Lietuvoje

2020.07.15 11:22

Sostinės bibliotekos darbuotojams – Kalbos inspekcijos smūgis: neišlaikę egzamino liks be darbo

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.07.15 11:22

Neišlaikei lietuvių kalbos valstybinio egzamino – negali dirbti. Su tokia situacija susidūrė Vilniaus centrinės bibliotekos darbuotojai, tačiau, kaip portalui LRT.lt sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, ta pati taisyklė galiotų ir medicinos seselėms, ir visiems kitiems su klientais bendraujantiems darbuotojams.

Aštuoni Vilniaus miesto centrinės bibliotekos darbuotojai sužinojo, kad norėdami toliau dirbti jie privalo išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Tokį nurodymą jie gavo iš Valstybinės kalbos inspekcijos, kuri paliepimą surašė remdamasi 2003-iųjų Vyriausybės nutarimu.

Kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka portalui LRT.lt aiškino, kad visi asmenys, kuriems darbe tenka bendrauti su klientais, privalo mokėti lietuvių kalbą tam tikru lygmeniu. Kitaip jie negali dirbti. Be to, ši taisyklė galioja tiek valstybių ar savivaldybių, tiek privačioms įstaigoms.

Vilniaus centrinės bibliotekos vadovė atsisako darbuotojus siųsti laikyti egzamino, nes tai, anot jos, perteklinis ir nereikalingas nutarimas. Bibliotekai vadovaujanti Rima Gražienė sakė esanti pasiruošusi net ir baudas mokėti.

Turės ieškoti kito darbo, pavyzdžiui, kroviko ar panašaus, kur nereikia su klientais bendrauti.

Nemoki kalbos – dirbk kroviku

Kaip pasakojo A. Valotka, priimtas nutarimas remiasi Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, kad įstaigų, įmonių, organizacijų ir t. t. darbuotojai, kurie bendrauja su klientais Lietuvoje, turi mokėti lietuvių kalbą.

„Jeigu jūs nueinate, sakykime, į savivaldybę, jus turi aptarnauti lietuviškai. Jeigu jūs nueinate į biblioteką – taip pat. Kad ta nuostata būtų sėkmingai įgyvendinta, tie žmonės, kurie nėra baigę lietuviškų mokyklų, pavyzdžiui, baigė rusišką mokyklą iki 1991 metų, turi būti išsilaikę valstybinės kalbos egzaminą“, – sakė A. Valotka.

Egzaminas, apie kurį kalbėjo Kalbos inspekcijos vadovas, yra trijų kategorijų priklausomai nuo to, kokį darbą asmuo dirba. Kaip teigė A. Valotka, jeigu tai yra prie durų budintis žmogus, jam reikalinga žemesnė kategorija, o jeigu darbas sudėtingesnis, pavyzdžiui, bibliotekininkės, reikalinga antra kategorija. Trečia kategorija reikalinga aukšto lygmens specialistams, pavyzdžiui, skrydžių vadovams.

„Tai yra organizacijos, įmonės vadovo atsakomybė šiuos dalykus kontroliuoti. Centrinėje bibliotekoje yra aštuoni žmonės, kurie neatitinka šitų reikalavimų. Buvo surašytas privalomas nurodymas iki gruodžio 7 dienos tiems žmonėms išsilaikyti antros kategorijos valstybinės kalbos egzaminą“, – kalbėjo Kalbos inspekcijos vadovas.

Jis patvirtino, kad neišsilaikę tokio egzamino bibliotekos darbuotojai toliau dirbti negalės.

Įstaigos vadovas privalo apie tai žinoti ir privalo rūpintis šiais dalykais.

„Turės ieškoti kito darbo, pavyzdžiui, kroviko ar panašaus, kur nereikia su klientais bendrauti“, – teigė A. Valotka.

Kalbos inspekcijos vadovas paklaustas taip pat patvirtino, kad toks reikalavimas galiotų ir, pavyzdžiui, medicinos seselėms Joms taip pat privaloma lietuvių kalbą mokėti antrosios kategorijos lygiu. Kitaip tariant, nutarimas galioja bet kurioje įstaigoje, kur darbuotojai turi bendrauti su klientais.

„Tie dalykai yra aiškiai sureglamentuoti, yra mokslininkų parengtos metodikos, kiek kokiame lygyje turi mokėti, kiek abstrakčiai reikšti mintis ir t.t. Įstaigos vadovas privalo apie tai žinoti ir privalo rūpintis šiais dalykais“, – tvirtino inspekcijos vadovas.

Paklaustas, kodėl, jei Vyriausybės nutarimas priimtas 2003-aisiais, bibliotekos darbuotojams egzaminas privalomas tik dabar, A. Valotka teigė, kad dėl to kaltas, kaip sakė, elgetiškas inspekcijos finansavimas, nes tai lemia, kad visoje Lietuvoje šiuos klausimus sprendžia tik viena jos darbuotoja.

Geriau mokės baudas

Vilniaus centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė sakė itin neigiamai vertinanti tokį Kalbos inspekcijos nurodymą ir pabrėžė, kad visi aštuoni darbuotojai, kuriems liepta laikyti egzaminą, su bibliotekos lankytojais gali laisvai susikalbėti lietuviškai.

„Tai yra absoliučiai nepagrįstas reikalavimas, žiūriu labai neigiamai. Žmonės daug metų dirba bibliotekoje – po 25, po 30 metų, visi yra Lietuvos piliečiai, turi pasą, moka mokesčius, eina balsuoti, puikiai kalba ir rašo lietuviškai, bet savo laiku, 2003 metais, neišsilaikė to egzamino.

Tegul baudžia mane, bet nuo kažko reikia pradėti, reikia mąstyti. Kai tokie nutarimai – kam jie reikalingi? Protu nesuvokiama. Nesiųsiu į egzaminą, mokėsiu baudą, jeigu reikės.

Kam jo reikia? Esmė yra tame, kad jie yra baigę rusų arba lenkų mokyklas. Čia kaip? Mes pagal tautybę pradedame terorizuoti darbuotojus“, – pasipiktinimo neslėpė bibliotekos vadovė.

Ji pabrėžė, kad egzaminas, kurį darbuotojams liepė laikyti Kalbos inspekcija, nieko neduos ir nieko nepakeis. R. Gražienė sakė esanti įsitikinusi, kad visi darbuotojai tokį egzaminą išlaikytų, tačiau tai yra tik formalumas.

„Kam reikalingi tokie formalumai? Kam žmonėms stresas, ypač tiems, kurie yra vyresnio amžiaus? Kaip jis turi jaustis eiti į tą egzaminą? Ką tai duoda? Tai perteklinis dalykas, kurio niekam nereikia. Tokius nutarimus laikas būtų peržiūrėti“, – sakė R. Gražienė.

Bibliotekos direktorė teigė neketinanti siųsti darbuotojų į egzaminą ir tvirtino esanti pasiruošusi prisiimti už tai atsakomybę: „Tegul baudžia mane, bet nuo kažko reikia pradėti, reikia mąstyti. Kai tokie nutarimai – kam jie reikalingi? Protu nesuvokiama. Nesiųsiu į egzaminą, mokėsiu baudą, jeigu reikės.“

Paklausta, ar kiekvienas bibliotekos klientas laisvai gali susikalbėti lietuviškai su ten dirbančiais žmonėmis, R. Gražienė patikino, kad visi bibliotekos darbuotojai kalba lietuviškai, kitaip ten nedirbtų.

„Kalbos net negali būti. Mane smaugia šitie dalykai. Jie puikiai kalba, net gal geriau už jus ar mane kai kurie kalba. Jie gimę Lietuvoje. Kaip galėtų dirbti bibliotekoje nemokėdami lietuvių kalbos? Jie su išsilavinimu, su aukštuoju“, – teigė bibliotekos vadovė.

R. Gražienė tikino, kad nebuvo nė vieno atvejo, kad darbuotojas su klientu nesusikalbėtų lietuviškai.

Egzaminas primena pažeminimą

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka socialiniame tinkle rašė negalintis patikėti tokia situacija. Pasak jo, sveikas protas tokios informacijos nepriima: „Kuo negaliu patikėti? Tuo, kad Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius diplomus, leidžiančius dirbti bibliotekoje, Respublikos vardu yra žeminami ir gąsdinami. Būdami jau nebe jauni, kai kurie esantys pensijoje ir vis dar dirbantys žmonės verčiami laikyti kalbos egzaminą.

Sakykit, ponai, kam to reikia? Koks tokio egzamino tikslas? Atimti Lietuvos pilietybę? Ne kalbos policininkų nosiai tai. O gal bibliotekininkė, kuriai per 60, tokio egzamino neišlaikiusi, bus išmesta iš darbo?“

R. Valatka rašė, jei Kalbos inspekcija taip tikrins visas šalies bibliotekas, tai ne viena jų gali likti be darbuotojų, juolab, kad už tokią algą, kokia yra mokama bibliotekų darbuotojams, niekas nesiveržia dirbti. Jis taip pat rašė, kad net ir neišlaikiusios tokio egzamino, bibliotekininkės negali būti atleistos iš darbo, nes šalyje taip pat galioja Darbo kodeksas.

„Tai kam žeminti žmones, gaminti Lietuvos priešus? Priešas tokio dalyko nesugalvotų. Bet A. Brazausko bebrų Vyriausybė prieš 17 m. tai sugalvojo, o Valstybinė kalbos policija šitą bebrų patvirtintą, o iš tiesų tai pačios VKI bebrams pakištą nesąmonę vykdo. Kas dar blogiau, tą bebrų nutarimą vykdo labai pasirinktinai.

Liktume be paskutinių slaugytojų, kurios, patyrusios tokį pažeminimą, išvažiuotų dirbti į norvegijas už gerokai didesnį atlygį.

Priešingu atveju, susisiekimo ministras Narkevičius Kalbos Policijos jau turėjo būti užbanintas 55 kartus, ir tai tik skaičiuojant ministerio pasirodymus Seime ir TV. Daugumos Seimo narių, kitų ministrų, viceministrų ir Vyriausybės kanclerių lauktų toks pat likimas“, – teigė R. Valatka.

Be to, savo įraše jis kėlė klausimą, kas atsitiktų su Vilniaus ligoninių ir poliklinikų slaugytojomis, jei Valstybinė kalbos inspekcija iš tikro nutartų patikrinti ir jas. Kaip rašė R. Valatka, dauguma jų yra Lietuvos lenkės ir rusės: „Liktume be paskutinių slaugytojų, kurios, patyrusios tokį pažeminimą, išvažiuotų dirbti į norvegijas už gerokai didesnį atlygį.

Mane asmeniškai nervina žurnalistų, rašytojų, politikų ir kitų viešų asmenų prasta lietuvių kalba, neretai žudo studentų diplominių darbų kalba, dar daugiau – žinau, kad ir aš, duoną valgantis iš rašto, tobulai gimtosios kalbos nemoku. Bet dar labiau nervina, tiesiog siutina, kai kompleksuoti kalbos policininkai naudoja lietuvių kalbą savo nevisavertiškumo kompleksams tenkinti ir daro tai mano valstybės vardu.“