captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas išnagrinėjo pabėgėlių irakiečių šeimos bylą

Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo į Lietuvą atvykusios pirmosios pabėgėlių irakiečių šeimos bylą. Po teismo posėdžio irakietis Yasseras Al-Any žurnalistams papasakojo apie tikrąjį gyvenimą Lietuvoje: be darbo ir stokojant maisto.
Yasseras Al-Any. T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
Yasseras Al-Any. T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Administracinė byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje. Irakietis Y. Al-Any, į Lietuvą gruodžio viduryje perkeltas su žmona ir dviem vaikais, į teismą padavė Migracijos departamentą. Atvykėlių netenkina departamento sprendimas jiems suteikti papildomą teisinę apsaugą, o ne pabėgėlio statusą.

Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus. Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie turėtų grįžti į Iraką. Šeima aiškina, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.

Minėta šeima Lietuvoje nori pabėgėlio statuso – tai užtikrintų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.

Tedirbo vieną dieną

Po teismo posėdžio Y. Al-Any žurnalistams pasakojo Lietuvoje siekiantis pabėgėlio statuso. „Tikiuosi, teismas prašymą patenkins ir sprendimas bus nagrinėjamas iš naujo“, – teigė jis.

Irakietis teismui kaip įrodymą pateikė laišką su grasinimais jam ir šeimai. Tas pats laiškas buvo pateiktas Migracijos departamentui. Y. Al-Any teigimu, Irake tarp sunitų ir šiitų vyksta kovos, dažni nužudymai ir grobimai. Musulmonas sunitas aiškino, kad Irake daug grupuočių, viena jų jam ir jo šeimai parašė grasinantį laišką.

Vyras, prieš savaitę iš Ruklos su šeima persikėlęs į Vilnių, vieną dieną dirbo barzdaskučiu Kazimiero barzdaskučių salone. „Iš pradžių žadėjo mokėti 500 eur atlyginimą, tačiau kai atvykau, persigalvojo ir žadėjo duoti 300 eur. Dėl buto nuomos irgi buvo susitarta, kad kainuos 200 eur, kai atvažiavau, paaiškėjo, kad kainuos 400 eur, iš karto teko sumokėti grynais ir net negavau sutarties kopijos“, – pasakojo Y. Al-Any.

Kaip pirmadienį pranešė TV3 „Žinios“, paaiškėjo, kad barzdaskučiu įdarbintas irakietis tokio darbo gyvenime nėra dirbęs ir pirmiausia turi šio amato išmokti. Irakietis trečiadienį sakė „Carito“ prašęs siųsti jį į barzdaskučių kursus, tačiau tokios galimybės negavęs.

Vyras sakė daugiau barzdaskučiu nedirbsiantis ir ieškosiantis kito darbo. Irakietis aiškino galintis dirbti bet ką – jam svarbiausia išlaikyti šeimą.

Per mėnesį keturių asmenų šeima gauna 450 eur išmoką. Po pusmečio ši suma sumažės perpus. Vilniuje šešiametė dukra dar nelanko darželio, nors Rukloje tokią galimybę turėjo. Metukų sūnus būna su mama.

„Lietuvoje turiu pažįstamų, draugų, kurie padeda, kartais siunčia maisto produktų. Čia jaučiuosi saugiai, jei galėsiu dirbti, kodėl turėčiau iš čia išvykti?“, – į klausimą, iš ko ketina gyventi ir ar neketina geresnio gyvenimo ieškoti kitur, atsakė Y. Al-Any.

Ar vykdamas į Europą Y. Al-Any tikėjosi, kad atsidurs tokioje situacijoje?

„Situacija šiek tiek nustebino, nes kai ieškojo prieglobsčio prašytojų, pareiškiau atvažiuosiantis į Lietuvą, tačiau nesitikėjau, kad, pavyzdžiui, net vaikai negaus pieno ar maisto. Tikėjausi daugiau pagalbos“, – kalbėjo Lietuvoje gyvenantis irakietis.

Į klausimą, ar jam trūksta ir maisto produktų, irakietis atsakė teigiamai, tačiau pareiškė nesiskundžiantis.

Laiko strategine byla

Ar irakiečio skundas bus patenkintas, Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbs balandžio 5 dieną.

„Mes šitą bylą laikome strategine byla, dėl to, kokios taisyklės susiformuos, tokios bus taikomos ir kitiems atvykstantiems. Šia prasme byla jau pateisino strateginės bylos vardą – mano žiniomis, perkeltiems Sirijos piliečiams jau buvo taikomos kitokios procedūros“, – aiškino pareiškėjų atstovė Eglė Samuchovaitė.

Pasak E. Samuchovaitės, byloje svarbūs du aspektai. Pirmasis – ar tai, ką šeima patyrė Irake, gali būti laikoma persekiojimu, ar jie pabėgo dėl to, kad Irake situacija iš principo nesaugi. Antras klausimas – ar Atėnuose ir Vilniuje tinkamai atliktos procedūros, pritaikytos visos prieglobsčio suteikimo direktyvose numatomos garantijos.

DELFI primena, kad Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu. Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse.

Lietuvoje pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos turinys skiriasi keliais aspektais. Pirmiausia tai lemia skirtingą leidimo gyventi trukmę: pabėgėlio statusą gausiems asmenims išduodamas leidimas nuolat gyventi. Tuo metu papildomos apsaugos gavėjams išduodamas leidimas 2 metus laikinai gyventi Lietuvoje. R. Kuleš pažymi, kad papildomą apsaugą gavę asmenys neturi prieigos prie kai kurių socialinių teisių. Pavyzdžiui, jiems netaikomas Išmokų vaikams įstatymas. Pabėgėliams taikoma palankesnė natūralizacijos tvarka.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close