captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras ir vėl susipainiojo savo žodžiuose

Kai Rolandas Paksas pranešė pateikęs premjerui Povilo Gylio ir Michailo Saakašvilio kandidatūras į vidaus reikalų ministro postą,  o paskui pridūrė, kad M. Saakašvilis buvo balandžio 1-osios pokštas, daug kam turėjo kilti klausimas, kuris kandidatas buvo didesnis pokštas. Vidaus reikalų ministru pretenduoja tapti parlamentaras į Seimą patekęs su „Drąsos kelio“ partija, bet vėliau perbėgęs į partiją „Tvarka ir teisingumas“, buvęs komunistų partijos (LDDP) narys, Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Povilas Gylys, įtikėjęs pedofilų klano egzistavimu ir mergaitės prievartavimu violetinių laikų Garliavos istorijoje, gynęs Neringą Venckienę ne tik jos kovoje už dukterėčią, bet ir vėliau, jai pabėgus iš Lietuvos, tikindamas, kad teisėsauga bijo pradėti realią ekstradicijos procedūrą, nes neturi rimtų teisinių įrodymų, ir viskas tik beletristika

Premjeras šiam kandidatui priekaištų neturėjo, abejonių neišsakė ir pranešė – lauks specialiųjų tarnybų išvadų. Ar vyriausybės vadovas nepersigalvos, nežinia, nes Sauliaus Skvernelio istorijoje  taip ir neaišku, ar premjeras buvo sutaręs neskelbti apie ministro sąjungą su Valstiečiais ir žaliaisiais, ar taip atsitiko, nes jis skubėjo į kelionę.

„Niekas nežinojo, kad vienas mūsų pokalbis įvyko dar prieš mano vizitą į Kiniją. Jis buvo atėjęs kartu su ponu Ramūnu Karbauskiu ir tada aiškiai pasakė, kad dalyvaus su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, bus partijos vedliu, eis pirmuoju numeriu. Apkalbėjome kitus dalykus ir tuo metu jau buvo sutarta, kad mes tos informacijos niekur neviešiname iki tol, kol bus oficialiai pranešta, kad prasideda rinkiminė kampanija“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ sakė premjeras.

Pasirodo, A. Butkevičius anksčiau už visus sužinojo, kad vienos iš koalicijos partnerių „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis į rinkimus eina su kita partija. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri nepriklauso valdančiajai koalicijai ir šios kadencijos Seime turi vos vieną atstovę.

Nors vidaus reikalų ministro postas pagal koalicijos sutartį priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“, premjeras, sprendžiant iš jo paties žodžių, net nesiteikė pranešti partneriams, kad jų deleguotas ministras rinkimuose renkasi kitą partiją. Dar daugiau – nematė nieko bloga, kad S. Skvernelis toliau dirbs ministru, nes viešėdamas Kinijoje pareiškė, kad rasti naują vidaus reikalų ministrą būtų sudėtinga, ir vylėsi pasiekti kompromisą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, raginančia S. Skvernelį atsistatydinti.

Grįžęs iš Kinijos, vyriausybės vadovas jau nekalbėjo apie kompromisus, o pasakė, kad vidaus reikalų ministrui teks trauktis. Socialdemokratų partijos ir Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas ėmėsi ginti savo partijos vadovą, esą patys žurnalistai ne taip suprato A. Butkevičiaus poziciją dėl S. Skvernelio.

„Dažnai vieną ar kitą premjero žodį žurnalistai vertina labai skirtingai. Vieną sakinį ar mintį paleidžia į eterį, o antros, kuri eina po kablelio arba yra pirmosios minties pratesimas, nepaleidžia ir tada susidaro įspūdis, kad premjeras prieštarauja mūsų koalicijos partneriams, turi kažkokią kitokią nuomonę“, – tvirtino Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.

Premjeras žurnalistams priekaištų neturi. O laidai „Savaitė“ jis aiškina, kad apie S. Skvernelį partneriams nesakęs ne todėl, kad buvo sutaręs tos informacijos neviešinti, bet todėl, jog skubėjęs į kelionę.

„Negalėjau aš informuoti, todėl, kad išvykau į Kiniją. Aš tik spėjau šeštadienį informuoti savo partijos bičiulius. [...] Ne, neturėjau kada fiziškai informuoti partijos „Tvarka ir teisingumas“, – tvirtino A. Butkevičius.

„Tvarka ir teisingumas“, jau pasiekusi, kad S. Skvernelio neliks, tikina, kad labiausiai šitoje istorijoje nukentėjo patys socialdemokratai. „S. Skvernelis pirmiausiai buvo prižadėjęs ateiti būtent į socialdemokratų partiją. Ir būtent jiems, socialdemokratams, tai buvo didžiausias netikėtumas“, – įsitikinęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Darbo partijos pirmininkas sako, kad premjero pasisakymai dėl S. Skvernelio skambėjo keistokai, keistas jam atrodo ir premjero noras, kad naująjį kandidatą į vidaus reikalų ministrus R. Paksas pateiktų ne iš partijos narių.  

„Ką tai reiškia? Kad iš 14 tūks. „Tvarkos ir teisingumo“ narių nėra nė vieno padoraus, normalaus, kompetentingo žmogaus? Jeigu taip, tai kaip gali premjeras dirbti su tokia partija valdančioje koalicijoje? Gal premjeras čia išsakė savo vertinimą, bet, manau, šioje vietoje ne jam spręsti, nes yra koalicinė sutartis“, – tvirtino Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Politikos mokslininkai premjero elgesyje vidaus reikalų ministro istorijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga įžvelgia būsimų rinkimų ir būsimo bendro darbo dėliones. Juk visko gali būti, kad po rinkimų rudenį Valstiečių ir žaliųjų partija bus ta partija, su kuria teks derėtis dėl koalicijos. 

 „Koalicijos partnerių atžvilgiu, taip, galbūt, tai nėra labai gražu, korektiška, bet, turint omeny, kad šios vyriausybės darbas jau eina į pabaigą, visi planuoja, kas bus toliau. Panašu, kad dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tapo pačiu geidžiamiausiu, galbūt būsimu koalicijos partneriu. Ko gero strategiškai naudingiau galvoti, kaip nesusipykti ir iš anksto draugauti su šia partija negu, kad su savo dabartiniais partneriais, kurie, gali būti, net nepaklius į Seimą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Panašiai situaciją vertina ir to paties instituto docentas Tomas Janeliūnas: „Situacija tokia, kad net ir socialdemokratai nekantraudami laukia, kada pagaliau jiems atsilaisvins rankos ir jie galės nuo šių koalicijos partnerių išsivaduoti, nes reikia pripažinti, kad jie keldavo nemažai problemų“, – tvirtina T. Janeliūnas.

Tačiau ar bus lengviau su Valstiečių ir žaliųjų partija? Politologai tuo abejoja. Esą ši partija daugeliu klausimų, kaip skalūnų paieška ar žemės pardavimas užsieniečiams, pabėgėlių politika, turėjo visai kitą poziciją, nei dabartinė vyriausybė. 

„Valstiečių ir žaliųjų partija nėra labai aiški partija, nes kai kurie jos nariai tikrai vykdė įvairią agitaciją priešingą Lietuvos interesams. [...] Nežinia, ar neiškils iš naujo, partijai įsitraukus jau į galimą koaliciją, tokie pat nesuderinti veiksmai, kurie keltų pasipiktinimą, prieštaravimą iš kitų didžiųjų partijų“, – svarsto T. Janeliūnas.

Taigi, mėginant susirinkti visus kozirius į savo rankas, socialdemokratams reikia saugotis pavojaus, kurį nusako liaudies išmintis – nuo vilko bėgo ant meškos užlipo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close