Lietuvoje

2020.09.12 18:02

Pogimdyminė depresija Lietuvoje – vis dar tabu: būsimi tėvai temos vengia, kursų rengėjai iniciatyvos nesiima

Ramunė Giedraitė, LRT.lt2020.09.12 18:02

Apie pogimdyminę depresiją Lietuvoje kalbama vis garsiau ir dažniau, bet poreikį aptarti šią temą plačiau kursuose būsimiems tėvams įžvelgia ne visi. Vienur ši tema aptariama nuodugniai, bet didelio susidomėjimo nesulaukia, kitur apie ją kalbama tiek, kiek patys tėvai klausia, dar kitų kursų organizatoriai sako nematantys reikalo apie tai kalbėti.

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė-psichoterapeutė Marija Bagdonienė teigia, kad labai svarbu atskirti pogimdyminę depresiją nuo būsenos, kuri vadinama motinystės melancholija. Pastaroji pasireiškia 60–80 proc. pagimdžiusių moterų ir dažniausiai prasideda 3–5 dieną po gimdymo. Ši būsena savaime praeina per kelias dienas.

„Šiai būsenai būdingi nuotaikų svyravimai nuo euforijos iki gilaus liūdesio, padidėjęs verksmingumas be jokios priežasties, nerimastingumas, vienišumo jausmas“, – pasakoja M. Bagdonienė.

Visai kitaip yra su pogimdymine depresija – dažniausiai ji savaime nepraeina, o būdingi simptomai trunka ilgiau negu dvi savaites.

Tikimybė susirgti pogimdymine depresija nepriklauso nuo gimdymo eiliškumo. Ji gali prasidėti bet kada nėštumo metu arba per 12 mėnesių po gimdymo.

Pogimdyminei depresijai būdingi požymiai: miego sutrikimai, sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, kaltės ir neadekvatumo jausmas, susijęs su motinyste, prislėgta nuotaika, nerimastingos ir įkyrios mintys, dažniausiai susijusios su kūdikiu, bei įkyrios mintys apie savęs ar vaiko žalojimą.

Psichologė psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad moteriai labai svarbu pripažinti sau, kad tai, kas su ja vyksta, nėra tiesiog nuovargis, neišsimiegojimas, ir suprasti, jog tai savaime nepraeis. Pagalbos reikia kreiptis į artimuosius ir psichikos sveikatos specialistus.

M. Bagdonienė teigia, kad jei specialistų pagalba nėra prieinama, reikia ieškoti būdų, kaip sau padėti.

Pasak jos, galima pasitelkti internetą, kalbėti su artimaisiais apie savo jausmus ir savijautą, tartis su jais dėl pagalbos buityje ar prižiūrint vaiką, taip pat rūpintis savo fizine sveikata ir mityba.

Tėvai turi būti informuojami ne tik apie smagius dalykus

M. Bagdonienės nuomone, kursuose ir mokymuose su būsimais tėvais labai svarbu kalbėti apie pogimdyminę depresiją. Būsimi tėvai turėtų žinoti, kaip ją galima atpažinti ir kada reikėtų susirūpinti, ieškoti pagalbos.

Jos teigimu, ne iš vienos moters, su kuriomis dirbo, teko girdėti apgailestavimų, kad anksčiau nežinojo apie pogimdyminę depresiją ir nesuprato, kad tai, kas kamuoja, nėra paprastas nuovargis. Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad tėvystė apskritai yra nemažai streso keliantis dalykas, todėl tėvams svarbu žinoti ne tik apie smagumus, o pogimdyvinės depresijos tema – ne išimtis.

„Ko gero, svarbesnis klausimas būtų ne ar kalbėti, bet kaip kalbėti. Ir jeigu pasirenkama kalbėti ne gąsdinant, o informuojant, pateikiant rekomendacijų, kaip sumažinti pogimdyminės depresijos riziką, kur kreiptis pagalbos, tokios žinios būtų vertingos būsimiems tėvams“, – pasakoja M. Bagdonienė.

Anot jos, kursuose ir mokymuose viešai kalbama apie gimdymą, maitinimą krūtimi, kūdikio priežiūrą pirmaisiais mėnesiais, todėl informacija apie pogimdyminę depresiją taip pat turėtų būti teikiama visiems tėvams.

„Kalbant apie pogimdyminę depresiją būtų puiki proga patarti tėvams, kaip jie gali pasirūpinti savo emocine, psichine savijauta“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.

Ji pabrėžia, kad labai svarbu apie pogimdyminę depresiją žinoti abiem tėvams. „Mano praktikoje neretai pasitaiko, kai būtent vyras pirmas pastebi, kad moteriai reikalinga pagalba, ir paskatina jos ieškoti. Apskritai nuo artimųjų palaikymo ir požiūrio labai priklauso mamos savijauta“, – pasakoja M. Bagdonienė.

Būsimų tėvų ši tema nedomina

Pakalbinus keletą tėvystės kursų organizatorių aiškėja, kad juose pogimdyminei depresijai skiriamas nedidelis dėmesys. Kaip to priežastys įvardijama tėvų baimė ir nenoras apie tai kalbėti, taip pat per mažas susidomėjimas.

Šeimos klinikos „Sveika pradžia“ kursų būsimiems tėvams organizatorė Laima Mieželienė teigia, kad atskiros pogimdyminės depresijos temos nėra, tačiau apie ją užsimenama žindymo ir gimdymo paskaitose. Tėvai perspėjami apie atvejus, kai šeimos susiduria su pogimdyvine depresija, taip pat aiškinama, kas padeda sumažinti jos riziką.

„Jeigu kyla daugiau klausimų, yra diskutuojama ir suteikiama daugiau informacijos, kur galima kreiptis pagalbos“, – teigia L. Mieželienė.

Anot jos, klausimų apie pogimdyminę depresiją kyla tiems, kurie jau buvo susidūrę su šia problema ar yra apie tai girdėję.

Daugiau paskaitų šia tema kursuose nėra, nes organizatoriai neturi reikiamo specialisto. Vis dėlto L. Mieželienė užsimena, kad į paskaitų ciklą mėgino įtraukti psichologo paskaitas, bet jos nebuvo populiarios. Kursų organizatorės teigimu, taip galėjo atsitikti dėl to, kad žmonės nėra pasiruošę diskutuoti tokia tema, o galbūt pogimdyminė depresija yra labiau individuali problema.

„Žmonėms reikia žinoti, kad jie gali gauti pagalbą ir kur jos ieškoti. Svarbu žinoti, kad tokių atvejų būna“, – sako kursų organizatorė.

Pogimdyminė depresija neturi būti tabu

Studijos „Vilkės namai“ dalininkė Marta Paliukienė teigia, kad pogimdyminės depresijos tema į projektą „Tėvystės akademija“ buvo įtraukta nuo pat pradžių, kai tik jis atsirado, tai yra prieš dvejus metus. Iš viso jame yra aštuonios paskaitos, o vienoje jų su psichologe kalbama ne tik apie kūdikio ir tėvystės psichologiją, bet ir apie pogimdyvinę depresiją. Paskaitoje apie emocinį palaikymą taip pat užsimenama apie pogimdyvinę depresiją, bet nebe taip išsamiai.

„Pirmiausia aptariame, kokie yra požymiai ir kada reikėtų kreiptis pagalbos, kada sunerimti, kaip aplinkiniai, vyras galėtų tai pastebėti ir padėti“, – pasakoja M. Paliukienė.

Anot jos, kalbėti apie pogimdyminę depresiją yra labai svarbu, nes kai kurios moterys net nesuvokia sergančios, o tam, kad galėtum kreiptis pagalbos ir ją gauti laiku, reikia mokėti ligą atpažinti. Išskirtinio tėvų susidomėjimo šia tema kursų organizatoriai nepastebėjo, tačiau džiaugiasi, kad visuomenė ir žiniasklaida vis dažniau apie tai kalba.

„Palaikome ir skatiname kuo daugiau kalbėti, kad tai visuomenėje nebebūtų tabu ar nepatogi tema“, – teigia „Vilkės namų“ dalininkė.

Pogimdyminės depresijos tema aktuali ne visiems

Vilniaus gimdymo namuose paskaitas skaitanti gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė pasakoja, kad konkrečiai apie pogimdyminę depresiją nėra kalbama, tačiau ji aptariama, jei moterys užduoda klausimų.

Gydytojos praktika rodo, jog besilaukiančios moterys paprastai nenori girdėti, kad kas nors gali būti blogai.

„Stengiuosi kalbėti apie tai, kas svarbu didelei daliai moterų. Jeigu yra tokių, kurios turi tam tikrų klausimų, tada pakalbame apie tam tikrus dalykus“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.

R. Liutkevičienė prisimena į paskaitas pakvietusi psichologę, kad ši pakalbėtų apie emocijas, nuotaikų svyravimus, pogimdyminės depresijos simptomus, tačiau diskusija auditorijoje neįvyko.

„Faktiškai monotoniškas monologas ir iš moterų pusės pajaučiau, kad joms nepatogu apie tai šnekėti“, – pasakoja gydytoja.

Anot jos, ši tema yra gana opi, todėl moterys ne visada nori viešai diskutuoti. Specialistė pripažįsta, kad klausimų, susijusių su pogimdymine depresija, sulaukia itin mažai, tačiau priduria, kad apie tai turi kalbėti ne gydytojas akušeris ar ginekologas, o psichologas, nes tematika – visiškai skirtinga.

Jos teigimu, reikėtų su psichologu daryti mažesnes grupes moterų, kurioms iš tikrųjų ši tema įdomi, nes ne visoms tai aktualu. R. Liutkevičienė pamini, kad Vilniaus gimdymo namai turi psichologę, kuri reikalui esant moterims visada teikia pagalbą.

Pogimdyminė depresija turi būti aptariama su visomis besilaukiančiomis šeimomis

Asta Petraitienė, pogimdyminės depresijos projekto „Mama mums rūpi“ autorė, teigia, kad kursai tėvams yra būtent ta vieta, kur turi būti supažindinama su pogimdyvine depresija. Tėvams svarbu apie ją išgirsti iš specialistų, o ne vadovautis nuogirdomis.

„Manau, ši tema kursuose turėtų būti nagrinėjama smulkiau ir detaliau, o ne paviršutiniškai, būtent tam, kad būsimi tėvai ne tik sužinotų galbūt daugelį dar gąsdinantį pavadinimą, bet ir suprastų šios nemalonios būsenos priežastis, pasekmes, galimus prevencijos ir sprendimo būdus“, – pasakoja A. Petraitienė.

Ji supranta, kad daliai žmonių kalbėti apie pogimdyminę depresiją nedrąsu ir neįprasta, nes seniau dauguma buvo taip auklėti, tačiau atkreipia dėmesį, jog laikai pasikeitė ir apie tai turi būti kalbama viešai, nes emocijos – natūrali visų žmonių esybės dalis.

„Vaiko gimimas nėra tik šviesiomis spalvomis nutapytas idealus paveikslas. Tame yra daug rūpesčio, atsakomybės, nemigos naktų ir begalė kitų sunkesnių jausmų, ne tik džiaugsmas“, – teigia projekto autorė.

Suprantama, kad tėvai nenori girdėti apie nemalonius dalykus, tačiau apie pogimdyminę depresiją turėtų žinoti visos kūdikio laukiančios šeimos, net tos, kurioms ši tema atrodo neaktuali.

„Visų pirma niekas negali iš anksto pasakyti, ar gimus vaikui moteriai, o gal ir vyrui pirmaisiais metais pogimdyminė depresija bus, ar nebus. Tad, kai žinai, detaliau pažįsti galimą problemą, žymiai lengviau ją laiku atpažinti, priimti sprendimus tiek dėl savipagalbos, tiek dėl rimtesnės specialistų pagalbos“, – įsitikinusi A. Petraitienė.

Pasak jos, tyrimai rodo, kad moterys, neturinčios artimos aplinkos palaikymo ir pagalbos, daug labiau linkusios patirti pogimdyminę depresiją. Moterys iš stiprių bendruomenių tai patiria gerokai rečiau.

VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto, o taip pat moterims, kurios po gimdymo išgyvena depresiją.

Pagalbos galite kreiptis tel. 8 603 57912; pagalba@neplanuotasnestumas.lt; www.neplanuotasnestumas.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.