Lietuvoje

2020.10.19 05:30

Ką Lietuvoje pražiūrėjo Briuselis: teisininkai baksnoja į problemas, dėl kurių artėjame prie Lenkijos

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.19 05:30

Lietuvos teisinė sistema veikia gerai, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) ataskaita – pirmoji, apžvelgianti teisės viršenybės Europos valstybėse principus. Tačiau LRT.lt pašnekovai situaciją vertina daug blogiau ir sako, kad nebuvo užfiksuoti svarbūs įvykiai.

Komisija teigiamai vertina tokius dalykus, kaip teisingumo sistemos nepriklausomumas ir efektyvumas, kova su korupcija, žiniasklaidos veikimas. Tačiau LRT.lt kalbinti teisininkai sako, kad EK darbą atliko gana formaliai, o pastaraisiais metais pastebėtas politikų kišimasis į teismų darbą priartino Lietuvą prie vis mažiau demokratiškomis laikomų Europos valstybių.

Dainius Žalimas ataskaitą pavadino prisvilusiu blynu

„Lietuvos teisingumo sistemoje vykdoma nemažai reformų, susijusių su teisėjų skyrimu, Aukščiausiojo Teismo struktūra ir teismų žemėlapiu. Atrodo, kad šios reformos daro teigiamą poveikį teisingumo sistemos veiksmingumui ir kokybei. Visuomenėje pagerėjo teisminių institucijų nepriklausomumo suvokimas. Konstitucinis Teismas išaiškino teisėjų funkcinio imuniteto taikymo sritį. Konstituciniam Teismui buvo perduota byla dėl Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko atleidimo iš pareigų ir nepaskyrimo eiti to teismo pirmininko pareigas; jis nusprendė, kad teisės aktai, susiję su atleidimu iš pareigų, prieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui“, – dokumente apibūdinami svarbiausi Lietuvos teisingumo sistemos įvykiai.

Taip pat teigiama, kad bylos Lietuvos teismuose neužsibūna, nagrinėjamos sparčiai, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur galima naudotis elektronine bylų valdymo sistema.

Pirmasis ataskaitos trūkumus sukritikavo Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas. Jis stebisi, kad ataskaitoje mažai dėmesio skirta pastaruosius metus žymėjusiems valdančiųjų ir Konstitucinio teismo susikirtimams.

Pirmininkas kalbėjo apie tiesioginį politinį spaudimą dėl teismo priimtų sprendimų.

„Maža to, kad nebuvo paskirti KT teisėjai, po nutarimo dėl specialiosios tyrimo komisijos buvo tiesiogiai kreiptasi į prezidentą, <...> kvestioniuojamas KT galėjimas priimti sprendimus, tariamai [sakoma], kad KT pirmininkas yra nelegitimus, kad teisėjų, kurie liko nepaskyrus naujų teisėjų, įgaliojimai yra nelegitimūs“, – vardijo D. Žalimas ir pabrėžė, kad Europos Komisijos atstovai, sudarydami ataskaitą, nesikreipė į patį KT.

Neatskleidžiama realybė arba pateikiama pagražinta realybė.

Šį pavasarį kilo ažiotažas, kai baigėsi trijų KT teisėjų kadencijos, tačiau Seimas atmetė siūlomas kandidatūras ir nepaskyrė naujų.

D. Žalimas sakė, kad politinį spaudimą KT patyrė po to, kai antikonstituciniu pripažino 2018 metais Seimo priimtą nutarimą įkurti komisiją atskleisti 2008-2018 metais interesų grupių esą darytą įtaką politikams. Pasak KT išvados , tokia užduotis Seimui turėtų būti suprasta kaip „neaprėpiamos apimties“, todėl prieštaraujanti Konstitucijai. D. Žalimo teigimu, šis KT sprendimas lėmė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, minėtos komisijos pirmininkė, kreipėsi į Venecijos komisiją dėl galimą D. Žalimo ryšio su partija „Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ ir asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“.

Šie incidentai, nors ir plačiai diskutuoti Lietuvoje, į EK ataskaitą nepateko. D. Žalimo teigimu, situacija grėsminga ir primena padėtį Lenkijoje, jau keli metai sulaukiančią kritikos dėl politikų spaudimo teismų sistemai.

„Būtent Konstitucinis tribunolas kažkada neįtiko valdančiajai daugumai, buvo puolamas pirmininkas, kaip neva tarnaujantis opozicijai – tai mes matome Lietuvoje šiais metais, apie tai ataskaitoje apskritai nieko nėra“, – kalbėjo KT pirmininkas.

Pasak jo, sveikintina, kad ES ėmėsi tokio vertinimo, tačiau trūkumus reikėtų pataisyti: „Ataskaita man pasirodė man pirmuoju prisvilusiu blynu, daug nutylėjimų: neatskleidžiama realybė arba pateikiama pagražinta realybė“.

D. Žalimas atkreipė dėmesį ir į kitus prieštaringai vertinamus klausimus: teisėjų tarybos darbą, Aukščiausiojo teismo kolegijos darbą, menką visuomenės pasitikėjimą teismais.

Advokatų atstovas: į klausimą pažiūrėta formaliai


Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad Europos Komisija kreipėsi ir į šią advokatų savivaldos instituciją konsultacijų, tačiau jis spėjo, kad karantinas bei pandemija sutrikdė sėkmingesnę Lietuvos padėties analizę, buvo atšaukti gyvi susitikimai.

„Ji tapo labiau formalia, o ne realios padėties ataskaita. Ataskaita padaryta, mano supratimu, remiantis dokumentine peržiūra, labai daug dokumentų pamatyta, tačiau nesiremiama realia įgyvendinimo praktika. Man atrodo, kertinė problematika, kad ataskaita žvelgia į teisės viršenybės principą labiau per formaliuosius atitikimo reikalavimus, tai yra, ar teisės aktai atitinka vieni kitiems, bet ne į teisės aktų įgyvendinimo fazę, ir čia yra Lietuvos problematika.

Mes turime labai daug puikių teisės aktų, kurie formaliai atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos tarybos rekomendacijas, ES teisės aktus, bet realybėje, įgyvendinant tuos teisės aktus, mes turime daug problemų. <...> Teisės aktų įgyvendinimo, taikymo sritys yra Lietuvos Achilo kulnas“, – sakė jis.

I. Vėgėlė sutiko su KT pirmininko kritika dėl politinio spaudimo teismui: „Teisingumo sistema ir teismų nepriklausomumas iš tiesų galėjo būti atskleistas ir geriau“.

Jis siūlė kelti problemas, praleistas EK dokumente.

„Niekas nedraudžia [pateikti] šešėlinę ataskaitą ir paaiiškinti. Čia yra didžiulis darbas teisėjų tarybai ar Konstituciniam teismui, kurie galėtų patys į tai įdėti pastangas ir aiškiai konstatuoti, kur yra pažeidžiamas teismų nepriklausomumas“, – teigė I.Vėgėlė.

Ne tik teismai, bet ir visuomeninis transliuotojas

Be teisės viršenybės principo, EK ataskaitoje nagrinėjamas ir žiniasklaidos skaidrumo ir įvairovės klausimas.

Korupcijos valdymas ir žiniasklaidos padėtis taip pat vertinami gerai – tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis žiniasklaidos priemonių yra priklausomos nuo politikos, ypač regioninė spauda. Taip pat dėmesio skirta 2018 metais sudarytai Seimo komisijai dėl LRT valdymo, tais metais EK įspėjo Lietuvą dėl politinio spaudimo žiniasklaidai.

„Žurnalistams kartais sudėtinga gauti viešą informaciją, nes pasitaiko, kad valstybės institucijos atsisako ją suteikti. 2018 m. rugsėjo mėn. buvo panaikinta nusistovėjusi tvarka žurnalistams nemokamai teikti Registrų centro duomenis, ir žurnalistai labai kritiškai įvertino šį naują galimybės susipažinti su vieša informacija apribojimą. Vyriausybė surado laikiną sprendimą, tačiau dar reikia priimti įstatymus dėl nuolatinio ir visapusiško mechanizmo“, – primenama dar viena problema.

Vilniaus universiteto dėstytojas, Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Deimantas Jastramskis sakė, kad iš esmės ataskaitos išvados gerai atspindi žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, tačiau praleistas svarbus incidentas dėl visuomeninio transliuotojo LRT išlaikymo.

„Paminėti šioje Seimo kadencijoje vykę dalykai dėl šiame komisijos LRT veiklai tirti, dėl Registrų centro duomenų tiekimo žiniasklaidai varžymo, tačiau vyriausybės skundui, kvestionuojančiam LRT finansavimo modelį, kuris užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą KT ataskaitoje vietos kažkodėl neliko, tokiu būdu liko nepastebėtas gana svarbus faktas, iliustruojantis gana negatyvų dabartinės valdžios nusiteikimą žiniasklaidos nepriklausomumo atžvilgiu“, – sakė D. Jastramskis.

Jis pastebėjo dar vieną faktinį netikslumą – ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje už garbės ir orumo įžeidimą numatytas gresiantis įkalinimas, tačiau tokia nuostata panaikinta prieš kelerius metus ir šiuo metu galima nebent šmeižto atveju.

Ursulos von der Leyen įvesta naujovė

Tuo metu EK atstovybės LIetuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sakė, kad dokumento esmė – inicijuoti dialogą ne tik su ES institucijomis, bet ir su nacionalinės valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.

„Ataskaitoje atspindėtas svarbus institucinis Konstitucinio Teismo vaidmuo – ataskaitoje atsižvelgiama į jo sudėtį ir kompetencijas, įskaitant pavieniams piliečiams suteiktą galimybę inicijuoti konstitucinę peržiūrą. Taip pat minimi du svarbūs Konstitucinio Teismo nutarimai: dėl Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimo ir dėl teisėjų imuniteto“, – atkreipė dėmesį A. Pranckevičius.

LRT radijui jis taip pat sakė, kad dokumentui galimai keliami dideli lūkesčiai, atkreipė dėmesį, kad tai labai trumpas, formalus dokumentas.

„EK pirmininkė Ursula von der Leyen dar savo inauguracinėje kalboje paskelbė, kad teisės viršenybė bus svarbi jos komisijai sritis ir inicijavo kasmetinį teisės viršenybės mechanizmą, šios ataskaitos yra jo dalis“, – sakė A. Pranckevičius.

Paklaustas, kaip vertina išsakomą kritiką dėl praleistų incidentų, pašnekovas sakė, kad EK priima kilusią diskusiją.

„Tai yra pirmoji ataskaita visose narėse, komisija pirmą kartą tai daro ir tai vien jau yra svarbi žinai. Ataskaitos yra gyvi dokumentai, jei nuolat gilės, pildysis, ir kas nebuvo atspindėta šiemet, bus atspindėta kitąmet. Gal per dideli lūkesčiai šio dokumento: tai nei teisės aktas, nei teismo verdiktas, tai tieisiog skirtingų valstybių teismų sistemos apžvalga, žiniasklaidos situacijos, kovos su korupcija [apžvalga] ir taip pat kaip veikia atsvarų sistema skirtingose valstybėse.

Lietuvos ataskaita yra labai trumpa, kondensuota, tik 16 puslapių, ir labai faktologiška, objektyvi, neinanti per giliai į detales, [parengta] nekreipiant dėmesio į mūsų kasdienę politinę retoriką ir kartais viešojoje erdvėje vykstančius žodžių karus. Galbūt tie lūkesčiai buvo per dideli šito dokumento, aš jį matyčiau kaip gyvą dokmentą, kuris nuolatos evoliucionuoja“, – kalbėjo EK atstovybės vadovas. Jo teigimu, ataskaita turėtų būti pagalba parlamentarams, pilietinei visuomenei, buvo rengiamos atviros konsultacijos.

„Tikimasi taip apsaugoti fundamentalias teises pandemijos metu, apsaugoti institucijų atsparumą, ypač teismus ir žiniasklaidą“, – sakė A. Pranckevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt