Lietuvoje

2020.09.24 05:30

Kompromatai, kaltinimai ir manipuliacijos – pigus dešimtmečio senumo reliktas, vis dar pritraukiantis nusivylusių rinkėjų balsų

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.09.24 05:30

Po žurnalą kas septintam Lietuvos gyventojui. 400 tūkstančių egzempliorių tiražu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) išleistą leidinį, skirtą ne partijos darbams, o išimtinai tik oponentų kritikai, schemų bei sąmokslų paieškai, komunikacijos ekspertai vadina vienu ryškiausių šių metų Seimo rinkimų kampanijos žingsnių.

Buvęs „valstiečių“ patarėjas, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius paskelbė, kad šis valdančiosios partijos žingsnis privertė galutinai nuo jos atsiriboti. Be to, jo teigimu, kompromituojami asmenys ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi teisę reikalauti atsakomosios nuomonės, už kurią būtų mokama iš „valstiečių“ kišenės.

„Man gėda“: kaltina neetiška technologija, manipuliacijomis faktais

„Atvirai nuo tokių veiksmų atsiriboju ir konstatuoju: man gėda, kuo šiandien pavirto 2016-ųjų rinkimus laimėjusios komandos pažadai ir viltys kurti gražesnę Lietuvą. Prisiimu ir dalį kaltės, kad šio virsmo nepavyko sustabdyti“, – savo paskyroje feisbuke rašė L. Ulevičius.

Jo teigimu, leidinys skirtas vadinamiesiems protesto balsams, politika nusivylusiems rinkėjams pritraukti. Ir tai, pasak L. Ulevičiaus, pavyks padaryti itin pigiai – tokio leidinio savikaina galėtų būti 10 centų už vienetą.

„Leidinys pasieks savo tikslą, sukels konfliktų, supykdys, sukiršins, suskaldys visuomenę. Rinkimų kampanijos kontekste jis tikslą pasieks, tačiau tai neetiška, nes turinys yra manipuliatyvus, kai kurie faktai yra tiesiog nukabinti iš dangaus, pritraukti prie realybės. Iš kitos pusės, pats veiksmas skirtas ne parodyti, ne kurti, o griauti – tai vertintina kaip neetiška technologija“, – LRT.lt sakė buvęs „valstiečių“ patarėjas.

Jo teigimu, daugiausia faktinių neatitikimų, manipuliacijų informacija yra tekstuose apie buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir jo komandą, Visagino atominės elektrinės, Suskystintųjų dujų terminalo temas, e. sveikatos problemas, Astravo atominę elektrinę.

Paklaustas, kodėl paskutiniu lašu tapo būtent šis leidinys, nes jau anksčiau „valstiečiai“ aktyviai komunikavo pasitelkdami oponentų kompromitavimą, pavyzdžiui, reklamuodavo tokio paties pobūdžio įrašus feisbuke, L. Ulevičius sakė, kad jam trūko kantrybė. Jo nuomone, tokią komunikacijos taktiką „valstiečiai“ galėjo perimti iš koalicijos partnerių.

„Į tai buvo pradėta judėti po 2019-ųjų susitarimo su Valdemaro Tomaševskio partija, su „Tvarka ir teisingumu“, su Darbo partija. Natūralu, kai pradedi bendrauti su nusikaltėliais, pradedi perimti ir jų metodus, tai yra šio metus trukusio virsmo kulminacija“, – priekaištus LVŽS žėrė L. Ulevičius.

Jis paminėjo ir valdančiųjų iniciatyvą mažinti patekimo į Seimą slenkstį, švelnų toną Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu, į skandalus įklimpusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus palaikymą: „Tai valstybės pamatų griovimas, paskutinis lašas. Nemanau, kad LVŽS gali grįžti į pradinę liniją.“

L. Ulevičius prabilo ir apie partijai gresiančią atsakomybę: „Seimo rinkimų įstatymas numato, kad tie, ant kurių išpilta purvo, turi teisę atsakyti tų, kurie išpylė purvą, sąskaita.“ Pasak jo, įstatymas numato prievolę per visuomenės informavimo priemones paskelbus kandidatą kompromituojančią informaciją suteikti oponentams galimybę atsakyti.

#įdomu 1. partija X 400k tiražu paskleidė 32 psl. kompromituojančios informacijos apie konkurentą Y 2. SRĮ 52-53 str....

Posted by Liutauras Ulevičius on 2020 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Ar Lietuvoje dar egzistuoja juodosios technologijos?

Beveik tokį patį tiražą – 300 tūkstančių laikraščio egzempliorių su užsakyta publikacija apie Vilniaus banko griūtį – 2003-iaisiais savo kampanijoje pasitelkė Rolandas Paksas. Tąkart jis laimėjo prezidento rinkimus, o bankų sektorių dėl paskleistos naujienos ištiko krizė, žmonės atsiėmė beveik pusę milijardo litų indėlių.

Klasikine juodųjų technologijų istorija vadinamas pavyzdys, pasak kalbintų ekspertų, primena „valstiečių“ taktiką, tačiau laikai nebe tie ir vargu ar leidinys pasiteisins.

„Ar galima lyginti su Paksu? Iš dalies galima, bet Paksas tai darė 2002-aisiais. Dar feisbuko nebuvo, internetizacija Lietuvoje buvo dar labai maža. (...) Juodosios technologijos visais laikais veikė, veikia ir veiks, tik klausimas, ar šie laikai yra tie, kai neši jas per laikraštį. 400 tūkstančių – toks [laikraščių] tiražas paskutinį kartą buvo dešimtajame dešimtmetyje, bet jis buvo tikras, žmonės pirko, tai buvo laikraščių era“, – sakė politikos apžvalgininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka.

R. Paksas išnaudojo tuo metu visuomenei skaudžias temas – finansus, mokesčius, sveikatą, LRT RADIJUI yra pasakojęs jo kampanijos strategas Aurelijus Katkevičius.

„Tą dieną, kai mes galvojome, kaip turėtų atrodyti tas „Vakaro žinių“ priedas, aš tuo metu sėdėjau „Vakaro žinių“ redakcijoje pas Vitą Tomkų ir kaip tik tuo metu kažkas iš žurnalistų atėjo ir pasakė, kad kažkas stringa banke. V. Tomkus sako: „Va, tema viršeliui.“ Tada aš skambinu R. Paksui, kad mes dedame citatą „Kas, po velnių, darosi Vilniaus banke?“ Viskas susiklostė taip elementariai, bet iš tiesų buvo pasinaudota proga, – sakė A. Katkevičius. – (...) Kai tu kalbi apie kokią nors grėsmę žmonių pinigams, čia yra ta zona, kur paveikiami žmonės.“

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad „Neliečiamieji“ jo nenustebino, – nei kalbėjimo tonas, nei oponentų kompromitavimas nėra kuo nors neįprasta.

„Galbūt save gerbianti partija galėtų sau leisti tokių dalykų nedaryti“, – apie leidinio turinį kalbėjo A. Katauskas.

Jo teigimu, įžeidimus, tendencingai pateikiamą informaciją naudoja visos politinės jėgos – tai išties agresyvus žingsnis, tačiau viso labo politinė kova.

„Kaip tie patys konservatoriai [2008 metais] komunikavo prieš socialdemokratus – taip, jie nedėjo tokios apimties leidinio, forma nebuvo tokia, kaip LVŽS, bet turinys mažai skyrėsi, ėjo ta kryptimi: kalbėjo labiau apie tai, ką darė buvusi valdžia, ir tai yra logiška“, – A. Katausko teigimu, opozicija visuomet išnaudodavo progą kritikuoti valdančiuosius, nors šiuo atveju, pastebi ekspertas, „valstiečiai“, būdami valdžioje, imasi taktikos kritikuoti valdžią.

„Mes matėme viską: atsiminkime Gretos Kildišienės skandalą šioje kadencijoje, dėl Viktoro Uspaskicho santykių su moterimi, kaip buvo komunikuojama apie Brazauską, kokie dalykai buvo kalbami, – pastarojo dešimtmečio politinius skandalus vardijo A. Katauskas. – Turime suprasti, kad tai yra rinkimų laikotarpis, aštrumo tikrai bus daug.“

Jis nesutiko, kad toks žingsnis galėtų būti laikomas juodąja technologija. „Kai politikai sako, kad tai ne kritika, o juodosios technologijos, tai yra bandymas sumenkinti tai, kas pasakyta, ir reikia įjungti visus įmanomus kritiškumo filtrus“, – apie tai, kad terminas yra nepelnytai pervertinamas, kalbėjo komunikacijos ekspertas.

A. Katausko teigimu, juodųjų technologijų laikai jau praėję.

„Kai kalbame apie tokio lygio skaidrumo pasaulį su tradicinėmis ir netradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, faktiškai nėra galimybių jas sėkmingai įgyvendinti. (...) Lietuvoje užtenka vienam ar kitaip suformuluoti pareiškimą, tarkime, dėl Krymo statuso, ir pažiūrėkime, kas įvyksta visuomenėje“, – tai, kad Lietuvoje situacija pasikeitė, akcentavo A. Katauskas.

Pašnekovo teigimu, minimas leidinys atspindi LVŽS darbą valdžioje: ketverius pastaruosius metus buvo vykdomi parlamentiniai tyrimai, dirbo komisijos ir darbo grupės. „Surinkus tokį kiekį informacijos, jos nepanaudoti prieš oponentą būtų keista. Tai ketverių metų darbas ieškant neigiamos informacijos apie konservatorius. Kaip bakalauro darbas“, – juokavo A. Katauskas.

Tačiau, pasak komunikacijos eksperto, konservatorių nemėgstančią visuomenės dalį, kurios širdis „valstiečiai“ bando palenkti pasitelkdami kompromatą, tokia taktika gali ir atstumti.

„Jie gali balsuoti ir už socialdemokratus. [...] Tiražas atrodo labai didelis, tačiau kanalų irgi daug. Rinkėjas ne iš vieno leidinio priims sprendimą, ką palaikyti rinkimuose“, – sakė A. Katauskas.

Vis dėlto, jo teigimu, tai yra svarbus žingsnis rinkimų kampanijoje: „Mano nuomone, tai stambiausias, kokį matėme, ėjimas komunikacijos prasme, stambiausios apimties projektas.“

Nuoroda į leidinio elektroninę versiją šiuo metu feisbuke yra pasidaliję 14 puslapių, daugiausia – skirtingi LVŽS skyriai, taip pat keliasdešimt asmeninių paskyrų.

Teisininkas: jei leidiniu pasidalys žiniasklaidos priemonės, turės atsakyti

Teisininkas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras LRT.lt sakė abejojantis, kad TS-LKD ar kitiems asmenims, kuriuos savo leidinyje kritikavo „valstiečiai“, šiandien galima tikėtis gauti atsakomosios nuomonės teisę ar nemokamos politinės reklamos. Jo teigimu, Seimo rinkimų įstatymas visuomenės informavimo priemones laiko subjektu, tai yra televizijos, radijo, laikraščio arba žurnalo redakcija.

„Mano manymu, politinė partija, išleidusi tą leidinį, veikė ne kaip visuomenės informavimo priemonė. Ji tiesiog išleido leidinį, akivaizdu, kompromituojančią medžiagą, bet ji neveikė kaip visuomenės informavimo priemonė. Šitie įstatymo straipsniai įsijungtų tik tada, jei kompromituojančią medžiagą būtų išleidusi redakcija“, – sakė profesorius.

Pasak jo, atsakomosios nuomonės teisė galioja tam, kad būtų užtikrintas žiniasklaidos priemonių neutralumas, teisingumas visoms politinėms partijoms.

Tačiau skandalingą leidinį platino ne tik „valstiečiai“ – juo pasidalijo ir Kremliaus tarnybų propagandos įrankiu Lietuvoje vadinamas portalas „sputniknews.lt“, portalas „minfo.lt“, kuris dažnai kritikuojamas dėl nepatikrintos ir melagingos informacijos sklaidos.

„Čia jau įdomesnė situacija, nes tai visuomenės informavimo priemonės kaip subjektai. Pakliūtume į 53 [Seimo rinkimų įstatymo] straipsnį, ir tada jiems, tai priemonei, būtų pareiga imtis pareigos atsakomajai nuomonei“, – apie žiniasklaidos atsakomybę kalbėjo V. Mizaras.

Teisininko teigimu, rinkimų laikotarpiu galima ir aštresnė kritika, tai priimtina ir iš teisinės pusės.

„Vyriausioji rinkimų komisija ir ankstesniais metais yra priėjusi poziciją, kad tokie straipsniai, kompromituojamoji medžiaga – jiems [Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl atsakymo teisės] netaikoma, kai pati politinė partija leidžia savo leidinius. [...]

Politikoje, ypač kampanijų laikotarpiu, natūralu, kad visi pamiršta bendruosius ir teisės principus, natūralu, kad leidžiama daugiau pasakyti apie oponentus, leidžiama griežtesnė kritika, ypač apie viešuosius asmenis, nes visus kandidatus šiuo laikotarpiu reikėtų laikyti viešaisiais asmenimis. Tokiu požiūriu net griežtesnis, įžeidesnis tonas yra toleruotinas“, – sakė teisininkas.

Jo teigimu, apie teisinę atsakomybę būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei būtų pažeista reputacija, garbė ir orumas, tačiau tai jau su rinkimų įstatymais nesusijusios priemonės: „Aišku, jokiu būdu negalima skleisti informacijos, kuri neatitinka tikrovės, tai patenka į neleistinus veiksmus ir tada tai galime vadinti garbės ir orumo pažeidimu.“

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.10.19 13:17

Po COVID-19 protrūkių Skvernelis siunčia žinią žmonėms: atėjo laikas padaryti pauzę visuomeniniame gyvenime visos savivaldybės pagal sergamumą bus suskirstytos į zonas; medikai gaus priedus

7
Valdemaras Tomaševskis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjunos rinkimų štabas

Lietuvoje

2020.10.19 12:44

Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą Tomaševskis: žodžius įvertins teismas; atnaujinta 17.57

5
COVID-19 testavimas

Lietuvoje

2020.10.19 14:58

Razmuvienė pranešė – COVID-19 nusinešė dar tris gyvybes Veryga: neatmestina, kad Vyriausybė ims riboti konkrečias sritis; atnaujinta 16.16