Lietuvoje

2021.02.03 15:39

Teismas nusprendė iškeldinti Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją

atnaujinta 18.03
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.02.03 15:39

Sausio pabaigoje teismas priėmė sprendimą iškeldinti Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją. Kaip LRT.lt sako jo advokatas, patalpos, iš kurių norima iškeldinti A. Kentrą, yra jo gyvenimo sumanymas, kuriame jis matė visų miško brolių įprasminimą. Lietuvai atstovaujantis Turto bankas teigia, kad tokia situacija susidarė dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 29 dieną priėmė sprendimą iškeldinti A. Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją iš pastato Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje ir atmetė „Miško brolių” priešieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti draugijos vardu.

Laisvės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas A. Kentra, siekdamas įprasminti žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įkūrė Lietuvos laisvės kovų draugiją „Miško broliai“.

Kaip LRT.lt pasakoja A. Kentrai ir draugijai atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas, Vyriausybė 1992 metais A. Kentros puoselėjamai draugijai perdavė minėto pastato griuvėsius.

Anot advokato, Vyriausybės nutarimo pagrindu draugija juos įregistravo ir tvarkė kaip savo nuosavybę – talkomis išvalė griuvėsių teritoriją, parengė statinio rekonstrukcijos projektą, rūpinosi užsienio lietuvių lėšų pritraukimu bei Vyriausybės parama. Faktiškai draugija pastatė naują pastatą – Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių” draugijos rūmus, sako S. Dambrauskas.

„Kai pastatas buvo atstatytas, prasidėjo teisminiai procesai dėl pastato nuosavybės. Galiausiai teismas pripažino, kad pastato griuvėsiai draugijai buvo perduoti ne nuosavybėn, bet panaudai, todėl pastato įregistravimas draugijos vardu buvo panaikintas. Iš griuvėsių A. Kentros pastangomis prikeltą pastatą Vyriausybė įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, o A. Kentra gavo ieškinį dėl iškeldinimo“, – tvirtina advokatas.

Jis teigia, kad, ekspertų vertinimu, draugija naujai sukūrė maždaug 80 proc. pastato dalies, o 20 proc. šio pastato yra buvęs turtas, kurį valstybė 1992 metais perdavė draugijai.

Pasak S. Dambrausko, šio pastato atkūrimas – daug metų A. Kentros puoselėta idėja.

„Pats A. Kentra dabar gyvena nešildomose patalpose, nes jam neleido įrengti tų patalpų. Šios patalpos, šis pastatas yra jo gyvenimas, jo gyvenimo sumanymas. Juk jis kiekvienai salei turėjo savo koncepciją, savo idėją, kaip ji bus įgyvendinta. Jo broliai visi gyvybes paaukoję, jis matė tarsi jų įprasminimą, kaip miško brolių, visų miško brolių, savanorių įprasminimą“, – LRT.lt sako advokatas.

Teismo procesai dėl pastato vyksta du dešimtmečius. Dėl teismo sprendimo bus teikiamas apeliacinis skundas. Lietuvos Respublikai šiuose teismo procesuose atstovauja Turto bankas.

TS-LKD frakcijos seniūnė: sprendimas gal ir teisėtas, bet neteisingas

Į situaciją savo „Facebook“ paskyroje sureagavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tikrai ieškosime būdų išspręsti šį klausimą. Gali būti įvairių variantų. Tačiau faktas tas, kad Miško brolių namai...

Posted by Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė on 2021 m. vasario 3 d., trečiadienis

„Tikrai ieškosime būdų išspręsti šį klausimą. Gali būti įvairių variantų. Tačiau faktas tas, kad „Miško brolių“ namai atstatyti ir Amerikos lietuvių aukomis, žmonės įdėjo daug širdies į šią iniciatyvą, todėl ji turi gyventi.

Sprendimas, kuris dabar siūlomas, yra gal ir teisėtas, bet tikrai neteisingas“, – rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Sureagavo premjerė ir finansų ministrė

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat komentuoja, kad sprendimas bus rastas ir yra apmaudu, kad „taip toli nuriedėjo situacija“, kuri nebuvo pagauta anksčiau.

Finansų ministerija pažymi, kad per jai pavaldų „Turto banką“ bandys ieškoti sprendimo, jog draugijos veikla galėtų būti ir toliau tęsiama.

„Suprantame visuomenės susirūpinimą dėl draugijos „Miško broliai“ veiklos, todėl bus dedamos pastangos surasti sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą draugijos veiklą.

Esame dėkingi Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, Laisvės premijos laureatui A. Kentrai už jo viso gyvenimo darbus, todėl sprendimo ieškosime neatidėliotinai“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos

Turto banko atstovas Tomas Bagdonas sako, kad telieka apgailestauti, jog panašius ginčus tenka spręsti teismine tvarka.

„Ir Turto bankas, ir Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių” draugija yra priversti minti teismų slenksčius ir pateikinėti įrodymus dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet priimti sprendimai nebuvo aiškiai teisiškai formalizuoti, todėl iš to neaiškumo kilusius lūkesčius tenka aiškintis teismuose“, – LRT.lt situaciją aiškina T. Bagdonas.

Anot jo, norint suprasti ginčo esmę, reikėtų nusikelti į 1992 metus, kai Vyriausybė draugijai suteikė pastatus. Pagal savo esmę patalpos buvo suteiktos neatlygintinai panaudos teise, tačiau nebuvo formalizuota sutartimi, sako Turto banko atstovas.

„Tai reiškia, kad draugija galėjo jomis naudotis, tačiau nuosavybė liko Lietuvos Respublikos, ką vėliau ir pripažino teismas (du kartus – 2003 m., ir 2011 m.,), panaikinęs pastato registraciją kaip draugijos nuosavybę“, – kalba T. Bagdonas.

Jo teigimu, kadangi minėti pastatai buvo apleisti ir reikalavo kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos, Vyriausybė tam skyrė ir finansavimą. Rekonstrukcijos darbus už valstybės pinigus organizavo draugijos atstovai – tiek viename, tiek kitame pastate buvo sukurta ir atkurta maždaug du trečdaliai patalpų, teigia T. Bagdonas.

„Čia galima panaudoti analogą, kai jei už savininko pinigus remontuoji butą, kuriuo naudojiesi, tai po atlikto remonto vis tiek nereiškia, kad jis tau priklauso“, – svarsto Turto banko atstovas.

T. Bagdonas tvirtina, kad pastatai Vyriausybės nutarimu 2012 metais buvo perduoti Valstybės turto fondui, kurio teisių perėmėju vėliau tapo Turto bankas.

„Rūpindamiesi valstybės nuosavybe, aptikome susiklosčiusią situaciją. Dėl to 2017 metais kreipėmės į draugiją, geranoriškai siūlydami jiems įteisinti faktinę situaciją, pasirašant neatlygintinos panaudos sutartį. Pagal veiklos pobūdį draugija galėjo pretenduoti į valstybės paramą nekilnojamuoju turtu, t.y. patalpose likti neatlygintinai, tik sutvarkius teisinius formalumus.

Draugija atsisakė Turto banko pateikto pasiūlymo. Kadangi nebuvo teisinio pagrindo, kaip jiems likti valstybei priklausančiose patalpose, Turto bankas kreipėsi į teismą dėl draugijos iškeldinimo“, – pasakoja T. Bagdonas.

Turto banko atstovas priduria: „Suprantame, kad situacija, į kurią pateko draugija, yra nevienareikšmė. Draugija atlieka svarbią misiją visuomenėje, saugodama istorinę atmintį, todėl susitiksime su jos atstovais ir bandysime ieškoti išeičių, kaip draugija galėtų tęsti savo veiklą“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt