Klaipėdos uosto teritorijoje, šalia Naujosios perkėlos apžiūrint krantinę antradienio vakarą buvo pastebėta gelsvos spalvos teršalų, praneša uosto direkcija. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovai paėmė vandens mėginius, juose azoto ir fosforo nebuvo užfiksuota, tai reiškia, kad nėra buitinių nuotekų pėdsakų. Panašu, kad žmonėms nerimą sukėlę nuotekos yra tai, kas nuo miesto gatvių ir šaligatvių į Kuršių marias nuteka lietaus nuotekų sistema.
Pagal pirminę apžiūrą nustatyta, kad tai nėra naftos produktai. Apie tai informuotos šalia veikiančios įmonės, aplinkosaugininkai, bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Teršalų sklidimas buvo sustabdytas.
Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) apie galimą taršą Kuršių mariose ties Smiltynės perkėla pranešimas gautas antradienio popietę, apie 16 valandą.
„Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, paimti vandens mėginiai taršai nustatyti“, – skelbiama AAD patikslintoje informacijoje.
Šiuo metu aplinkosaugininkai kartu su Klaipėdos vandenų specialistais vykdo tyrimą.
„Tikrinami lietaus tinklų paviršinių nuotekų šuliniai ir ieškomas galimas taršos šaltinis“, – sako aplinkosaugininkai.
Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, bus aiškinamasi ir skaičiuojama gamtai padaryta žala.
„Klaipėdos vanduo“ vadovas: mėginiose neaptikta azoto ir fosforo, tai reiškia, kad nėra buitinių nuotekų pėdsakų
Į pranešimus sureagavo bei situaciją aiškinosi ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovai.
„Mes gavome pranešimą, kad iš paviršinių nuotekų į marias teka teršalai. Gavę pranešimą, mes šiąnakt – iš antradienio į trečiadienį naktį – pradėjome tirti, kokie tai teršalai, kokios jie gali būti sudėties ir paėmėme tyrimus“, – dėstė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Tyrimai buvo atlikti nuo pat Nemuno gatvės link Taikos prospekto, stebėta, iš kur atiteka žmonių užfiksuoti gelsvai rusvi teršalai. Iš viso paimti 8 mėginiai.
„Pastebėjome, kad, ko gero, iš Dubysos gatvės šulinio ta koncentracija, skendinčios dalelės yra būtent paviršinių nuotekų. Paėmėme mėginius ir bent jau dabar turime iš laboratorijos atsakymus, kad ten nėra azoto ir fosforo, tai reiškia, kad nėra buitinių nuotekų pėdsakų“, – dėstė B. Jonikas.
Anot bendrovės generalinio direktoriaus, šie teršalai į paviršinių nuotekų tinklą per groteles galėjo tekėti per asfaltą, šaligatvius, gatves. Taigi, paprastai tariant, tai, kas buvo ant Klaipėdos gatvių, pateko į nuotekų tinklą ir atsidūrė vandenyje. Laboratorija paimtus mėginius dar tiria išsamiau, tačiau pastebima, kad neužfiksuota jokio specifinio kvapo ar kitokių įtarimų sukelti galinčių sąvybių, taigi, tikėtina, kad tai – smėlis, molis ir pan.
„Klaipėdos vanduo“ darbuotojai šiuo metu atlieka tikrinimą minėtoje Dubysos gatvėje, tad tikimasi atrasti iš kur tiksliai šie teršalai galėjo atsirasti ir nutekėti į nuotekų sistemą.
Tiesa, internete gyventojai dalijasi brėžiniais, kuriuose matyti vamzdis būtent toje vietoje, kur ir užfiksuoti išbėgę teršalai. Žmonės mini, kad šis vamzdis priklauso būtent bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Įmonės vadovas patvirtino, kad tai yra būtent šios bendrovės vamzdis. Juo teka lietaus nuotekos. Toks paviršinių nuotekų tvarkymo būdas yra įprastas.
„Nuo asfalto, nuo šaligatvių surenka vandenis, jie subėga į groteles ir šiais vamzdžiais išteka būtent į Kuršių marias“, – paaiškino B. Jonikas.
AAD pradėjo neplaninius patikrinimus bendrovėse „Klaipėdos vanduo“ ir „Grigeo Klaipėda“
Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė situaciją apie galimą taršą ties Smiltynės perkėla.
AAD direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas teigė, kad aplinkosaugininkai tikrina visas galimas teršalų patekimo į nuotekų tinklus versijas – nuo statybviečių iki bendrovių bei laivo „Banga“ vykdytų operacijų su taršiomis medžiagomis.
Dėl incidento taip pat pradėti du neplaniniai patikrinimai – tikrinamos bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Grigeo Klaipėda“.
Informacija apie galimą taršą aplinkosaugininkus pasiekė antradienį apie 16 val. Departamento darbuotojai nedelsiant nuvyko į įvykio vietą.
Ties lietaus nuotekų išleistuvu, kurį, kaip minėta, eksploatuoja bendrovė „Klaipėdos vanduo“, buvo vizualiai matoma tarša, tačiau jos kilmė vizualiai nebuvo nustatyta. Tarša buvo matoma 5 kv. m plote.
Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė mėginius teršalų kilmei nustatyti, o šįryt jau dalyvaujant ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovams mėginiai buvo paimti ir iš lietaus nuotekų išleistuvo. Aplinkosaugininkai tikrina ir kitus įmonės eksploatuojamus šulinius.
„Spėlioti apie galimus mėginių tyrimų rezultatus nenorėčiau, nes tai būtų neatsakinga iš institucijos pusės“, – teigė departamento direktoriaus pavaduotojas.
Pirminius mėginių tyrimų duomenis tikimasi gauti jau rytoj.
Jeigu tyrimas atskleis, jog buvo viršytos leistinos taršos normos – bendrovė sulauks atsakomybės.
Neplaninio „Grigeo Klaipėda“ patikrinimo metu siekiama išsisaiškinti, kaip įmonė tvarko nuotekas. Tikrinamos ir sklendės, kurios 2020 m. pradžioje kilus įmonės taršos skandalui buvo užplombuotos.
J. Kazlauskas pabrėžė, kad visais veiksmais, kurių imtasi, siekiama išsiaiškinti ar antradienio vakarą užfiksuotas incidentas iš tiesų yra tarša ir jeigu taip – kokia ji.
„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas teigė, kad incidentas nepagrįstai pradėtas sieti su „Grigeo Klaipėdos“ veikla.
„Galiu patikinti, kad ši tarša niekaip nėra susijusi su mūsų bendrove – tą patvirtino dar antradienį vėlai vakare darbuotojų operatyviai atliktas vidinis patikrinimas fabriko teritorijoje. Tuo pačiu noriu pažymėti, kad „Grigeo Klaipėda“ niekada neturėjo fizinės galimybės savo nuotekų tiesiogiai leisti į Kuršių marias“, – komentare BNS sakė T. Eikinas.
Pasak jo, anksčiau įmonės nuotekos būdavo valomos Dumpiuose bei patekdavo į „Klaipėdos vandeniui“ priklausantį kolektorių, iš kurio vėliau buvo išleidžiamos į Kuršių marias. Kadangi šiuo metu bendrovė negali naudotis nuotekų valymo įrenginiais Dumpiuose, visų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išvalymu rūpinasi „Klaipėdos vanduo“.
„Pastaroji bendrovė ne tik kasdien savo laboratorijoje tiria mūsų nuotekų sudėtį, bet ir turi galimybę nuotoliniu būdu sekti nuotekų kiekius ir kitus parametrus“, – sakė T. Eikinas.
Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis ir suteiks visą turimą informaciją jiems aiškinantis, iš kur į Kuršių marias galėjo patekti minėtos nuotekos.
