Vilniaus Šilo mokykla – viena iš tų ugdymo įstaigų, kuriose įsiplieskė COVID-19 židinys, išretinęs ir mokinių, ir pedagogų gretas. Mokyklos, kurioje ugdomi intelekto sutrikimų turintys vaikai, vadovė sako, kad tokiose ugdymo įstaigose saugumo reikalavimų neįmanoma užtikrinti: nei laikytis deramo atstumo, nei tinkamai dėvėti kaukes, mat to nesuprantantys ypatingi vaikai jas nuplėšia darbuotojams. Šilo mokykloje nustatyti 29 COVID-19 atvejai. Koronaviruso infekcijos nepavyko išvengti 20 darbuotojų ir 9 vaikams.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras trečiadienį paskelbė, kad Vilniaus apskrityje koronaviruso židinys nustatytas Vilniaus Šilo mokykloje (29 infekcijos atvejai), Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione (13 atvejų), lopšelyje-darželyje „Namelis medyje“ (11 atvejų), lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“ (8 atvejai), lopšelyje-darželyje „Mamos delne“ (7 atvejai), Motiejaus Šimelionio gimnazijoje (4 atvejai), Buivydiškių pagrindinėje mokykloje (4 atvejai).
NVSC duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio pradžios registruoti 5138 COVID-19 ligos atvejai mokyklinio amžiaus vaikams ir ugdymo įstaigų darbuotojams. Iš jų 2831 atvejai buvo nustatyti vaikams, iš kurių 132 yra ikimokyklinio amžiaus, o pradinukų – 789. Per lapkritį nustatyta 3710 koronaviruso atvejų mokyklose.
Viruso gija – autobuse
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, gruodžio 9 dieną buvo nustatyti 228 atvejai vaikams ir jaunuoliams iki 19 metų. Gruodžio 8 dieną šis rodiklis siekė 231.
„Šiuo metu izoliavosi keturios klasės“, – sakė Vilniaus Šilo mokyklos vadovė Egidija Urbanavičienė.
Direktorė pasakojo, kad pirmas atvejis jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje buvo nustatytas lapkričio 18 dieną. Tai buvo darbuotojas.
„O po to iškart buvo nustatyta vaikui, galima sakyti, tuo pačiu metu. Tai buvo vaikutis, kuris į mokyklą atvažiuoja specialiuoju transportu. Mūsų vaikai į mokyklą atvežami specialiuoju transportu. Iš aštuonių vaikų, kurie važiavo tuo autobusiuku, penkiems COVID-19 testas buvo teigiamas. Tie vaikai – iš skirtingų klasių. Taip virusas ir paplito. Visi šie atvejai yra besimptomiai“, – pasakojo E. Urbanavičienė.
Taip pat skaitykite
Tuo tarpu keli darbuotojai sirgo labai sunkiai, dabar jie jau sveiksta.
„Dalis dar darbuotojų, aštuoni, yra izoliacijoje, jie jaučiasi jau neblogai. O tie, kurie pasveiko, jau dirba“, – sakė direktorė.
E. Urbanavičienė pasakojo, kad sunkiausiai sirgo tie darbuotojai, kuriems – per penkiasdešimt metų.
„Viena mokytoja sakė neprisimenanti, kaip dvi dienos praėjo“, – persakė kolegės žodžius mokyklos direktorė.
Mano, kad reikėtų vakcinuoti be eilės
Šilo mokykla ir toliau dirba kontaktiniu būdu. Mokinių tėvai paprašė Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, kad specialiosios mokyklos karantino laikotarpiu tęstų darbą kontaktiniu būdu.
„Tad ir kai buvome pasiekę piką, tai buvo prieš savaitę, mokykla dirbo kontaktiniu būdu, ir dabar dirba. Stengiamės užtikrinti, kad mokykloje būtų kuo mažiau maišymosi. Tačiau įgyvendinti visus saugumo reikalavimus mes negalime.
Mūsų darbuotojai dėvi veido apsaugines priemones, dezinfekuojame patalpas, bet išlaikyti saugų dviejų metrų atstumą negalime, nes turime užtikrinti vaikų higienos poreikius. Didžioji dalis vaikų dėvi sauskelnes, turime jas keisti. Taip pat reikia vaikus ir pamaitinti. Vaikai nori prisiglausti prie darbuotojo.
Kai kurie jų nuima kaukes darbuotojams, mat dėl intelekto sutrikimų nesupranta, kad negalima to daryti, nesupranta, kodėl darbuotojų veidai yra uždengti. Ir patys vaikai nedėvi kaukių. Todėl tas virusas žaibiškai ir plinta“, – apie kasdienybę pasakojo specialiosios mokyklos vadovė.
Ji sakė, kad mokyklos pedagogams ir kitiems darbuotojams įprastas toks šių ypatingų vaikų elgesys.
„Vaikai, kuriuos ištikusi psichinė negalia, intelekto sutrikimai, ir apkandžioja, ir apstumdo darbuotojus. Mūsų darbuotojai yra psichologiškai stiprūs, šitoje ypatingoje situacijoje darome, ką galime. Dėkoju savo žmonėms, kad jie išlaiko ramybę, nepanikuoja. Jie sako: o ką mums daryti, juk turime dirbti.
Darbuotojai, žinoma, yra įsibaiminę, bet jie yra mūsų laikų herojai. Jie dirba ir nesiskundžia. Manau, kad kai bus vakcinuojami Lietuvos gyventojai, mūsų darbuotojai turėtų būti pirmieji kartu su medikais“, – sakė direktorė.
Kai kurie darbuotojai, tie, kuriems labai sudėtinga dirbti ypatingomis sąlygomis, pasiėmė nedarbingumo pažymą. E. Urbanavičienė sakė, kad visi darbuotojai informuoti, kur gali gauti nemokamą psichologinę konsultaciją. Taip pat intensyviai dirba mokyklos psichologas – jis konsultuoja ir mokinių šeimas, ir savo kolegas mokytojus.
E. Urbanavičienė sakė, kad specialiajai mokyklai būtų įmanoma dirbti ir nuotoliniu būdu.
„Mes jau taikome nuotolinį ugdymą, kai klasės yra izoliacijoje. Mokytojai jungiasi į pamokas ir veda jas sinchroniniu būdu. O jei tėvai bijo leisti vaikučius ir turi sąlygas jais pasirūpinti namie, parašo prašymą dėl galimybės tęsti ugdymą nuotoliniu būdu, mokytojai taip pat pagal galimybes dirba su jais nuotoliniu būdu arba siunčia užduotis. Pedagogai bando prisitaikyti prie visų vaikų poreikių“, – pabrėžė vadovė.
Šiuo metu 57 vaikai Šilo mokykloje ugdomi kontaktiniu būdu. Išvis ši mokykla turi 166 mokinius. Specialiojoje ugdymo įstaigoje yra 119 darbuotojų.
Profesorius: Naujuosius metus galėtume pasitikti su daugiau šypsenų
LRT.lt primena, kad Sveikatos taryba sekmadienį rekomendavo Vyriausybei stabdyti mokyklų darbą.
„Vis dėlto buvo nuspręsta rekomenduoti stabdyti darbą mokyklose, nes mokslas ir kitų šalių patirtis rodo, kad mokyklų uždarymas gali padėti mums susitvarkyti su šiuo visuomenės sveikatos iššūkiu“, – socialiniame tinkle pasidalijo Sveikatos tarybos narys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Jis rėmėsi neseniai mokslo žurnalo „Nature Behavioral Research“ valstybių taikytų priemonių efektyvumo apžvalga.
„Ten mokymosi įstaigų uždarymas yra įvardijamas kaip antra efektyviausia priemonė po nedidelių – artimų susitikimų ribojimo“, – socialiniame tinkle rašė M. Stankūnas.
Jis pabrėžė, kad ir kita studija JAV rodo teigiamą mokyklų uždarymo efektą COVID-19 užsikrėtimų ir mirčių skaičiui.
„Honkongo mokslininkai yra suskaičiavę, kad mokyklų uždarymas lėmė R(t) sumažėjimą 44 proc., t.y. nuo 1,28 iki 0,72. Jei pas mus nors trečdalis to efekto būtų, tai Naujuosius metus galėtume pasitikti su daugiau šypsenų veiduose“, – mano M. Stankūnas.
Jis sakė, kad nemažai užsienio šalių ribojo mokyklų darbą.
„Negaliu kalbėti už visas šalis, tačiau bene visos mano šios pandemijos metu atidžiau sektos šalys daugiau ar mažiau ribojo mokyklų veiklą. Tarkime, Naujoji Zelandija yra numačiusi, kad pasiekus 4 lygį visos mokyklos uždaromos. Pagal Naujosios Zelandijos patirtį, turėtume būti kokiame 24 lygyje. Reikėtų paminėti, kad skyrėsi šalių sprendimai, ką pirmiausiai reikėtų grąžinti į mokyklas – jaunesnius mokinius ar vyresnius. Vienas iš argumentų, kad vyresni atidžiau laikosi higieninių reikalavimų nei pradinukai“, – dalijosi įžvalgomis profesorius.
