Parlamentui antradienį pateikta naujos Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės kandidatūra. Tiesa, į pareigas siūlomos Ramunės Jurkuvienės teiginiai apie smurtą patiriančias moteris netruko papiktinti ne tik Seimo narius, bet ir sulaukti kritikos socialiniuose tinkluose.
Smurto prieš moteris masto neigimas ir cinizmas. Taip politikai ir lygių galimybių ekspertai vadino R. Jurkuvienės žodžius apie tai, kad apie smurtą pranešančios moteris gali piktnaudžiauti, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas situacijos ne tik nepagerino, bet ir ją pablogino.
Apie smurtą pranešančios moterys piktnaudžiauja?
R. Jurkuvienė Seimo salėje sulaukė ne vieno klausimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, jos buvo klausiama apie Stambulo konvenciją ir jos ratifikavimą Lietuvoje. Tai ji vadino sudėtingu ir gilios analizės reikalaujančiu klausimu.
„Jei pažiūrėtume skubios pagalbos skyrių statistiką, tai ten dominuoja vyrų prieš vyrus smurtas. Ar tai yra vienintelė koncepcija smurto prieš moteris, tai yra lyties pagrindu, ar tai yra, pavyzdžiui, socialinio išmoktumo teorija? Čia dar reikalingos rimtos analizės ir labai rimtai reikėtų pažiūrėti, kaip vis tik, kodėl jo (smurto – LRT.lt) nemažėja, o auga, ir ką daro tie specializuotos pagalbos centrai“, – Seimo salėje sakė R. Jurkuvienė.
Seimo salėje ji teigė, kad jei anksčiau priimti įstatymai veiktų efektyviai, policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje turėjo mažėti, bet, kaip teigė ji, nemažėjo. Anot jos, kodėl taip nutiko – rimtų studijų nėra. R. Jurkuvienė taip pat kalbėjo, kad tuomet, kai į šeimos gyvenimą „įsijungia“ didelės jėgos struktūros, gali atsirasti piktnaudžiavimo faktų.
Čia dar reikalingos rimtos analizės ir labai rimtai reikėtų pažiūrėti, kaip vis tik, kodėl jo (smurto – LRT.lt) nemažėja, o auga, ir ką daro tie specializuotos pagalbos centrai.
„Kiek yra piktnaudžiavimo momentų šitoje statistikoje ir kiek yra iš tikrųjų moterys patiriančios pažeminimą ir smurtą, mes rimtų duomenų neturime. Kitas momentas, jei kalbant lyties pagrindu, yra nemažai atvejų, kai yra moterų smurtas prieš vyrus ir problema yra tame, kad vyrai nedrįsta kreiptis ir nelabai yra išreikšti mechanizmai, kaip jie tai galėtų padaryti“, – kalbėjo kandidatė į Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkes.
Kandidatė taip pat kalbėjo, kad yra per mažai programų vyrams, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už šeimą ne tik ekonomine prasme, nes vyrai yra „užgloboti“.
Sulaukusi klausimo apie partnerystės įteisinimą, R. Jurkuvienė teigė, kad šį klausimą išsprendžia Civilinis kodeksas ir esą jei šeimos keltų šį klausimą, tuomet, anot jos, būtų galima peržvelgti situaciją.
R. Jurkuvienės kandidatūrą Seimui pateikė Viktoras Pranckietis, kuris yra įpareigotas teikti tą kandidatūrą, kuriai balsų dauguma pritarė pati Nacionalinė šeimos taryba.
D. Šakalienė: taip neigiamas smurtas prieš moteris
Po pateikimo R. Jurkuvienės teikimui buvo pritarta, tačiau ji dar turės susitikti su parlamentinėmis frakcijomis, kandidatūra bus svarstoma Socialinių reikalų ir darbo komitete ir vėliau dar kartą svarstoma plenarinių posėdžių metu.
Realiai, ji neigia smurto prieš moteris mastus.
Visgi panašu, kad parlamentarams tokie kandidatės žodžiai jau dabar kelia klausimų. Seimo narė Dovilė Šakalienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad taip kalbėdama Seimo salėje R. Jurkuvienė iš esmės paneigė smurto prieš moteris egzistenciją.
„Realiai, ji neigia smurto prieš moteris mastus, mano, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padidino smurto lygį vietoje to, kad suvoktų, jog sumažėjo latentiškumas ir mes daugiau pamatėme tų nusikaltimų. Jos bet kokie kiti teiginiai šia tema nežinau, ar nusipelnė dėmesio.
Jeigu šis žmogus ir dar – mokslų daktarė, teikiama vadovauti Nacionalinei šeimos tarybai, neigia vieną iš skaudžiausių Lietuvos problemų...“, – sakė D. Šakalienė.
Parlamentarė teigė, kad jau pastebimas prastėjantis ikiteisminio tyrimo institucijų požiūris į smurtą prieš moteris. Tad kai iš Seimo tribūnos kalbama apie masinius piktnaudžiavimus ir kad moterys skundžiasi be reikalo, kyla klausimas apie regresą smurto artimoje aplinkoje klausimų sprendime.
„Ar ta Nacionalinė šeimos taryba yra, kaip mes ir bijojome, ne tam, kad šeimos būtų stiprinamos, joms būtų suteikiama pagalba, o tam, kad būtų vėl pasakyta, kad viskas yra gerai, o tai, kas už šeimos durų, yra niekieno reikalas?“, – retoriškai klausė politikė.
Kyla klausimų ir dėl pačios institucijos
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė portalui LRT.lt kalbėjo, kad išgirdus R. Jurkuvienės citatas apie smurtą prieš moteris, į galvą ateina Švedijos ir Rusijos palyginimas. Anot jos, žiūrint į skaičius matyti, kad Švedijoje pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje gaunama gerokai daugiau, bet tai nereiškia, kad Rusijoje moterys patiria mažiau smurto.
„Šitie skaičiai kaip tik indikuoja, kad visuomenė pradeda atpažinti smurtą, nebijo kreiptis. Tie augantys skaičiai yra labai svarbūs, nes tai rodo, kad ir aplinkiniai atpažįsta, kreipiasi, o į problemą nežiūrima pro pirštus. Todėl skambučių pagausėjimas kaip tik turėtų būti vertinamas pozityviai, kad visuomenė nėra abejinga šitai problemai“, – komentavo M. Jankauskaitė.
Ji kalbėjo, kad R. Jurkuvienės teiginiai rodo visišką neišmanymą temos, apie kurią kalbėjo, o gal net ir sąmoningą mėginimą tokią temą pateikti kaip nereikšmingą. M. Jankauskaitė kalbėjo, kad kreipimasis pagalbos į tarnybas, pavyzdžiui – policiją, yra paskutinis žingsnis, kurio imasi smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys, kai jokiais kitais būdais nepavyksta susitarti su smurtautotoju.
Lygių galimybių ekspertė kalbėjo, kad tokiais pareiškimais dar labiau stiprinamas aukų kaltinimas, o taip užkertamas kelias žmogui kreiptis pagalbos. M. Jankauskaitė kalbėjo, kad kreipimasis pagalbos į tarnybas, pavyzdžiui – policiją, yra paskutinis žingsnis, kurio imasi smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys, kai jokiais kitais būdais nepavyksta susitarti su smurtautotoju.
„Jeigu tam tikras pozicijas užimantys žmonės transliuoja tokias nesąmones, net nerandu tinkamo epiteto, kiek tai yra ciniška. <...> Šitaip ciniškai aiškinti, kad moterys iš dyko buvimo pranešinėja policijai, kai žinome, kad į policiją yra kreipiamasi kraštutiniu atveju, kai nebelieka vilties. Tai yra cinizmo viršūnė“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Ji taip pat teigė, kad kyla klausimų ir dėl pačios Nacionalinės šeimos tarybos reikalingumo. Taryba turi patariamąją funkciją, bet gali turėti įtakos formuojant valstybinę šeimos politiką.
Jeigu tam tikras pozicijas užimantys žmonės transliuoja tokias nesąmones, net nerandu tinkamo epiteto, kiek tai yra ciniška
„Man kyla labai daug klausimų, kaip toks žmogus galėtų vadovauti institucijai, kuri neva yra kuriama tam, kad būtų sustiprinama valstybėje įgyvendinama šeimos politika. Aš apskritai esu skeptiškai nusiteikusi šito organo atžvilgiu, nes nemanau, kad dar viena struktūra, kuri bus išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, gali de facto pagerinti šeimų situaciją“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Kritikuota ir anksčiau
Kritikos Nacionalinė šeimos taryba sulaukė dar anksčiau. Biurokratinis agregatas, priežiūros ar cenzūros institucija ir raganų medžioklė – taip dar gegužės mėnesį, Seime pristatant Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį, kalbėjo jos kritikai. Tada vienas tarybos iniciatorių Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad kritika jo nestebina, nes liberalai „linkę į eksperimentus ir su lytimi, ir su eutanazija“.
Tada kritikos sulaukė ir teikiama tarybos pirmininkė. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė portalui LRT.lt sakė, kad šeimos taryba gali tapti raganų medžiokle.
„Jei (tarybos – LRT.lt) pirmininkė sugebės atsiriboti nuo savo subjektyvių vertinimų ir priešiškumo Stambulo konvencijai, kuri ir yra iš esmės sukurta tai pačiai šeimai, sukurti saugumą nuo smurto artimoje aplinkoje, (...) tai sveikinu, bet iš ankstesnių pasisakymų matome, kad yra pavojus, jog tikrai šeimos taryba su tokia pirmininke ir kai kuriais atstovais gali patapti tokia raganų medžiokle“, – apgailestavo B. Sabatauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Šeimos stiprinimo įstatymas buvo kurtas konservatyvesnių jėgų, kurios labai dažnai viešumoje pasisako diskriminacinėmis ar menkinančiomis nuostatomis kai kurių šeimų atžvilgiu.
B. Sabatauskaitės teigimu, įstatyme yra diskriminacinių nuostatų, todėl yra rizikos, kad taryba, sukurta įstatymo pagrindu, veiks panašiai. Akivaizdu, kad pats Šeimos stiprinimo įstatymas parengtas ir teiktas neatsitiktinai, tai – vystymasis po ilgų bandymų apibrėžti šeimos sąvoką, bandymų apibrėžti šeimą tik per santuoką ar po pasipriešinimo vaiko teisių apsaugos principų įtvirtinimui Lietuvoje, visų formų smurto uždraudimui, portalui LRT.lt kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Seime pritarus tarybos sudėčiai, jos kritikai sakė, kad „kone pusė šios tarybos narių prieštarauja vaiko teisių konvencijai, Europos Tarybos moterų teisių ir Smurto prieš moteris įveikimo konvencijai“, baiminosi, kad taryba neužtikrins mažumų nuomonės.
Kokie tarybos įgaliojimai?
Įstatyme teigiama, kad šeimos pagrindas yra „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“ bei „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
Šeimos stiprinimo įstatymas buvo priimtas 2017 metų spalį. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai įsteigti.
Įstatyme teigiama, kad Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.
Taryba dalyvaus formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikys ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuos jų lūkesčius, teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.
Numatoma, kad taryba taip pat rengs ir kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pristatys pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.
