Nors dauguma džiaugiasi sulaukę Kalėdų, vienišiems senjorams žiemos šventės yra liūdesio ir depresijos laikotarpis. Situaciją apsunkina ir pandemija bei sumažėjusios galimybės pasimatyti su artimaisiais. Tačiau savanoriai, lankantys senjorus, pabrėžia – nors šis laikas gali pasirodyti beviltiškas, galima surasti išradingų bendravimo būdų. Kai kurie žmonės balkone daro mankštą, kiti telefonu savanoriams skaito poeziją.
„Taip norėčiau tave apkabinti ir tiesiog būti šalia“
Raudonojo Kryžiaus Šiltų apsilankymų vadovė Jurgita Labanauskienė sutinka, kad Kalėdos – jautrus laikas. Šiuo metu senjorai atsimena tokias šventes, kokios jos buvo, kai turėjo artimųjų, didesnį draugų ratą.
„Natūralu, kad jaunystės bei vaikystės prisiminimai yra labai svarbūs. Kai aplink nebelieka žmonių arba lieka keli, vienišumo jausmas sustiprėja. Tada tos mintys tampa liūdnesnės“, – pasakoja J. Labanauskienė.
Pandemija tokias nuotaikas tik sustiprina. Šiuo metu daugiau apribojimų, mažiau galimybių susitikti su artimaisiais ar savanoriais. Tačiau Šiltų apsilankymų vadovė pabrėžia – tai verčia ieškoti kūrybiškų bendravimo formų, kad žmogus nesijaustų blogai.
Viena močiutė savo balkone darydavo mankštą, o savanoris apačioje lauke. Savanoriai sugalvoja visokių formų, o globojami žmonės ir patys kūrybiškai ieško, kaip praskaidrinti kasdienybę.
Ryšio ir gyvo bendravimo senjorams trūksta. Su savanoriais bendraudami telefonu ar tarpduryje paimdami perduodamus maisto paketus, senjorai dažnai pamini: „Taip norėčiau tave apkabinti, padėkoti, susėsti prie stalo, arbatos išgerti ir tiesiog būti šalia.“ J. Labanauskienė atvirauja, kad tokios mažos smulkmenos rodo, jog gyvas ryšys labai svarbus.
„Ši pandemija yra tikras išbandymas mums visiems, jau nekalbant apie tuos, kurie yra pažeidžiamiausi“, – priduria ji.
Situacija beviltiška
Kalbėdama apie situaciją šventiniu laikotarpiu, Sidabrinės linijos bendraįkūrėja, skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pažymi – keičiasi ne senjorų nuotaikos, o skambučių skaičius. Būtent prieškalėdiniu laikotarpiu senjorai labiau išdrįsta ieškoti artumo ir ryšio su kitais.
Žinoma, sutinka K. Čiuželienė, šiuo metu nuotaiką veikia ne tik Kalėdos, bet ir metų laikas – juk vasarą negatyvius jausmus kažkiek padeda išgyventi ir oras bei gamta, kai senjorai išeina pasivaikščioti, gali atsipalaiduoti. Žiemos laikotarpis dar sudėtingesnis, atvirauja Sidabrinės linijos bendraįkūrėja.
Pandemija ir karantinas taip pat turi įtakos žmonių savijautai – prieš šias Kalėdas ne tik padaugėjo skambučių, bet ir pasikeitė jų pobūdis, jaučiamas nerimas. Anksčiau senjorai skambindavo ieškodami draugystės pokalbių, o dabar ženkliai išaugo emocinės pagalbos poreikis.
„Vieni savanoriai išklauso senjorus, kitiems ką nors paskaito, pagroja. Vyksta toks apsikeitimas ne tiek informacija, kiek žmogiškumu, šiltumu, dvasiniais dalykais“, – šypteli K. Čiuželienė.
Sidabrinės linijos atstovės teigimu, dažnai paskambinę senjorai guodžiasi, kad šis laikas jiems itin sunkus, prašo patarimų, pagalbos, teiraujasi, ką daryti pakilus temperatūrai ar tais atvejais, kai nepavyksta prisiskambinti į polikliniką.
„Tas nerimo fonas labai ryškus“, – apgailestauja K. Čiuželienė.
Nerimas prasibrauna ir į šventinį laikotarpį – mažiau skambinančiųjų guodžiasi dėl vienišumo, dažniau nerimą kelia sveikatos klausimai.
„Pirmoje vietoje ne tiek vienatvė, kiek baimė dėl savo sveikatos. (...) To pasitikėjimo prieš šias šventes yra dar mažiau. (...) Sulaukti pagalbos greitai ir reikiamu metu senjorams yra sudėtinga – ne vienas skundžiasi, kad bando registruotis, reikia ilgai laukti, sako, kad ir viena diena gali būti jau kritinė.
Pasitikėjimo prieš šias šventes yra dar mažiau.
Jaunas žmogus dar gali išbūti tas kelias dienas, o senas jau ir psichologiškai palūžta. O jei palūžta psichologiškai, tai ir simptomai paaštrėja. Jiems iš tikrųjų sunku, jei arti nėra vaikų arba artimųjų. (...) Beviltiška situacija, nebijau pasakyti, kad beviltiška“, – apgailestauja K. Čiuželienė.
Bendrauja išradingai: balkone daro mankštą, skaito poeziją
Vis dėlto ir vyresnio amžiaus žmonės, ir savanoriai yra kūrybiški, tad ir karantino sąlygomis ieško įvairių bendravimo galimybių. Raudonojo Kryžiaus Šiltų apsilankymų vadovė J. Labanauskienė pasakoja – kartais paskambinę savanoriai senjorą pakviečia paklausyti dainos, kiti per atstumą daro mankštą.
„Viena močiutė savo balkone darydavo mankštą, o savanoris apačioje lauke. Savanoriai sugalvoja visokių formų, o globojami žmonės ir patys kūrybiškai ieško, kaip praskaidrinti kasdienybę. Kartais jie pasitaria su savanoriais, prašo, kad jiems atspausdintų naujų mezginių raštų.
O kartais savanoriai siūlo pažiūrėti kokį nors filmą ir kitą dieną susiskambinus jį aptarti. (...) Kiekviena istorija unikali“, – šypteli J. Labanauskienė.
Kita moteris pati kuria eilėraščius ir savanorei kiekvieną savaitę telefonu paskaito po eilėraštį. Moteris, turinti regėjimo negalią, vis prašo, kad savanorė jai telefonu paskaitytų poezijos.
„Daugybė gražių dalykų, kurie leidžia pasijusti vertinamam ir mylimam“, – džiaugiasi Šiltų apsilankymų vadovė.
Kuo per karantiną užsiima Sidabrinės linijos pašnekovai? Dominuojantys pramogų šaltiniai – radijas, televizija ir šiek tiek spauda, sako K. Čiuželienė. Ji šypsosi, kad tikintiems žmonėms Marijos radijas veikia kaip geriausias draugas, o yra ir tokių senjorų, kurie į „Sidabrinę liniją“ paskambina kiekvieną dieną, čia turi net kelis pašnekovus.
Dalijasi tradicijomis ir prisiminimais
Nors šios Kalėdos bus kitokios, Šiltų apsilankymų vadovė J. Labanauskienė sako, kad ieškoma įvairių būdų, kaip šventes praskaidrinti.
„Praėjusiais metais kiekviename mieste, kuriame veikia ši programa, buvo Kalėdų vakarienės. Tai buvo prieš Kalėdas, kai susirinko tiek darbuotojai, tiek savanoriai ir seneliai, kurie turėjo galimybę atvykti. Tai buvo labai šiltas vakaras.
Akivaizdu, kad dabar, ypač tiems, kurie praėjusiais metais dalyvavo, labai trūksta susibėgimo kartu. Tačiau tada nuraminame, kad susitiksime vėliau ir susėsime prie stalo“, – tvirtina J. Labanauskienė.
Šiais metais Raudonasis Kryžius organizuoja Žibintų akciją, arba Šviesių minčių Kalėdas. Kadangi labai svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata, savanoriai globojamiems senjorams dovanos žibintus.
„Tas žibintas ir yra simbolis, kad net kai sunku, šviesias mintis patys įsižiebiame“, – sako Šviesių apsilankymų vadovė.
Labai gražu, kad nelengvoje situacijoje bandoma grįžti į prisiminimus arba planuojama, ką bus galima veikti vėliau, kai bus šiek tiek ramiau.
Savanoriai kartu su senjorais šiuo metu taip pat stengiasi pasidalyti savo tradicijomis, išsiklausinėti, kaip seneliai švęsdavo Kalėdas, Kūčias, kokius patiekalus gamindavo vaikystėje, kada eglutę puošdavo.
„Dvi kartos pokalbyje dalijasi, kodėl puošia eglutę tuo ar kitu metu. Labai gražu, kad nelengvoje situacijoje bandoma grįžti į prisiminimus arba planuojama, ką bus galima veikti vėliau, kai bus šiek tiek ramiau“, – dalijasi J. Labanauskienė.
Prie neigiamų emocijų prisideda ir tamsusis laikas
Psichologas, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius dr. Albinas Bagdonas sutinka, kad pandemija ir šventinis laikotarpis gali prisidėti prie senjorų neigiamų emocijų, tačiau pabrėžia – depresija neturi vienos priežasties.
„Tai lemia daug priežasčių – žmogaus asmeninės savybės, jo aktyvumas, kognityvinių funkcijų išlaikymas, aplinka. (...) Mes daug geriau jaučiamės šviesoje, o dabar tamsus laikas. Šis laikotarpis yra depresijos laikotarpis, jis tikriausiai visiems skatina liūdesį – ilgi, tamsūs vakarai“, – tvirtina A. Bagdonas.
VU profesorius taip pat sako, kad tai, kaip žmogus išgyvena vieną ar kitą laikotarpį, gali keistis. Pavyzdžiui, vienaip šį laiką žmogus išgyvens paauglystėje ar jaunystėje, o galbūt kiek kitaip sulaukęs vidutinio amžiaus.
A. Bagdonas pastebi, kad ir įvairūs tyrimai rodo, jog Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės dažniau sako esantys nelaimingi. Pagal vyresnių žmonių pasitenkinimą gyvenimo kokybe ar sveikata statistikoje paprastai rikiuojamės Europos Sąjungos pabaigoje, teigia jis.
Vis dėlto, priduria A. Bagdonas, pandemijos poveikį bus galima įvertinti kiek vėliau – tam reikalingi išsamūs tyrimai.
„Mes, psichologai, analizuojame tokius dalykus, sakome, kad kiekvienas psichinis procesas, reiškinys turi daug priežasčių. Koks svoris pačios pandemijos, mes negalime pasakyti, reikia atlikti labai didžiulius tyrimus, ištirti žmogaus asmenybę, savybes... (...) Tada mes galime įvertinti, koks poveikis pandemijos, kaip priežasties. Žinoma, kad visi tie veiksniai sumuojasi – ir geografinės sąlygos, ir kiti aspektai“, – pažymi VU profesorius A. Bagdonas.
