„Telia“ sprendimas savo reklaminiais veidais pasirinkti krepšininkus Lavrinovičius, anksčiau teistus už išžaginimą, virto skandalu. Žmogaus teisių ir lygių galimybių ekspertai portalui LRT.lt sako, kad ne viskas matuojama Baudžiamojo kodekso straipsniais ir „atsėdėjimu“, todėl tam tikriems veiksmams nėra moralinio senaties termino. Čia teisininkų nuomonė skiriasi – anot advokato, teistas žmogus nėra kaltas visam gyvenimui.
Diskusijos kilo po to, kai Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennings šeima paskelbė atsisakantys „Telia“ paslaugų, nes jų reklaminiais veidais tapo Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, atlikę bausmę už išžaginimą.
Trečiadienį „Telia“ pranešė, kad reklamą stabdo, o penktadienį Lavrinovičiai išplatino savo kreipimąsi, kuriame pažymi turintys teisę reikalauti, kad jų „nevadintų „nuteistais prievartautojais” ir nebesietų su nusikaltimu“. Broliai Lavrinovičiai priduria, kad, tikisi, jog prieš juos nukreipti veiksmai „bus įvertinti kompetentingų institucijų“.
Taip pat skaitykite
Portalas LRT.lt primena, kad Lavrinovičiai ir jų pusbrolis 1999 metais buvo nuteisti už grupinį nepilnametės išžaginimą. Lavrinovičiams buvo paskirta 5 metai laisvės atėmimo, jų pusbroliui – 6 metai. Daug diskusijų tada sukėlė D. Lavrinovičiaus ir nukentėjusios merginos vestuvės, pati mergina vėliau pakeitė parodymus ir neigė išžaginimo faktą.
2010 metais nukentėjusioji mergina buvo nuteista, ji buvo apkaltinta melagingų parodymų davimu, tačiau nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleista. 2010 metais laidoje „Valanda su Rūta“ pasirodžiusiame interviu mergina sakė, kad tuokdamasi žinojo, jog santuoka bus fiktyvi, o susituokusi negyveno su vyru, susitikdavo tik tada, kai reikėdavo duoti interviu žurnalistams.
„Buvau visiškai vieniša, niekas man nepatarė, kaip elgtis, net mano mama pasakė: „Turi savo galvą, elkis, kaip išmanai.“ Kšyštofo ir Darjušo tėvai nuolat važiavo į mano namus ir maldavo atsiimti pareiškimą dėl išprievartavimo, paskui man primygtinai bruko pinigų, o kai pabandžiau atsisakyti, jų advokatas man užsiminė: „Pagalvok, kad ne viena esi, turi šeimą“. Supratau, kad grasinama ne tik man“, – tada kalbėjo mergina.
Po bausmės atlikimo Lavrinovičių teistumas panaikintas praėjus penkeriems metams.
„Moralinio senaties termino nėra“
Nors bausmė atlikta, ne viskas matuojama Baudžiamojo kodekso straipsniais ir „atsėdėjimu“, sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
„Iš šiandieninės diskusijos portaluose matome, kad visuomenė labai skirtingai traktuoja šio grupinio išžaginimo istoriją. Taip, bausmė atlikta, raginimai „leisti žmonėms ramiai gyventi“ tarsi visai turi pagrindą. Tačiau patys buvę nuteistieji „negyvena ramiai“ – jie labai gerai jaučiasi įvairiose reklaminėse akcijose, vadinami „garsiausiais Lietuvos dvyniais“.
Tad ar tikrai netikėta, kad kartu su kamuolio mėtymu, telefonų ir dešrainių reklamavimu visuomenėje visada bus prisimenama ši kraupi smurtinė istorija?“ – klausimus kelia K. Mišinienė.
Ji pabrėžia, kad ne viskas matuojama Baudžiamojo kodekso straipsniais ir „atsėdėjimu“, o tam tikriems veiksmams nėra moralinio senaties termino – seksualinio smurto aukų patirtos traumos niekaip nekompensuojamos pinigais ar „susitaikymu“, o smurto pasekmės lydi visą gyvenimą, portalui LRT.lt tvirtina KOPŽI vadovė.
„Laikas, deja, čia prastas gydytojas“, – priduria ji.
Didelį vaidmenį suvaidino „religinis krepšinis“
Pasak K. Mišinienės, sprendžiant iš tų seksualinės prievartos atvejų, kai centras teikė pagalbą, didelė dalis prievartautojų nekartoja panašaus nusikaltimo. Tačiau apie sėkmingą, pilnavertį gyvenimo būdą po atliktos bausmės spręsti sunku.
„Nemažai matome palūžusių, prasigėrusių asmenų, gyvenančių kažkur visuomenės pakraščiuose. Tai yra ir bausmių atlikimo politikos pasekmė, bet tikrai ne nukentėjusiųjų atsakomybė. Nesutinku su šioje istorijoje tarsi peršamomis nuostatomis – „jei ne ta mergelė, koks būtų puikus tų vaikinų gyvenimas“, „nekalbėkim apie tai, nežlugdykim jų“. Nutilkite, aukos, nes per ilgai ir per garsiai verkiate, temdote vaikinų sėkmės istorijas?“ – ironizuoja K. Mišinienė.
Ji apgailestauja, kad mums, kaip visuomenei, vis dar nerūpi prievartos aukų išgyvenimai, kadangi dar atvirai palaikome tokius „savus vaikinus“. Centro vadovė svarsto, kad šiuo atveju religinis krepšinis suvaidino didelį vaidmenį, o situacija parodo, kad vis tik esame aukų teisių įgyvendinimo provincija.
„Tikrai paradoksalu, kad dalis žmonių, atvirai reiškiančių palaikymą žinomiems krepšininkams, garsiai piktinosi, pavyzdžiui, vaikino iš Jurbarko istorija, reikalaudami jam kuo griežčiausios bausmės. Seksualinis smurtas yra baisus ir dėl to, kad jis turi ne tik ilgalaikes žlugdančias pasekmes, su kuriomis aukos turi tvarkytis visą gyvenimą, bet čia labai dažnai manipuliuojama ir aukos „kalte“, „sutikimu“, – pabrėžia K. Mišinienė.
Galios pozicijoje esantys prievartautojai, sako pašnekovė, turi visus svertus savo rankose – lėšas, teisininkus, „gerą reputaciją“, bendruomenės palaikymą. Taip yra dėl to, kad jie sunaikintų savo nusikaltimo reikšmingumą, įtrauktų auką į beviltišką teisinimąsi, sukeltų abejones jei ne teisėjams, tai bent savo gerbėjams, priduria centro vadovė.
„Atsėdėjai savo laiką ir viskas užmiršta“?
Su tokia nuomone sutinka ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, „Telia“ sprendimas reklaminiais veidais pasirinkti Lavrinovičius siunčia negerą žinutę – atrodo, kaip vanduo nuo žąsies – atsėdėjai savo laiką ir viskas užmiršta, portalui LRT.lt sako ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad lytinės prievartos mastai vis dar dideli, o didesnė dalis visuomenės dar galvoja, kad ištekėdama moteris turi pareigą su sutuoktiniu lytiškai santykiauti. Tokiame kontekste Lavrinovičių pasirinkimas reklamai siunčia nevykusią žinutę, tvirtina lygių galimybių ekspertė.
„Neskaniausia, kad buvo bandoma išsisukti, buvo organizuota santuoka. Gerai, kad teismas pasielgė principingai, bet tai primena kitas valstybes, kai išžaginimo atveju moteriai primetama kaltė, neva ji užtraukė nešlovę savo šeimai ir giminei, o jei smurtautojas veda savo auką, tai tada tarsi viskas nurašoma.
Netgi Turkijoje buvo mėginimas susigrąžinti tokią nuostatą dėl santuokos, tada tarsi nepripažįstamas išžaginimo faktas. Visa ši istorija turi tokio nemalonaus prieskonio, niekada nebuvo nei žinutės, kad Lavrinovičiai atsiprašytų, nuoširdžiai gailėtųsi. Mano akimis, buvo pasinaudota ta mergina, o ji vėliau dar teistumą gavo“, – apgailestauja M. Jankauskaitė.
Svarstydama, ar toks nusikaltimas gali būti išteisintas ne tik teisiškai, bet ir morališkai visuomenės akyse, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė sako, kad situacija labai priklausytų nuo žmogaus, padariusio nusikaltimą.
„Turi iš tikrųjų suvokti, ką blogai padarei. Bet jei jautiesi esantis ereliu, kuris moteris traktuoja taip: norėjau, pasinaudojau ir viskas, jei neįvyko transformacija... Aš manau, kad pasėdėjus penkerius metus kalėjime savaime transformacija negarantuojama.
Negalėčiau sakyti, kad visais atvejais tokia transformacija negali įvykti, bet tai priklauso nuo žmogaus. Šiuo atveju niekada nebuvo žinutės, kad buvo gailimasi, kad buvo permąstyta, nes tai rodo požiūrį į moteris – gali paimti, pasinaudoti... O dar pabandė išsisukti – būtų vedęs ir išsisukęs, sakė, kad viskas savo noru buvo“, – kalba M. Jankauskaitė.
Palaikymas krepšininkams – visuomenės atspindys
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad niekas nekalba apie tai, kokį spaudimą patyrė ta moteris, kaip ji dabar jaučiasi ir kaip jos gyvenimas susiklostė, kadangi tokie įvykiai gali sužlugdyti. Pasak M. Jankauskaitės, dar gyvename visuomenėje, kurioje yra kaltinamos aukos. Galime prisiminti ir neseniai nutikusį atvejį, kai mergina kreipėsi dėl išžaginimo, o policijos pareigūnas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „reikia mažiau raitytis“.
Todėl, sako ekspertė, dabar jaučiamas dalies visuomenės palaikymas Lavrinovičiams yra lakmuso popierėlis, rodantis, kad lytinė prievarta prieš moteris yra labai stipriai pateisinama, permetant joms atsakomybę.
M. Jankauskaitės teigimu, dažniausiai smurto artimoje aplinkoje ir lytinės prievartos atvejais bandoma kaltę permesti aukai, teigiant, kad ji tai išprovokavo. Tačiau atėjus į policiją ir pasakius, kad tave apvogė, tokios reakcijos nesusilauksi, akcentuoja ji.
„Niekas nesakys, kad gal iš dyko malonumo sugalvojai policininkus pavarinėti, prisvaigai ir aiškini, kad apvogė. Niekas taip nesakys – kol nebus įrodyta priešingai, visi tikės, kad tave apvogė. O čia visiškai kitaip, abejojama auka ir tai sukuria prastą atmosferą. Kai žmogus nukenčia, jis bijo kreiptis, o jei išdrįsta kreiptis, reikia suprasti, kad žmogui reikėjo peržengti per kaltės, gėdos jausmą, įtampą“, – pabrėžia M. Jankauskaitė.
Teistas žmogus nėra kaltas visam gyvenimui
„Jurka ir Losis“ advokatų kontoros advokatas prof. dr. Raimundas Jurka laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, moralinis aspektas labai svarbus – nusikaltimo nereikia pamiršti, tačiau nereikia žmogaus dėmės laikyti tol, kol jis bus gyvas, kadangi tai nėra adekvatu.
„Kai verslas reaguoja į tam tikras reakcijas, kad reklamos dalyviai kažkada yra pripažinti kaltais, nuteisti dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo, tai yra gana seni įvykiai, o tai primena, kad visuomenės dalis vis dėlto nėra atspari stigmoms. Šiuolaikinėje valstybėje reikėtų pamiršti tokią taisyklę, kad teistas žmogus yra kaltas visam gyvenimui“, – portalui LRT.lt sako R. Jurka.
Jis akcentuoja ir tai, kad bausmės pasekmė yra teistumas, tačiau ir tai nėra amžina ir po tam tikro laiko teistumas išnyksta.
„Žmogus buvo nubaustas, atliko bausmę, bet ar tai reiškia, kad tas žmogus turi likti paraštėse? Ar mes turime pamiršti jo vertybes, ką jis padarė? Kalbu apie konkretų atvejį – du visuomenėje gerai žinomus žmones su tam tikrais pasiekimais, galimybėmis ir gebėjimais, kurie ne tik kažkada blogus darbus padarė, bet ir gerus. Ar turime juos ištremti visuomenės akyse, kad jie būtų nematomi, nežinomi? Juk jie atsakė už tai“, – tvirtina R. Jurka.
Advokatas kelia klausimus, kiek dar yra žinomų žmonių, kurie buvo teisti už tam tikrus nusikaltimus, pripažinti kaltais, tačiau iki šiol yra matomi, o apie jų nusikaltimus niekas nebeprimena: „Tai nejaugi šie du jaunuoliai, kurie sukūrė šeimas, viešina sportą, kuo jie prastesni?“ – svarsto advokatas.
Jis pabrėžia neteisinantis krepšininkų poelgio, tačiau pabrėžia, kad negrįžtamų pasekmių negali būti, o nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kartais yra nesuprantami ir neįmanomi. Esant tokiai situacijai, kai norint dalyvauti viešajame gyvenime ir išeiti į žiniasklaidą turi būti „švarus“, gali atsiverti Pandoros skrynia, priduria R. Jurka.
Ar galėjo būti pažeistos Lavrinovičių teisės?
Pasak advokato R. Jurkos, kiekvienas žmogus turi teisę, kad būtų pamirštas tam tikras jo gyvenimo etapas, o šiuo metu į viešumą vėl iškilo prieš 20 metų padaryto nusikaltimo detalės. Vis dėlto, tikina R. Jurka, šiuo atveju būtų sudėtinga pripažinti Lavrinovičių garbės ir orumo pažeidimą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė taip pat tvirtina, kad „Telia“ sprendimas nutraukti reklamą negalėtų būti laikomas diskriminacija pagal tai, kaip ją apibrėžia Lygių galimybių įstatymas.
„Siekiant nustatyti diskriminaciją, būtina įvertinti, ar diskriminacija patirta dėl lygių galimybių įstatymuose numatytų diskriminacijos pagrindų ir ar skundžiami veiksmai nutiko vienoje iš sričių, kuriose draudžiama diskriminuoti.
Diskriminacija arba lygių galimybių pažeidimai įstatyme draudžiami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties (apimančios turimas pajamas, išsilavinimą ir kvalifikaciją), tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Teistumas, kaip priežastis, nėra vienas iš galimos diskriminacijos pagrindų“, – teigia I. Švaraitė.
Nors diskriminacija darbo santykiuose draudžiama, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pabrėžia, kad viešojoje erdvėje nebuvo pateikta informacija apie galimai pažeistas krepšininkų, kaip darbuotojų, teises. Jei krepšininkai įmonei teikė paslaugas, „Telia“, kaip užsakovas, turi teisę jų atsisakyti – užsakovų ar vartotojų pasirinkimų Lygių galimybių įstatymas niekaip nereglamentuoja, sako I. Švaraitė.
„Pagal viešojoje erdvėje pateiktą informaciją, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė neįžvelgia teisinio pagrindo tyrimui dėl diskriminacijos atlikti“, – tvirtina I. Švaraitė.
