Lietuvoje

2020.09.24 11:28

Alytaus gaisro byla perduodama teismui: neįmanoma nustatyti, kodėl įsiplieskė padangos, žala – per 12 mln. eurų

„Ekologistikos“ vadovas kaltina užsidegusį graužiką; atnaujinta 13.56
Valdemaras Šukšta, LRT.lt, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2020.09.24 11:28

Ketvirtadienį Kauno apylinkės prokuratūroje vykstančioje spaudos konferencijoje paskelbta, kad pernai Alytuje pleškėjusio gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ byla perduodama teismui. Atlikus ikiteisminį tyrimą, prokurorai nurodė, kad įmonėje padangų buvo dvigubai daugiau, nei buvo galima laikyti. O dėl to, kad gaisravietė yra išdegusi, sugriuvusi, neįmanoma nustatyti gaisro kilimo priežasties.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai surinkta duomenų, kad galėtume kalbėti apie aplinkybes, kurios lėmė ekologinę nelaimę Alytaus mieste. Viena iš tų aplinkybių – kad įmonė sukaupė didelį kiekį padangų, jas netinkamai sandėliavo, galimai pažeidė technologinius procesus ir sandėliuojamų padangų kiekis dvigubai viršijo leistiną kiekį“, – pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius. Bylą sudaro 90 tomų, o ją nagrinės Alytaus apylinkės teismas.

Prokuroras taip pat paminėjo, kad Alytaus miesto savivaldybė nevykdė statinio, kuriame veikė „Ekologistika“, priežiūros pagal numatytą statybų reglamentą, nors privalėjo ne rečiau nei kartą per metus tą padaryti.

Taip pat, pasak D. Valkavičiaus, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai galimai neužtikrino priešgaisrinės priežiūros ir saugumo.

„Pernai rugpjūčio 5 d. ugniagesiai vykdė pratybas, matė situaciją, bendrą vaizdą, padangų kiekį, perdirbimo įrenginius, bet nebuvo tinkamai reaguota į situaciją, pažeidimus“, – teigė D. Valkavičius.

Galimos 3 gaisro priežastys, bet neįmanoma nustatyti

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė paskelbė: gaisro tyrimo ekspertai konstatavo, kad įvykio vieta išdegusi, sugriuvusi, todėl nustatyti tiesioginės gaisro kilimo priežasties nėra galimybės.

„Ištyrę visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, gaisrinio tyrimo ekspertai konstatavo galimas tris priežastis. Pirma – elektros sistemos gedimai. Antra – technologinio proceso pažeidimai. Trečia – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Tai dar nereiškia tyčinį padegimą. Noriu pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tyčinį padegimą, apie tai duomenų byloje nėra“, – nurodė N. Urbonavičienė.

Ji taip pat teigė, kad „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas, ikiteisminio tyrimo duomenimis, žinojo, kad galima laikyti 1,9 tūkst. tonų padangų, bet jų buvo daugiau. Anot N. Urbonavičienės, jis teikė nurodymus toliau priimti padangas ir laikyti jas neleistinose vietose. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų. Tyrimo metu nustatyta, kad ugnis pasiglemžė apie 2 tūkst. tonų padangų.

„Jis neužtikrino priešgaisrinės saugos reikalavimų: neįrengta stacionari gaisro gesinimo sistema. Bylos duomenimis, neužtikrino, kad būtų įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema“, – pridūrė prokurorė.

Kaip teigė N. Urbonavičienė, J. Cicėnas dar kaltinamas tuo, kad gaisro metu buvo sunaikintas greta esančios įmonės turtas – apie 2,4 tūkst. kv. m. patalpų. Įtarimas pareikštas dar ir dėl to, kad, siekdamas nuslėpti itin didelį padangų kiekį, J. Cicėnas galimai davė nurodymus, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė pateiktų neteisingus duomenis apie padangų apdorojimo apimtis ir krovinius, atvykstančius iš užsienio.

Turimais duomenimis, „Ekologistika“ nuo 2017 metų pradžios iš įvairių juridinių asmenų priimdavo apdorojimui naudotas padangas, taip pat įsiveždavo kapotas padangas iš Estijos, kurias irgi laikė savo patalpose Alytuje.

Prokurorės teigimu, bendrovė atvežtas iš užsienio kapotas padangas fiksuodavo kitu nei leistina atliekų kodu arba fiksuodavo kaip sveikas padangas.

„Naudotos padangos į šią įmonę atvykdavo nuolat, kiekvieną dieną po tris-keturis vilkikus. Taigi, surinkdavo įmonė itin didelius kiekius padangų“, – sakė N. Urbonavičienė.

Jos vertinimu, didžiuliai kiekiai padangų susikaupė, nes nuolat jas vežant į bendrovę po kelis mėnesius neveikdavo apdorojimui skirti įrengimai.

„Ši įmonė padangų apdorojimui naudojo senus, sudėvėtus, nuolat gendančius aparatus, kurie nuolat strigdavo, po keletą mėnesių ir daugiau aparatai neveikdavo, padangų neapdorodavo ir kadangi buvo daug mėnesių, kai padangos nebuvo apdorojamos, o jos buvo nuolat kaupiamos ir vežamos, buvo sukaupta, kaip mes matome, būtent tokie itin dideli padangų kiekiai“, – sakė N. Urbonavičienė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius spaudos konferencijoje minėjo apie gautą informaciją, kad J. Cicėnas galimai suklastojo dokumentus, siekdamas išvengti ieškinio kitai jo valdomai įmonei.

„Informacija pasitvirtino: pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo“, – pranešė A. Jurgelevičius.

Vadovas dėl gaisro kaltina užsidegusį graužiką

J. Cicėnas, pasak prokurorės, kaltės neprisiima, nė karto nedavė parodymų.

„Įdomi detalė, kad 2019 m. spalio 29 d., iškart po gaisro, J. Cicėnas nurodė galimą gaisro priežastį: anot jo, greta kilo nedidelis gaisras, nuo jo užsidegė graužikas, jis galėjo atbėgti į įmonės patalpas. Degantis graužikas galėjo sukelti tokį didelį gaisrą“, – sakė N. Urbonavičienė.

Komentuodama nelaimę, prokurorė teigė, kad įvykio dieną paskutiniai darbuotojai patalpas paliko po vidurnakčio, o gaisras kilo apie 2 val. nakties. Liepsnos išplito per mažiau nei dvi valandas. Ugnies židinys – patalpa, kurioje buvo sukauptas itin didelis padangų kiekis ir kurioje buvo vykdomas pirminis padangų perdirbimo procesas.

D. Valkavičius vėliau pridūrė, kad tikrinamos visos gaisro priežastys, tačiau versija dėl graužiko nepasitvirtino.

„Greičiausiai ne graužikas sukėlė gaisrą“, – teigė prokuroras.

Kyla klausimas dėl savivaldybės veiksmų

D. Valkavičius taip pat minėjo, kad, prokuratūros manymu, Alytaus miesto savivaldybė netinkamai atliko savo funkcijas – nevykdė „Ekologistikos“ statinio priežiūros kontrolės. Dėl šio pažeidimo Kauno apygardos viešojo gynimo skyriaus prokuroras yra surašęs nutarimą, rugpjūčio 6 d. jį pateikė Alytaus miesto savivaldybei.

„Jeigu patalpos būtų tikrinamos, kaip minėjau, mažiausiai kartą per metus, jeigu kiti pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, tai tokio gaisro, tokios katastrofos mes tikrai nebūtume turėję. Kitas momentas, <...> šiuo nutarimu konstatuota, kad nebuvo vykdomas minėtas statybos techninis reglamentas ir savivaldybė nevykdė statinio priežiūros kontrolės“, – minėjo D.Valkavičius.

Anot jo, šiuo metu vyksta susirašinėjimas su Alytaus miesto savivaldybe. Sprendimas bus priimtas, kai bus turima visa informacija ir kai bus atsakyta, kodėl nebuvo vykdoma priežiūra, kontrolė.

Byloje kaltinamos ir dvi Aplinkos apsaugos departamento darbuotojos – dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atlikus įmonės patikrinimą galimai nesiėmė priemonių, kad nustatytų faktinį laikomų padangų kiekį, ar tai atitinka taršos leidime nurodytą kiekį, ar jos kaupiamos tinkamoje vietoje.

„Pareigūnės įtarimus ir kaltę neigia, joms paskirtos kardomosios priemonės ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – prieš mėnesį pranešė N. Urbonavičienė.

Žala siekia per 12 mln. eurų

Gaisro „Ekologistikoje“ valstybei padaryta 6 mln. eurų žala Lietuvos orui.

Taip pat nustatyti trys žmonių apsinuodijimai dūmais, todėl jiems konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaisras taip pat sunaikino šalia „Ekologistikos“ buvusias kitos bendrovės patalpas.

Gaisro padariniams šalinti buvo išmokėta dar beveik 6 mln. eurų iš valstybės rezervo.

„Žala gamtai – beveik 6 mln. eurų, yra reiškiamas ieškinys. Tada dar pareiškė kai kurie kiti nukentėję asmenys – yra dar ir kitos įmonės sužalotas turtas ir taip pat dėl 6 mln. eurų lėšų, išmokėtų iš valstybės rezervo, prokurorai reikš civilinį ieškinį“, – sakė N. Urbonavičienė.

Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius pasakojo, jog šiam tyrimui buvo sudaryta komanda iš visų specializuotų komisariato padalinių, gaisrą tyrė 47 pareigūnai.

Pareigūnai dar tebevykstant gaisrui apžiūrinėjo patalpas, apklausė daugiau kaip 150 asmenų, 33 asmenims taikė procesines prievartos priemones. Taip pat vykdytas eksperimentas, leidęs nustatyti, koks kiekis padangų buvo laikomas patalpose: jo metu buvo skaičiuojama, koks yra padangų svoris, kraunant jas į vilkiką su svarstyklėmis.

„Reikėjo pusiau konspiratyviai ieškoti kvalifikuotų, objektyvių ir sąžiningų pareigūnų, kurie galėtų suteikti specifinių žinių, paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus“, – apie tyrimo iššūkius kalbėjo A. Jurgelevičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad situacija su Aplinkos apsaugos departamentu ikiteisminio tyrimo metu buvo „specifinė ir gana komplikuota“, nes atsiradusią žalą gamtai turėjo vertinti to paties padalinio pareigūnai, kurių kolegoms vėliau pareikšti įtarimai.

Byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas J. Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Taip pat skaitykite

Populiariausi