Lietuvoje

2020.07.20 11:45

Privaloma ir bibliotekininkei, ir mechanikui: nuo lietuvių kalbos egzamino gali negelbėti ir aukštasis išsilavinimas

atnaujinta 12:14
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.07.20 11:45

Lietuvių kalbos egzaminas privalomas ir bibliotekininkams, ir slaugytojoms, ir net mokyklų rūbininkams. Su Seimo nariais susitikęs Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas kalbėjo, kad net ir universitetinis išsilavinimas gali tokioje situacijoje gali negelbėti.

Portalas LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Valstybinė kalbos inspekcija įpareigojo aštuonis Vilniaus centrinės bibliotekos darbuotojus laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nes šie darbuotojai yra baigę lenkų arba rusų mokyklas iki 1991 metų. Neišlaikę tokio egzamino per penkis mėnesius, kaip sakė inspekcijos vadovas Audrius Valotka, darbuotojai nebegalėtų dirbti, jų vadovė sulaukų baudų.

Po pasirodžiusios informacijos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius prakalbo apie Vyriausybės nutarimo keitimą, o parlamentinės konservatorių frakcijos nariai pirmadienį susitiko su Vilniaus centrinės bibliotekos vadove Rima Gražiene ir Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu A. Valotka.

„Tiek, kiek iš viešosios erdvės teko girdėti apie atliktą patikrinimą dėl valstybinės kalbos egzamino, kilo daugiau klausimų negu atsakymų. <...> Dabartinė situacija su bibliotekininkais, kurie dirba Lietuvoje, yra gimę Lietuvoje, augę Lietuvoje, puikiai kalba lietuviškai, neturi jokių problemų ar keblumų bendravime su savo klientais, bibliotekų lankytojais, skaitytojais.

Man tiesiog kyla klausimas apie pačios kontroliuojančios institucijos veiklos principus. Ar ta kontrolė būtent tokia turėtų būti šiandien, po Lietuvos nepriklausomybės praėjus ne vienam dešimtmečiui, ar vis dar matome aktualumą“, – susitikime su bibliotekos ir inspekcijos vadovais sakė konservatorė Monika Navickienė.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka kalbėjo, kad pats Vyriausybės nutarimas buvo priimtas dar 1993 metais, o minimas 2003-ųjų dokumentas yra tik naujausia šio nutarimo redakcija. Kaip sakė A. Valotka, kad visi teisės aktai turi tą patį trūkumą – jie pradeda senti nuo tos akimirkos, kai yra priimami.

„Gyvenimas juda į priekį ir aš manau, kad mūsų kalbamoji situacija kaip tik tai ir parodo, kad gyvenimas nuėjo gerokai į priekį, o mes, deja, turime remtis gerokai, kai kuriais aspektais, senstelėjusiais teisės aktais“, – kalbėjo inspekcijos vadovas.

Jis teigė, kad Valstybinė kalbos inspekcija imsis iniciatyvos peržiūrėti šį nutarimą. Anot A. Valotkos, bus kreipiamasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri kuruoja šį nutarimą ir kalbama apie galimus pokyčius. Be to, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas teigė, kad patikrinimai dėl kalbos mokėjimo vyksta visoje šalyje ir visuose veiklos sektoriuose.

Tačiau A. Valotka pastebėjo, kad dažniau yra orientuojamasi ne į tikrąjį lietuvių kalbos mokėjimą, o tik į tai įrodantį dokumentą. Tiek Seimo narės, tiek A. Valotka sutiko, kad dėl turėtų būti diskutuojama dėl tokio nutarimo pokyčių ir jo vykdymo.

Baigė universitetą, bet tai negelbsti

Kaip paaiškėjo susitikimo metu, net ir tai, kad yra darbuotojai yra baigę aukštojo mokslo institucijas, sprendžiant dėl privalomo egzamino laikymo, gali nieko nereikšti. Seimo narė M. Navickienė įvardijo, kad viena iš bibliotekos darbuotojų yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą ir ten laikė lietuvių kalbos egzaminą. Tačiau, kaip teigė A. Valotka, tai nuo egzamino gali negelbėti.

„Bet kokia dėstomoji kalba buvo? Nes jei ji rusistė ir viskas buvo dėstoma rusų kalba arba jei ji polonistė ir dėstoma buvo lenkų kalba, tada ne. Visais kitais atvejais, visi kas su aukštuoju išsilavinimu, nepatenka“, – sakė A. Valotka.

Kitaip tariant, aukštojoje mokykloje laikytas lietuvių kalbos egzaminas šiuo atveju gali darbuotojai ir nepadėti, jei jos mokymosi kalba nebuvo lietuvių. Kiti žmonės, baigę aukštąjį mokslą, anot A. Valotkos šiuo atveju nėra kliudomi. M. Navickienė klausė, ar tokia situacija yra logiška, kai žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje ir universitete laikęs lietuvių kalbos egzaminą, turi jį laikyti dar kartą.

Jeigu mechanikas bendrauja su interesantais, jeigu jūs nuvažiuojate į tą serviso įstaigą, jeigu jūs kreipiatės lietuvių kalba, su jumis privalo kalbėti lietuviškai.

Privaloma ir slaugytojai, ir mechanikui

Tačiau ne tik bibliotekų darbuotojams toks egzaminas gali būti privalomas. Kaip sakė A. Valotka, kiekvienoje įstaigoje, kurioje reikalingas bendravimas su klientais, darbuotojai privalo kalbėti lietuviškai, o kalbos žinias turi įrodyti išlaikytas egzaminas. Tarkime, net ir rūbininkas mokykloje turi su vaikais susikalbėti lietuvių kalba. Taip pat ir, pavyzdžiui, mechanikas, pas kurį varote tvarkyti savo automobilį.

„Jeigu mechanikas bendrauja su interesantais, jeigu jūs nuvažiuojate į tą serviso įstaigą, jeigu jūs kreipiatės lietuvių kalba, su jumis privalo kalbėti lietuviškai“, – sakė A. Valotka.

Taip pat skaitykite

Kalbos inspekcijos vadovas pasakojo, kad prieš porą savaičių buvo gautas skundas dėl vienos gelžbetonio gamyklos Vilniuje. Asmuo kreipėsi į inspekciją, atsiuntė jai garso ir vaizdo įrašą bei nurodė, kad penkerius metus lankosi šioje įmonėje, visada prašo, kad su juo kalbėtų lietuviškai, tačiau jam visada yra atsakoma rusiškai.

„Ar tai būtų gelžbetonio gamykla, ar smulkusis verslas, deja, bet taisyklės yra tos pačios. Tai yra vartotojų teisių apsauga“, – kalbėjo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

Pasak jo, būtų galima išmesti iš nutarimo reikalavimą, kad jei žmogus baigė lenkiškas arba rusiškas mokyklas ar aukštąją mokyklą, kur dėstoma ne lietuvių kalba iki 1991 metų, jam privaloma laikyti egzaminą. Tačiau jis pastebėjo, kad kai kuriuose Lietuvos miestuose vis dar pasitaiko, kad klientai su paslaugų tiekėjais negali susikalbėti lietuviškai.

„Turime atsižvelgti į tai, kas, pavyzdžiui, vis nutikdavo Visagine. Žmonės skundžiasi, kad gydytojas yra išsilaikęs kvalifikacinį kalbos mokėjimo egzaminą, gyvena nuolat ne lietuviškoje aplinkoje, <...> o būdamas ne lietuviškoje aplinkoje žmogus natūraliai pamiršta kalbą“, – kalbėjo A. Valotka.

Darbuotojų laikyti egzamino nesiųs

Vilniaus centrinės bibliotekos vadovė Rima Gražienė jau anksčiau portalui LRT.lt sakė, kad geriau mokės baudas, bet darbuotojų, kurie dirba bibliotekoje po 25 ar 30 metų, nesiųs laikyti egzamino. Tai ji pakartojo ir pirmadienį vykusiame susitikime.

R. Gražienė susitikime kalbėjo, kad toks nutarimas yra pasenęs ir nelogiškas: „Kaip aš tuos aštuonis žmones, kurie seniai dirba, galiu siųsti į egzaminą? Jie neis laikyti, todėl, kad jie puikiai kalba lietuviškai, tą ir per televiziją matėte. Jei nutarimas yra pasenęs, kodėl jo nesvarstome ir nekeičiame? Jie nedirbtų bibliotekoje, jei nemokėtų lietuvių kalbos. Jie dirba puikiai ir puikiai moka lietuvių kalbą.“

Sako sutaręs dėl nutarimo keitimo

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kiek anksčiau socialiniame tinkle paskelbė, kad su švietimo, mokslo ir sporto bei kultūros ministrais sutarė dėl 2003 metais priimto Vyriausybės nutarimo keitimo.

„Deja, vis dar aktualus valstybinės kalbos kvalifikacijos egzamino klausimas. Kalbos inspekcija „rado“ žmones, kurie dar neturi kvalifikacijų ir grasina baudomis, jeigu toks egzaminas nebus išlaikytas.

Šie žmonės yra baigę aukštąsias mokyklas, tačiau, pasirodo, to nepakanka inspekcijai. Atkreipiu dėmesį, kad darbas dėl nutarimo dėl valstybinės kalbos kategorijų ketimo, jau vyksta. Šiandien susitariau su švietimo ir kultūros ministrais, kad Vyriausybės nutarimas dėl kalbos mokėjimo būtų peržiūrėtas ir iš esmės pakeistas“, – rašė J. Narkevičius.

Portalas LRT.lt Kultūros ministerijoje sužinojo, kad kol kas nėra aišku, kas konkrečiai bus keičiama Vyriausybės nutarime. Pirmiausia savo pasiūlymus turi pateikti pati Valstybinė kalbos inspekcija.

Populiariausi

Lagaminai

Lietuvoje

2020.09.18 19:18

Ministerija atnaujino COVID-19 paveiktų šalių sąrašą: izoliacija privaloma iš Švedijos, Norvegijos paskelbtos izoliacijos išimtys nuvykus į Latviją

5
Algirdas Monkevičius

Lietuvoje

2020.09.18 15:03

Pedagogų atstovai apie ministro siūlymą mokyklų vadovams mokėti priemokas: tai mokytojų kiršinimas savivaldybių atstovas: ne visos ras tam pinigų, priemokas ragina mokėti iki metų pabaigos

11
Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.09.18 11:35

Skvernelio žinia Lukašenkos režimui dėl grasinimų uždaryti sienas: jei taip pasielgs, atsakymas bus adekvatus Premjeras: Lukašenka kabina makaronus Baltarusijos visuomenei apie menamus priešus; atnaujinta 12.04

8