captcha

Jūsų klausimas priimtas

1991 metų sausio 8-oji – diena, kai iškilo pavojus parlamentui

Prieš 25-erius metus – 1991-ųjų sausio 13-ąją – Lietuva atlaikė patį rūsčiausią per visą antrosios Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį išbandymą. Įvykiai sparčiau rutuliotis pradėjo pirmosiomis metų dienomis, o sausio 8-ąją išsiliejo didelė prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ protesto akcija ir bandymas išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlamentą. Apie sukrečiančius to meto įvykius liudininkų prisiminimuose atgyja ir naujų įdomių faktų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Pavyzdžiui, maisto produktų kainas vyriausybė jau buvo pakėlusi sausio 4 dieną, tačiau Seimas apie tai informuotas nebuvo. Tad Lietuvos žmonės ir Seimo vadovybė apie didinamas kainas sužinojo tik po dviejų dienų – sausio 7-ąją.

Nepasitenkinimas dėl padidintų kainų išsiliejo sausio 8-ąją, kai į protesto mitingą prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai, vadovaujami „Jedinstvo“ organizacijos.

„Kaip suprantate, tai buvo ypatinga diena, buvo svarstomas vyriausybės likimas ir, jeigu valstybė būtų likusi be vyriausybės, tai mūsų priešininkui būtų likusi galimybė sakyti, kad tai nevaldoma valstybė, kurią reikia paimti savo globai Michailui Sergejevičiui Gorbačiovui“, – pasakojo tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius.

Prie Aukščiausiosios Tarybos (AT) renkasi tūkstančiai žmonių gelbėti palaikyti valdžios

Tuo metu posėdžių salėje 100 deputatų balsavo už tai, kad vyriausybės nutarimas dėl kainų pakėlimo būtų panaikintas. Prieš – 4, o 4 susilaiko. Ši žinia tuoj pat perduodama įsiaudrinusiai miniai, tačiau įtampa neslūgsta. Į susirinkusiuosius kreipiasi AT pirmininkas Vytautas Landsbergis

Tuo metu Maskvoje Kremliuje SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos ministrę pirmininkę Kazimierą Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską.

„Pokalbis prasidėjo nuo Gorbačiovo frazės „kas ten pas jus darosi? Kiek žinau, užimta Aukščiausioji Taryba“. Tai mus nustebino dėl to, kad, išvykstant iš ambasados į Kremlių, turėjome informacijos, kad padėtis normalizuojasi, kad sustabdytas veržimasis į parlamentą“, – teigė tuometis Lietuvos diplomatinės misijos Rusijos Federacijoje vadovas Egidijus Bičkauskas.

Diplomatas sako tuomet susimąstęs, nes priėmimo pas M. Gorbačiovą jiems tekę laukti daugiau kaip valandą, tad per tą laiką padėtis Lietuvoje galėjusi pasikeisti. Jiems tuomet tekę skambinti į Lietuvos ambasadą ir išsiaiškinti, ar padėtis prie Parlamento suvaldyta.

„Sugrįžome į kabinetą pas M. Gorbačiovą ir su dideliu malonumu pasakiau: „Michailai Sergejevičiau, kaip ne vieną kartą aš minėjau, jūsų informatoriai jums sako netiesą, padėtis normali“, – pasakojo E. Bičkauskas.

Vakare, sugrįžus iš Maskvos, ministrei pirmininkei Kazimirai Prunskienei nieko nebelieka, kaip tik pareikšti apie vyriausybės atsistatydinimą In corpore. Aukščiausioji Taryba apie pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės atsistatydinimą patvirtina po 10 minučių.

„Tai buvo atsistatydinimas suprantant situaciją. Aukščiausioji Taryba, kaip bebūtų keista, pati sukilo prieš vyriausybę, nors kaip tik tuo metu, kada įtampa ir išorinės jėgos spaudžia mūsų jauną, atkurtą valstybę, turėjo būti didesnis solidarumas, kurį demonstravo mūsų kaimynai estai ir latviai“, – prisiminimais dar 2011 metais dalinosi pirmosios vyriausybės ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.

Sausio 8-ąją Seimas priima dar vieną labai svarbų dokumentą – patvirtina valstybės gynimo planą.

„Buvo priimtas sprendimas, jog Valstybė bus ginama panaudojant civilius žmones, t.y. civiliais asmenimis pagrįsta neprievartinė gynyba, nesmurtinė gynyba ir vėliau šios dienos sprendimus mes panaudojome sausio 12 ir 13 dienomis, kas davė išskirtinai stiprų efektą atremiant agresiją ir vėliau sugriaunant Tarybų Sąjungą“, – teigė tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius.

AT rūmų užėmimo pavojus tuomet praėjo, tačiau – ne Lietuvai. Sausio 8-ąją į Vilnių permetama daugiau kaip 100 karinių mašinų ir šarvuočių, o į Šiaulių oro uostą per vieną dieną nusileidžia per 30 sovietų karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close