Lietuvoje

2020.08.19 05:30

Teismas autistišką vaiką nusiuntė į psichiatrijos ligoninę – specialistai tai vadina sovietmečio palikimu

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.08.19 05:30

Šiuo metu Kristinos dvylikametis sūnus Ąžuolas gydomas psichiatrijos ligoninėje – toks teismo sprendimas priimtas dėl netinkamo berniuko elgesio ir sukelto smurto. Tačiau LRT.lt kalbintos pašnekovės tvirtina, kad medikamentinis gydymas, nesuteikiant kitos pagalbos, vaikui žalingas, o vyraujantis medikamentinis požiūris – sovietmečio palikimas.

Kristinos sūnus Ąžuolas (mamos bei sūnaus vardai ir kai kurios aplinkybės pašnekovės prašymu pakeisti – LRT.lt) turi autizmą, todėl bet kokie pokyčiai ir buvimas atskirtam nuo tėvų bei namų jam kelia nerimą, baimės jausmą.

Anot mamos Kristinos, sunkumų sūnui kilo pradėjus lankyti penktą klasę, kai atsirado daugiau mokytojų, vaikų. Nors tada elgesio pokyčių ar smurto nebuvo, sūnus mokyklai kėlė nepatogumų.

„Buvo susisiekta su psichiatrijos ligonine. Mokykla inicijavo ir nuolat siūlė sūnų vesti į psichiatrijos ligoninę, nuolat pumpuoti vaistus. Tačiau gilesnės problemos neįžvelgė – vaiką reikia stebėti, su juo dirbti“, – argumentuoja Kristina.

Tikėdamiesi geresnio ugdymo proceso, tėvai Ąžuolą perkėlė į kitą mokyklą, tačiau tuomet suprastėjo jo elgesys, pradėjo dingti kalba.

Berniukas tapo nerimastingas, bijo

Berniuko mama teigia, kad vaikams, turintiems autizmo sindromą, labai svarbi rutina ir režimas, – būdamas namuose, arti šeimos sūnus jaučiasi geriausiai, o ligoninėje patiria stresą, jaudinasi. Pasak pašnekovės, ligoninės personalas nemoka dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Kaip pasakoja Kristina, sūnus šneka kiek neaiškiai – jo kalbą tėvai puikiai supranta, tačiau ligoninės darbuotojams kyla sunkumų.

„Ligoninėje dar didesnis stresas, nežinau, ką jie toliau darys. Ten nei bazė neparuošta, nei moka dirbti. Yra tokių autistiškų vaikų, kuriuos reikia paskatinti, reikia rasti bendrą kalbą... Sūnus ten nei nusiprausti negali – kyla begalė klausimų. Sūnus labai išsigandęs, bijo, kad bus blogai, kad jį muš, sako bijantis, kad perkels į vieną patalpą su dar penkiais žmonėmis. Jis nori būti vienas palatoje, tačiau neaišku, ar į tai bus atsižvelgta. Jis nerimastingas, vis klausinėja, kada galės grįžti namo“, – apgailestauja vaiko motina.

Sąlygos ligoninėje taip pat liūdina, sako Kristina. Anot jos, sūnus gyvena uždaroje palatoje, duryse – nedidelis langelis, pro kurį paduodamas maistas ir vaistai, o pasivaikščioti jis išvedamas į kiemą, kuriame matyti tik saulė ir dangus – kaip kalėjime.

Berniuko mama taip pat išskiria, kad šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus, labai trūksta tikslinės pagalbos – ateinančios socialinės darbuotojos negali nieko padaryti ar patarti, todėl tik palinki stiprybės. Ji pasakoja jau ilgą laiką prašanti, kad psichologai padirbėtų su sūnumi, padėtų ir šeimai, tačiau tokios pagalbos iki šiol negauna.

Medikamentinis požiūris – sovietmečio palikimas

Priverstinis vaikų, turinčių autizmo sindromą, gydymas – netinkamas būdas padėti vaikui ir jo šeimai, portalui LRT.lt sako JAV daugiau nei 10 metų su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, dirbusi specialioji pedagogė Renata Greimaitė, šiuo metu dirbanti Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje ir Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriuje Vilniuje.

Anot jos, norint padėti, reikia ankstyvosios intervencijos, kryptingo darbo su elgesiu ir gerai parengtų specialistų. Specialioji pedagogė apgailestauja, kad Lietuvoje dar vyrauja medikamentinis gydymas.

R. Greimaitė pabrėžia: vaistai gali būti skiriami, tačiau jais autizmo neišgydysi – jis negydomas, todėl šalia vaistų būtina tam tikra programa, darbas su vaiko elgesiu.

„Pirmą vietą, aišku, užima elgesio intervencijos, prevencinė veikla. Negalime pakeisti elgesio, bet galime išmokti dirbti su elgesiu ir jį koreguoti. (...) Negali būti tik medikamentinio gydymo, nesiimant kitų pagalbos formų“, – tvirtina specialistė.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė teigia, kad būna situacijų, kai medikamentinio gydymo reikia, tačiau dažnai spaudimas vartoti vaistus ateina iš mokyklų ar globos įstaigų. Pasak jos, tikriausiai kiekviename mieste rastume atvejų, kai autistiškiems vaikams skiriamas priverstinis medikamentinis gydymas.

„Tėvai nėra nusistatę prieš vaistus, bet autizmas tikrai nėra gydomas vaistais. (...) Matome problemą, kad toks požiūris vyrauja – duosime vaistų. Skiriamos įvairios vaistų kombinacijos, bet tai problemos nesprendžia – problemos ir pagalbos reikia ieškoti kitur. Labai gaila tokių šeimų, kai valstybė nuskriaudžia nesuteikdama pagalbos ir galiausiai uždaro į psichiatrijos ligoninę kaip pavojingą asmenį visuomenei, nors kai kuriais atvejais užtektų asmeninio asistento“, – portalui LRT.lt sako L. Sasnauskienė.

Asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė akcentuoja, kad Lietuvoje vyraujantis medikamentinis požiūris – sovietmečio paveldas ir palikimas. Vakarų šalys tokio požiūrio jau atsikračiusios – ten taikoma terapija, skiriamos kitos pagalbos formos.

„Neteigiame, kad nereikia medikamentinio gydymo. Galbūt yra tokių situacijų. (...) Bet tikrai ne taip, ne dideliais kiekiais: elgesys nesitvarko – dar daugiau šauna vaistų. (...) Nėra stebuklų – tai ir gydytojai sako. Vaikams reikia specializuoto autizmo centro, intensyviai dirbti, dirbti su slauga, su elgesiu“, – piktinasi L. Sasnauskienė.

Ji priduria, kad aplinkos pokyčiai autistiškam vaikui atsidūrus ligoninėje labai veikia. Tokiems vaikams reikia laiko prisitaikyti, būtina aiški struktūra. Pasak „Lietaus vaikų“ pirmininkės, būna atvejų, kai vaikai negeba pasirūpinti asmenine higiena, o atsidūrus gydymo įstaigoje situacija dar labiau komplikuojasi ir nepatenkinama net elementari higiena.

„Deja, nė viena psichiatrijos ligoninė nėra pasiruošusi priimti autistiškų vaikų. (...) O įmetimas į kitą aplinką vaikui gali dar didesnių problemų ir žalos pridaryti“, – įsitikinusi L. Sasnauskienė.

Įžvelgia ir daugiau problemų

Specialioji pedagogė R. Greimaitė dalijasi darbo JAV patirtimi – ten specialistai kliaujasi pedagoginėmis priemonėmis, reaguoja pagal krizės prevencines programas ir mokosi, kaip vaiką suvaldyti, kad jis nesusižeistų pats ir nesužeistų kitų.

„Toks elgesys (smurtavimas – LRT.lt) gali pasireikšti gana anksti, todėl turime reaguoti, taikyti ankstyvąsias intervencijas. Kartais negalime pakeisti vaiko, bet galime padėti mokytojams išmokti naudotis vienu ar kitu įrankiu, kontroliuoti procesą, stebėti elgesį, suprasti, taikyti įvairias intervencijas“, – tvirtina pašnekovė.

Žinoma, priduria R. Greimaitė, yra vaikų, turinčių labai sunkią autizmo formą, tačiau tada turime kalbėti apie specializuotą centrą, kuriame taikomos įvairios terapijos, teikiama specialistų pagalba. Anot jos, jei specialistai gebėtų tinkamai dirbti, galbūt dalies elgesio problemų išvengtume.

Pasak L. Sasnauskienės, dirbant su autistiškais vaikais reikia daug dėmesio skirti sensorikai, tačiau mokyklose toks etatas dar nėra įteisintas. Ankstyvosios diagnostikos situacija Lietuvoje kiek geresnė, o vaikai turės būti integruojami į bendrojo ugdymo programas, yra ne vienas atvejis, kai vaikas siunčiamas mokytis namuose, – mūsų mokyklos nėra parengtos priimti tokių vaikų, trūksta specialistų, asistentų, vardija „Lietaus vaikų“ pirmininkė.

Ji priduria, kad įvairios terapijos ir geri specialistai turėtų būti prieinami visiems, tačiau tai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių.

Kokią pagalbą gali gauti vaikai ir jų šeimos?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad autizmas yra plataus spektro neurologinis žmogaus raidos sutrikimas, pasireiškiantis labai individualiai. Autizmo spektro sutrikimas labiausiai paveikia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių bei elgsenos vystymąsi. Šį sutrikimą turinčio vaiko ugdymas, lavinimas ir palaikymas yra nuolatinis darbas, dėl to ankstyvoji diagnostika yra kritinis veiksnys tolesnei vaiko raidai, tvirtina SAM specialistai.

„Kuo anksčiau nustatoma problema ir pradedama teikti efektyvi pagalba bei ugdymas, tuo geresnė prognozė. Todėl ypač svarbu vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu tinkamai atlikti ankstyvojo amžiaus psichomotorinės raidos tikrinimą. Statistiniai duomenys rodo gerėjančią situaciją“, – teigiama ministerijos atsiųstuose atsakymuose.

Anot SAM, vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, skiriama raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems.

„Visoms šeimoms, tarp jų ir auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, prireikus psichologinė pagalba gali būti teikiama psichikos sveikatos centruose. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei šimtas psichikos sveikatos centrų, teikiančių pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas“, – priduria ministerija.

SAM sutinka, kad vien medikamentinis gydymas, kad ir kur vaikas būtų, reikalingo poveikio neduos. Vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, būtina kompleksinė pagalba – labai svarbu kuo anksčiau nustatyti raidos sutrikimą ir taikyti kompleksinę habilitaciją, kad vaikas galėtų išvystyti savo galimybes, sumažinti galimą dezadaptaciją visuomenėje, tvirtina ministerija.

„Tačiau net tose šalyse, kurios turi išplėtotą pagalbos sistemą, yra vaikų (apie 1 proc. vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų), kuriems reikalinga ypatinga pagalba. Šie vaikai turi ypač išreikštus elgesio sutrikimus, lydimus kitų psichikos sutrikimų ir raidos ypatumų, pavyzdžiui, sensorikos sutrikimų ir pan.

Šie vaikai, jei sukelia pavojų sau ar aplinkiniams, gauna ir medikamentinį gydymą. Sunkios būklės vaikai ne tik Lietuvoje, bet ir tose šalyse, kurios turi ypač išplėtotą pagalbos autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams sistemą, dažnai neišvengia ligoninių ir medikamentinio gydymo. Todėl, esant tam tikrai būklei, be nemedikamentinių pagalbos būdų, indukuotinas ir medikamentinis gydymas“, – sako SAM atstovai.

Ministerijos teigimu, bendradarbiaujama su autistiškų vaikų tėvų organizacijomis, identifikuojamos šeimoms kylančios problemos, kartu su jomis bei mokslo ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistais planuojama, kaip pagerinti situaciją Lietuvoje.

„Kadangi vaikų prisitaikymas naujoje aplinkoje dažnai yra skausmingas, Lietuvoje stengiamasi pagalbos centrus kurti gyvenamosiose vietovėse, pavyzdžiui, tiek ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kuriose pirmiausia pagalbą gauna vaikai, kuriems nustatomas autizmo spektro sutrikimas, tiek psichikos sveikatos centrai yra kuriami savivaldybėse, kad vaikai galėtų gauti pagalbą savo gyvenamojoje vietoje“, – komentuoja ministerijos specialistai.

Ragina nepalikti tėvų vienų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad pavienėse savivaldybėse teikiamos paslaugos labai skiriasi, todėl ragina už paslaugų teikimą atsakingas savivaldybes nepalikti tėvų, kurie turi neįgalių vaikų, vienų, nes tai atriboja juos nuo darbo rinkos ir tarsi uždaro namuose.

SADM išskiria tokias pagalbos formas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų:

Tikslinės išmokos ir kompensacijos. Paprastai negalią turintys vaikai gali gauti šalpos neįgalumo pensijas, tikslines kompensacijas, didesnius vaiko pinigus. Neįgaliems vaikams pagal neįgalumo lygį mokamos 140–280 eurų siekiančios šalpos neįgalumo pensijos.

Vaikams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikiai, papildomai mokamos tikslinės kompensacijos, siekiančios nuo 70 iki 304 eurų (priklausomai nuo specialiojo poreikio). Taip pat neįgalūs vaikai gauna vaiko pinigus su papildoma išmoka – iš viso jie siekia 100 eurų.

Būsto pritaikymas ir sensorinės pagalbos priemonės. Šia pagalba gali pasinaudoti šeima, auginanti vaiką, turintį sunkią negalią. Per būsto pritaikymo programą šeimai, auginančiai vaiką, turintį sunkią negalią, pertvarkomas būstas ir gyvenamoji aplinka, panaudojant specialius elementus, neprieinamas erdves pertvarkant taip, kad jos būtų prieinamos, įrengiamos saugos priemonės.

Maksimali suma būstui pritaikyti, skiriama iš valstybės biudžeto, – 5 850 eurų, keltuvui įrengti – 6 435 eurai. Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Tai gali būti turint autizmo spektro sutrikimą aktualios įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, lietimo taktilinės priemonės, supimo, garso slopinimo įranga, pasunkintos antklodės, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje. Joms 2020 metais iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 1 950 eurų vienam vaikui.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras vaikams, kuriems nustatyta negalia, ar vaikams, turintiems raidos sutrikimų, suteikia judėjimo, regos, klausos, komunikacijos techninės pagalbos priemones. Šiuo metu Techninės pagalbos neįgaliesiems centras aprūpina tokiomis komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis kaip pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga, atminties lavinimo priemonė, laiko planavimo priemonė.

Kompensacija automobiliui įsigyti arba pritaikyti. Šeimos, kurių neįgaliam vaikui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 metų, gali gauti kompensaciją automobiliui pritaikyti ar įsigyti. Kompensacija mokama pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Tokia parama šeima gali pasinaudoti kartą per 6 metus.

2020 metais maksimali suma, kurią galima panaudoti automobiliui pritaikyti ar įsigyti, siekia 1 248 eurus. Anot ministerijos, 2021 metais ši suma sieks 2 496 eurus.

Šeimos, auginančios neįgalius vaikus, kuriems po 18-ojo gimtadienio nepertraukiamai nustatyta visiška negalia, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat turi teisę gauti šią kompensaciją.

Socialinės paslaugos. Negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms teikiamos socialinės paslaugos. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų šeimos dažnai naudojasi dienos socialinės priežiūros paslauga (pavyzdžiui, specializuotuose vaikų dienos centruose), taip pat paklausi laikino atokvėpio paslauga, kai vaikas gali kurį laiką būti prižiūrimas namuose ar institucijoje.

Šeimoms, augančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, taip pat gali būti skiriamos kitos socialinės paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas, psichologinė pagalba, intensyvi krizių įveikimo pagalba, trumpalaikė, ilgalaikė ar dienos socialinė globa ir panašiai.

Asmeninio asistento pagalba. Šiuo metu tai dar bandomasis projektas, tačiau Vyriausybė pritarė, kad tai turėtų būti nuolatinė paslauga (dar reikia Seimo pritarimo). Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti asmeniui nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, orientuotis aplinkoje, padėti asmeniui organizuoti laisvalaikį ir poilsį. Šiuo metu pagalba teikiama asmenims nuo 16 metų.

Atvejo vadybininko pagalba. Autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko tėvai gali kreiptis į savo savivaldybę dėl atvejo vadybininko pagalbos. Jis, atsižvelgęs į konkrečią situaciją, sudaro paslaugų paketą vaikui ir jo šeimai.

Populiariausi

Rolanda Lingienė

Lietuvoje

2020.09.24 14:00

Lingienė apie situaciją kai kuriuose rajonuose: galima kalbėti apie antrą COVID-19 bangą COVID-19 paveikė jau 77 ugdymo įstaigas; atnaujinta 14.50

COVID-19 mobilus punktas Radviliškyje, koronavirusas

Lietuvoje

2020.09.24 18:49

Prasčiausią COVID-19 situaciją fiksuojantys Raseiniai – kryžkelėje: meras prakalbo apie lokalaus karantino galimybę neatmetama galimybė jau rytoj kreiptis į Vyriausybę dėl karantino skelbimo; atnaujinta 19.42

15
Policijos kontrolė

Lietuvoje

2020.09.24 08:40

Kraupi nelaimė: Klaipėdoje bute rastas miręs kūdikis papildyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos komentarais