Lietuvoje

2020.09.28 21:58

Politologas apie Macrono ir Nausėdos susitikimą: jeigu tikimės nuolaidų svarbiais klausimais, turime galvoti, kur nusileisime patys

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.09.28 21:58

Po beveik 20 metų Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Prancūzijos prezidentas. Kokią žinią skelbia Emmanuelis Macronas? Apie tai šiandien – „Dienos temoje“ su VU TSPMI dėstytoju Gintu Karaliumi ir VDU profesoriumi Šarūnu Liekiu.

– Pone Karaliau, prieš mažiau nei valandą baigėsi bendra Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų spaudos konferencija. Ką išgirdote jos metu?

– Išgirdau mandagų vizitą, ko ir galima buvo tikėtis. Jau nuo Jacques'o Chiraco laikų Prancūzijos prezidentai nesilankė Lietuvoje. Matėme, kad E. Macronas paminėjo Lietuvos pasiekimus nuo nepriklausomybės atgavimo, paminėjo savo tam tikrą supratingumą mūsų istorijai. Visiškai dominavo Baltarusijos tema, panašu, kad abu prezidentai rado sutarimą, bus ir susitikimas su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, bus sankcijos – bent jau taip E. Macronas pasakė. Bet, tiesą sakant, temų buvo kiek mažoka.

Dienos tema. Kokią žinią skelbia Lietuvoje besilankantis Macronas?

– Ko pasigedote?

– Gal buvo galima tikėtis daugiau klausimų apie Rusiją, žurnalisto buvo vienas klausimas (apie tai). Šiek tiek buvo minimi bendri saugumo interesai, paminėtas A. Navalno apnuodijimas, E. Macronas šiek tiek paaiškino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, kad reikalingas dialogas, bet tai nereiškia, kad jis yra naivus. Tik didesnio dėmesio tam nebuvo skirta. Įdomu, kad Gitanas Nausėda paminėjo, jog artimiausiame Europos vadovų susitikime bus kalbama apie Kinijos ir Turkijos veiksnius, – tai viena įdomesnių šio susitikimo aplinkybių. Ko gero, E. Macronas ir tam tikrus Prancūzijos interesus pamėgino Lietuvai pateikti, konkrečiai – Viduržemio jūros regione. Matėme savaitgalio įvykius Kaukaze, kur Turkija vaidina vis labiau destabilizuojantį vaidmenį.

– Prieš vizitą Lietuvos pusė tarsi baiminosi, kaip reikės sudominti Prancūzijos pusę Baltarusijos tema, tačiau akivaizdu, kad pavyko tai padaryti. Girdėjome, kiek dėmesio tam skirta, galiausiai patvirtinta, kad rytoj E. Macronas susitiks su opozicijos lydere S. Cichanouskaja. Kaip manote, kas lėmė tokį Prancūzijos dėmesį Baltarusijai?

– Ko gero, pirmas gestas buvo E. Macrono savaitgalio interviu Prancūzijos savaitraščiui, kuriame jis pasakė, kad Aliaksandras Lukašenka turėtų atsistatydinti. Tai galima buvo matyti kaip tam tikrą įžangą į šį vizitą, kad Baltarusija bus svarbi tema ir E. Macronas bus sukalbamas, matyt, sutiks su Lietuvos pozicija.

Gal nustebino, kad šioje spaudos konferencijoje dominavo vien ši tema, labai minimaliai apie Europos saugumą, apie vadinamąją Europos strateginę autonomiją, kuri yra labai ginčytina E. Macrono iniciatyva, kalbanti apie Europos karinio pajėgumo didinimą, skaitmenines technologijas, ką E. Macronas, beje, paminėjo savo pranešime. Dėmesio Baltarusijos temai itin daug – galimas daiktas, kad G. Nausėda, jausdamasis stiprus, palankiai nušviečiamas šioje srityje, tiesiog išjojo ant šios temos ir kitos liko paraštėse.

– Pone Lieki, ką jūs išgirdote spaudos konferencijos metu ir ar pritartumėte kolegos politologo nuomonei, kad tam tikroms temoms pritrūko dėmesio – tiek santykiams su Rusija, tiek europinei doktrinai?

– Akivaizdu, kad (...) yra užkulisinių temų. Kai šnekame apie bendrą Prancūzijos laikyseną ES atžvilgiu, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių laikyseną ES solidarumo klausimais, tos temos pakankamai aktualios. Rytų Viduržemio jūros įvykių kontekste problemos jaudina graikus ir Kiprą daugybę mėnesių – tai yra ir šių ES narių teritorinio integralumo klausimas. Ir jeigu mes tikimės, kad mums daroma viena ar kita nuolaida ir atsižvelgiama į mūsų interesus, kai kalbame apie Rusiją ar Baltarusiją, turime galvoti, ką mes darysime su tais pačiais turkais. Paprastai viešajame diskurse bandome šį klausimą ignoruoti, apie jį nešnekėti. Viešuose debatuose to praktiškai negirdime iš aukščiausių asmenų – užsienio reikalų ministro ar prezidento. Žmogaus teisių klausimu, Turkijos laikysenos mažumų atžvilgiu, galų gale to, kur link eina pati politinė santvarka, – visi šie klausimai labai nepatogūs mūsiškiams. Matyt, daugybe klausimų bus bandoma šnekėtis ir žiūrėti, kur abiejų valstybių pozicijos suartėja.

– Nepasigedote daugiau dėmesio Rusijos santykiams tiek su ES, tiek su Prancūzija? E. Macronas minėjo dialogą su Rusija.

– Tai, ko gero, viena užkulisinių temų, apie kurias bus šnekama. Lietuviai yra savotiškai pagarsėję nuo 2014 metų, patys praktiškai neturintys jokių dialogo formų su Rusija, netgi akademinio, politikos formuotojų dialogo – mes viso to neturime ir skiriamės nuo tų pačių latvių, kurie turi įvairių formatų pokalbiams su Rusija, ar tų pačių lenkų. Ta situacija, matyt, bus gana delikačiai aptarinėjama vidiniuose pasitarimuose, apie kuriuos, ko gero, nebus pranešimo spaudai.

– Pone Karaliau, atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje lankėsi du Prancūzijos prezidentai: François Mitterrand'as ir J. Chiracas, pastarasis prieš 19 metų – kodėl? Vieni politologai sako, kad normalu, esame Europos provincija, pas mus nieko dramatiško nevyksta ir nėra čia ko jiems skubėti. Kita vertus, ir E. Macronas pasakė, kad 19 metų – galbūt kiek per ilgas laiko tarpas.

– E. Macronas save pozicionuoja kaip tam tikrą ES vizionierių, kartais už tai yra ir kritikuojamas, kad neprašytas kalba visų vardu. Jis yra važiavęs į kitas Europos „provincijas“, Baltijos šalys nėra pirmosios. Jis tokiu būdu demonstruoja, kad „jūs geri europiečiai“, minėjo ir savo pranešime, kad lietuviai apklausose yra vieni palankiausiai nusiteikusių ES atžvilgiu, ir tokiu būdu jis demonstruoja dėmesį, mėgina rodyti lyderystę – ne visada pagrįstą – ES formatu. Baltarusija jam yra patogus momentas parodyti, kad mes jus, kaip gerus ES narius, remiame. Tai yra mandagumo, paramos vizitas, bet kartu jo metu yra palanku vieniems kitus geriau suprasti. Lietuvos pusė gali geriau paaiškinti savo griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu.

E. Macronas pranešime paminėjo, kad supranta istorinę situaciją, dabartinę jos agresyvią politiką. Bet kartu tai yra proga geriau suprasti Prancūzijos poziciją, kuri dažnai suvedama tik į „už“ arba „prieš“ Rusiją.

– Lietuvos Vyriausybė ne kartą yra kritikavusi E. Macroną dėl bandymų perkrauti santykius su Rusija, primenama ir tai, kad Rusijos prezidentas lankėsi Prancūzijos prezidento vasarnamyje.

– Dažnai tai kyla iš to, kad nelabai suprantama Prancūzijos politika ir kodėl tas dialogas yra daromas. Lietuvoje dažnai įsivaizduojame, kad reikia pritaikyti sankcijas visiems, kurie mums nepatinka, ir kažkaip problema išsispręs. Prancūzijos interesai yra daug plastesni negu tik Rytų partnerystė. Tai ir Viduržemio jūra, kur eskaluojama situacija Turkijos, Irano ir tos pačios Rusijos – trijų autoritarinių režimų.

– Pone Karaliau, ar gali E. Macronas tapti naujuoju ES lyderiu, kai Angela Merkel baigs savo kadenciją?

– Jis stengiasi toks būti. Stiprumo, ypač finansinio, jam trūksta, bet formuoti darbotvarkę sekasi pakankamai neblogai. Ne viskas pasiteisina, tačiau yra kalbų apie Europos strateginę ir skaitmeninę autonomiją, kad Europa privalo būti nepriklausoma ir nuo Kinijos, ir nuo Jungtinių Valstijų korporacijų, kurios valdo skaitmeninę rinką. Šitie dalykai ir paminėtas vasaros susitarimas dėl ekonominės pagalbos nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims yra tam tikros E. Macrono idėjos.

– Pone Lieki, jūsų akimis, ar E. Macronas – naujasis ES lyderis?

– Akivaizdu, kad jokio kito lyderio dabar neturime. Didžioji Britanija pasitraukė iš ES, jokio kito lyderio ir kitos valstybės, kuri prisiima lyderystę tarptautinėje politikoje rodydama vienokią ar kitokią strateginę iniciatyvą, nėra. Tas kelias, kuris jo laukia ateityje, yra ilgas ir tolimas, tačiau visos prielaidos, ar pasiseks, priklauso nuo jo.

Populiariausi