Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą, kuriame pateiks skirtingus butų interjero projektus. Pirmajame etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, jog daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra pradingusi, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacija .
Lazdynų mikrorajonas Vilniuje. 1969-ųjų pavasarį į tik pastatytus daugiabučius čia atsikėlė pirmieji gyventojai. Duomenis apie masinę tokių daugiabučių statybą sovietmečiu rinkę specialistai sako, kad daug medžiagos dingę. Be to, neretai projektai popieriuje ir realybėje skiriasi.
„Per keturis mėnesius mums pavyko surasti apie 400 tipų, tai jie atrodo visi panašūs, bet iš tiesų yra keturi, penki, šeši serijos, tokie didieji tipai ir tada yra labai daug modifikacijų – butų išplanavimas, laiptinės, kažkokie fasadų elementai“, – aiškina urbanistė Živilė Šimkutė.
Architektas Egidijus Kasakaitis tikina, kad tokiai architektūrai įtaką darė tai, kad vienu metu buvo statoma labai daug pastatų.
„Reikėjo daug ir vienu metu jų pastatyti, dėl to buvo viskas optimizuojama, efektyvinami gamybos procesai ir dėl to atitinkamai patalpų dydžiai buvo mažinami, standartizuojama baldų gamyba“, – aiškina jis.
Tyrėjai rado Kauno ir kitų miestų mikrorajonų išplanavimo projektų ir juos skaitmenino. Dabar planuojama parengti sovietmečiu statytų butų atnaujinimo gidą – internete suradęs savo tipo daugiabutį, savininkas galės matyti buto išplanavimą, pasiūlymus, kaip jį įrengti, ar kokių sienų negriauti.
„Realiai apie pusė Lietuvos gyventojų būtent ir gyvena tokiuose daugiabučiuose ir ką jie mąsto, kai galvoja apie ateitį gyvenimo šiose vietose, – tai nėra pozityvus dalykas. Dėl to mes galvojame, kaip pradėti kalbėti apie šitą gyvenamąją aplinką viduje, apie kokybišką gyvenamąją aplinką“, – tikina urbanistė.
Tyrėjai sako, sovietmečiu statytų mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacija. Pavyzdžiui, Kaune dabar atnaujinti maždaug 5,5 procento daugiabučių, Lietuvoje – kiek daugiau kaip 8 procentai daugiabučių, kuriuos reikėtų renovuoti.
„Pagrindinės problemos dažniausiai – gyventojams daugiabučių namų gana sunku susitarti ir priimti įsipareigojimus, atpigusi šilumos kaina nėra paskatinimas dalyvauti šioje programoje“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Satulevičius abejoja, ar kai kuriuos nusidėvėjusius daugiabučius iš viso verta atnaujinti.
„Yra savivaldybių, rajonų, kuriuose tai yra neperspektyvu, kadangi ypač jaunesnius, darbingus žmones ten pritraukti yra sunku dėl darbo vietų, paslaugų, darželių nebuvimo, mokyklų, kurios tenkintų gyvenimo kokybės reikalavimus. Verta pamąstyti apie tokių daugiabučių pastatų likvidavimą, perkeliant, be abejo, gyventojus“, – aiškina jis.
Stringa ir kvartalinė renovacija. Pavyzdžiui, projektas Kaune, Mykolo Romerio gatvėje, pirmas ir paskutinis, kai gyventojams renovuojant kvartalo daugiabučius, savivaldybė sutvarkė aplinką. Miesto vadovų teigimu, biudžetui tokie darbai per brangūs.
