Lietuvoje

2020.10.17 15:05

Prognozė Tomaševskio partijai: savivaldoje išliks dar ilgai, norėdami veikti nacionalinėje politikoje privalės keistis

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.10.17 15:05

Pastarieji Seimo rinkimai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai nebuvo sėkmingi, tam randama ir paaiškinimų – panašu, jog nemažai rusakalbių balsų išbarstyta Darbo partijos naudai, spėjama, jog dalis nuosaikesnių rinkėjų atgrasyta lyderių pareiškimais apie kaimyninę Baltarusiją. Lietuvos lenkė, LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė sako, kad poreikį įtraukti lenkų balsus geriau supranta ir tradicinės partijos, tad vidiniai LLRA-KŠS pokyčiai bus neišvengiami, jeigu partija norės išlikti nacionalinės, ne tik regioninės politikos dalyve.


Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Pirmajame ture vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti du LLRA-KŠS kandidatai, kuriems draugiją po antrojo turo gali papildyti dar du šios partijos atstovai.

A. Ketlerienė sako, kad priežasčių, kodėl LLRA-KŠS pralaimėjo rinkimus (kurių rezultatą ginčija – LRT.lt), yra ne viena, o feisbuke gimusi kampanija prieš ją – ne svarbiausia.

„Susidėjo daug faktorių, vienas jų yra tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri ilgai skelbėsi atstovaujanti būtent Lietuvos lenkams, labai smarkiai „nuėjo“ nuo jų ir pradėjo pretenduoti į už regiono ribų esantį elektoratą, taip pat į Lietuvos rusų balsus“, – LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė žurnalistė.

Ji pastebi, kad pirmieji du sąrašo kandidatai, suskaičiavus pirmumo balsus, pasislinko žemyn.

„Pažvelgus į rezultatus mes galime matyti tam tikrą lenkų, kurie balsuoja už šią partiją, nusistatymą, nes pirmuoju numeriu buvo įrašytas Zbignevas Jedinskis, kuris pagarsėjo kontroversiškais pasisakymais apie Baltarusiją, antroji buvo Irina Rozova – abu juos balsavę žmonės nureitingavo.

Į pirmą buvo iškelta ministrė Tamašunienė ir ministras Narkevič. Be abejo, galima sakyti, kad jie buvo labiausiai matomi, nes ministrai, bet aš manau, kad net ir LLRA rinkėjai parodė, kad neaiški politika, ypač dėl Rusijos ir Baltarusijos, netinka: mes norėtume girdėti tai, kas yra svarbu lenkų tautinei mažumai Lietuvoje“, – kalbėjo A. Ketlerienė.

LRT.lt primena, kad prasidėjus protestams ir jų smurtiniam malšinimui Baltarusijoje, LLRA-KŠS sąrašo vedlys Z. Jedinskis savo socialinio tinklo paskyroje rašė, jog „Baltarusijoje policija gina konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė konstituciją“. Tuo tarpu parlamentarė I. Rozova šiemet per plauką išvengė apkaltos proceso Seimo pavasario sesijos metu. Ši jai grėsė dėl to, jog politikė prašyme dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų neformalių kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.

Prieš rinkimus žurnalistas Andrius Tapinas taip pat paviešino schemą, kurioje matyti su LLRA-KŠS susijusių asmenų giminystės ir profesiniai ryšiai, tankiausiai apimantys Vilniaus rajono savivaldą, vietos žiniasklaidą.

„Žiūrint į tą informaciją, pateiktą prieš rinkimus, apie giminystės ryšius savivaldoje ir nacionalinėje politikoje, tai labiausiai jie atstovauja uždaram Lietuvos lenkų burbului, kuris dažnai susijęs giminystės ar draugystės ryšiais. Jeigu kalbėtume apie visus Lietuvos lenkus, kurių yra apie 200 tūkst., mano nuomone, jie neatstovauja šiai ir apskritai tautinėms mažumoms Lietuvoje“, – laidoje kalbėjo A. Ketlerienė.

Tačiau ženkli dalis partijos narių ir palaikytojų tai daro ne dėl tiesioginių ryšių, bet tikėjimo, jog „Lietuvos lenkas negali Lietuvoje nieko pasiekti be partijos – be įstojimo į ją ar be užnugario, paramos“.

„Net jei ten nėra dėdžių, tetų, tėvų ar mamų, jie tiesiog įsivaizduoja, kad tai yra vienintelis kelias gauti gerą darbą. Taip yra kalbant apie Vilnių. O jeigu apie Šalčininkų ir Vilniaus rajoną, dažnai tenka girdėti, pavyzdžiui, kad mama dirba Vilniaus rajono mokykloje, o vaikas dirba kokioje nors nesusijusioje organizacijoje ir kritikuoja partiją, tarkime, socialiniuose tinkluose. Tą mamą gali išsikviesti, sakyti: „kodėl jūsų vaikas taip kalba apie mus?“ Yra tokių pavyzdžių“, – sakė pašnekovė.

Veikia ir motyvai, esą jeigu partija praras valdžia, darbus praras ir vietos institucijose dirbantys giminaičiai.

Tačiau Lietuvos lenkų prielankumas LLRA-KŠS iš dalies suprantamas, priduria A. Ketlerienė: „Tai nėra taip vienpusiška. Nes pažiūrėkime, kiek per 30 metų buvo tradicinių partijų nuoširdaus susidomėjimo tais rajonais?“

Kaip pavyzdį ji pateikia savivaldos rinkimus 2019 m., kuomet Šalčininkų rajone savo kandidatūras į mero postą kėlė vos trijų partijų atstovai – be laimėjusio LLRA-KŠS kandidato, tai buvo Darbo partija ir socialdemokratai. 2016 m. Seimo rinkimuose neįprastą žingsnį žengė Andrius Kubilius, iškėlęs kandidatūrą Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje, kurioje liko trečias su 5,63 proc. balsų.

„Vienas iš pliusų, ką pabrėžia LLRA, yra dėmesys lenkų kalbos mokykloms, kad jos išsaugomos, taip pat Vilniaus rajonas visada labai didžiuojasi tuo, kad skolos neturi, vyksta kelių tiesimai. Rajonas keičiasi, pagal savo kaimą taip pat galiu palyginti – kaip jis atrodė prieš 20 metų, kai aš ten gyvenau, ir kaip jis atrodo dabar“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė A. Ketlerienė.

Tačiau šalia Vilniaus esančių savivaldybių potencialas dar didesnis, priduria ji, čia įmanoma pritraukti daugiau investicijų, kurti geriau apmokamas darbo vietas.

Lenkai – ne tik „lenkų partijoje“

„Vis daugiau jaunų lenkų galvoja, kad tautybė nėra vienintelis juos apibrėžiantis dalykas“, – nepalankų LLRA-KŠS pokytį įvardija A. Ketlerienė.

Kita vertus, lenkakalbiame krašte vietiniai pamažu gali atrasti ir daugiau politikų, suprantančių jų problemas. Kai kuriose partijose Lietuvos lenkai integravosi puikiai, bent keletas jų bus ir naujos sudėties Seime.

„Su Laisvės partija į Seimą pateko Evelina Dobrovolska, kuri yra Lietuvos lenkė, Tomas Tomilinas irgi yra Lietuvos lenkas – nors ne visi tą žino, su socialdemokratais kandidatavo Robert Duchnevič. Ir tai buvo didelis pokytis, žiūrėkite – Lietuvos lenkų yra ne tik vienoje partijoje, yra ir kitose, turite galimybę pasirinkti, jeigu jums svarbu balsuoti būtent už lenkų tautybės žmogų“, – sakė A. Ketlerienė.

Tai – perspektyvesnis kelias negu „vieną partiją pakeisti kita“, taip pat tautiškai orientuota, nors ir nuosaikesne negu LLRA-KŠS, svarstė pašnekovė.

Ji neatmeta, kad reali ir pačios partijos evoliucija priešinga linkme nei ją vedė dabartiniai lyderiai.

„Beje, Šalčininkų rajone laimėjo Beata Petkevič, kuri mano moderuotų debatų metu atsiribojo nuo Z. Jedinskio žodžių ir pasakė, kad nepritaria tam, ką jis sakė apie Baltarusiją. Kas mane labai nustebino, nes toje partijoje tai yra labai retas dalykas. Labai dažnai išsisukinėjama, kad gal ir ne taip pasakė, o ji pasakė tiesiai šviesiai: aš taip nemanau, Baltarusijai turėtume dar labiau padėti“, – prisiminė A. Ketlerienė.

Žurnalistės manymu, be pokyčių partijos ateitis nacionalinėje politikoje yra labai miglota.

„Partija tikrai turės pasidaryti išvadas. Palaikymas, žiūrint į skaičius, menksta, tai akivaizdu – naujų balsų ji nepritraukia. (...) Manau, kad turės keistis, jeigu jie nori dalyvauti nacionalinėje politikoje. Savivaldoje turbūt dar ilgai matysime tą partiją valdžioje“, – sakė pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.

Populiariausi

Kauno gimtadienis

Lietuvoje

2020.10.21 10:20

Rekordinis COVID-19 skaičius: daugiausia atvejų Kauno apskrityje, stiprus signalas Telšiams, o trečdalio atvejų atsekti nepavyko židinys Blinstrubiškiuose tebeliepsnoja – 20 naujų susirgimų; atnaujinta 11.29

9
Šunys buvo aptikti miške paliktame autobusiuke

Lietuvoje

2020.10.21 13:04

Klaipėdos rajono miške – krovininis autobusiukas, jame rasti išsekę šunys šunys narvuose galėjo būti kelias paras; valstybiniai autobusiuko numeriai – ispaniški; atnaujinta 14.11

9