kuris šiuo metu yra susvyravęs“, – sakė Seimo pirmininkė.
Po susitikimo su A. Jakubausku ji teigė, kad jis pripažino padaręs klaidų. Paklausta, ar reikėtų keisti LGGRTC direktorių, V. Čmilytė-Nielsen sakė šiuo metu nuo tokių vertinimų susilaikanti, tačiau sakė, kad tai gali būti vienas iš darbo grupės nagrinėjamų klausimų.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius A. Jakubauskas LRT RADIJUI pripažįsta, kad savo veikloje galėjo padaryti klaidų, bet tikina, kad taip yra dėl institucijoje vykdomų permainų.
„Galbūt mes paskubėjome, bet pertvarkos yra būtinos. Mes tikrai gerbiame mūsų istorikus, komunikuojame su jais, komunikuosime ir toliau. Aš manau, kad tas tam tikras nuomonių nesutapimas, labai dažnai metodologinis nuomonių skirtumas, bus išspręstas“, – LRT RADIJUI sako A. Jakubauskas.
