Lietuvoje

2020.07.14 13:50

Koronavirusas nesiliauja grasinęs, gyventojai įspėjami atsakingai rinktis kelionių kryptis

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.07.14 13:50

„Praėjusį savaitgalį Egipte, kuriame gyvena 100 mln. gyventojų, buvo atlikta tik 135 tūkstančiai testų, o visų užsikrėtimų skaičiuojama per 80 tūkst. <...> Iš tokio menko testavimo apie situaciją Egipte galime tik spėlioti. Palyginimui – Lietuvoje, kur gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų, esame atlikę per 460 tūkst. testų. <...> Nei pats vykčiau, nei kitam rekomenduočiau ten vykti“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Pasaulyje koronavirusas vis neapleidžia savo pozicijų. Įvairiose šalyse fiksuojami nauji susirgimų rekordai. Daugumoje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, vėl svarstoma grąžinti karantiną ir kaukes.


Banga atslūgo, tačiau virusas nepasitraukė

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad situacija Lietuvoje palyginti yra stabili, tačiau labai tikėtina, jog bus antroji koronaviruso banga, kuri, anot jo, Lietuvoje gali pasirodyti ir rugpjūtį.

Taip pat skaitykite

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė sako, kad Santaros klinikose jaučiamas atoslūgis po pirmosios koronaviruso bangos. „Pacientų visą laiką turime, dar nebuvo tokio tarpo, kad jų nebūtų, tačiau jų yra žymiai mažiau nei kad balandžio ir gegužės mėnesiais“, – tvirtina L. Jančorienė.

Pasak jos, nors pirmoji banga ir atslūgo, infekcija nepasibaigė ir kasdien sulaukiama naujų pacientų. „Kažkas išsirašo, kažkas atvyksta. Kiekvieną dieną, – pabrėžia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė. – Žinoma, tie pacientai dažniausiai turi vadinamųjų lydinčiųjų ligų, pavyzdžiui, pneumoniją. Į stacionarą guldomi ne visi ligoniai, o tik tie, kurie turi tam tikras indikacijas. Iš tikrųjų tai yra pakankamai sunki liga.“

Vyrams – didesnė rizika

Viso pasaulio mokslininkai iki šiol nesutaria dėl ligos įgijamumo, dėl atsparumo jai. Profesorė L. Jančorienė primena, kad ši liga visų pirma turi kelis etapus. „Pradinė ligos stadija yra susijusi su paties viruso aktyvumu, o jau antroje savaitėje ar praėjus maždaug 10 dienų nuo ligos pradžios galime tikėtis vadinamosios citokinų audros (audringa organizmo reakcija, kurios metu plaučiai užsipildo skysčiu ir tampa puikia terpe antrinėms infekcijoms – LRT.lt), kai ir taktika gydymo yra kitokia, ir jau ne tiek svarbu nuslopinti virusą, kuris dažniausiai savo darbą jau būna padaręs. Tokiu metu labai svarbu suvaldyti tą imuninį atsaką, sumažinti žalą imunitetui. Tai visą šitą ligos etapiškumą mes jau labai aiškiai pamatėme“, – tvirtina L. Jančorienė.

Infekcija nepasibaigė ir kasdien yra sulaukiama naujų pacientų.

Pirminė arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos. Visos šios ligos ir sveikatos būklės, anot Santaros klinikų atstovės, apsunkina ligos eigą ir padidina kvėpavimo nepakankamumo riziką. Profesorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad vyrai koronavirusu perserga sunkiau nei moterys.

„Vertinant pagal tai, kiek žmonių teko perkelti į intensyviosios terapijos skyrių, tai vyravo vyrai. Moterys tesudarė 25–30 proc. tokių pacientų, – tikina L. Jančorienė. – Rūkymas taip pat yra vienas veiksnių, lemiančių sunkų ligos persirgimą.“

Taiko ir eksperimentinius gydymo būdus

Profesorė tvirtina, kad Lietuvoje taikomi įvairūs pasaulyje naudojami eksperimentiniai gydymo būdai, taip pat pradėtas naudoti specialiai šiai viruso atmainai skirtas oficialus vaistas. „Ne per seniausiai gavome visų laukiamą preparatą remdisivirą (remdesiviras (kodas GS-5734) – priešvirusinis vaistas, priklausantis nukleotidų analogų grupei, skirtas Ebolos ir Marburgo virusų sukeltoms ligoms gydyti, tačiau neseniai JAV ir Kinijoje išbandytas ir SARS-CoV-2 sukeltai ligai COVID-19 gydyti – LRT.lt), kuris jau konkrečiai skirtas šiuo metu vyraujančiai COVID-19 infekcijai ir koronavirusui gydyti“, – sako L. Jančorienė.

Rūkymas taip pat yra vienas veiksnių, lemiančių sunkų ligos persirgimą.

Pašnekovė įspėja, kad rudenį neišvengiamai ateis kitų respiracinių ligų laikas, o artėjant žiemai – ir gripo protrūkis. „Iš nosiaryklės tepinėlio mes minimaliai turėtume tirti dėl dviejų patologijų – dėl gripo ir dėl koronavirusinės infekcijos, – sako VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė. – Tą daryti mes jau galime ir Lietuvoje, tik šiuo metu nėra gripo laikotarpis, tad dėl jo kol kas netiriame.“

Pasaulyje patvirtintų koronaviruso infekcijų skaičius jau perkopė 13 milijonų ribą. Tokių užsikrėtimų tik daugėja. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad medicina labai greitai reagavo į šį virusą, o tai patvirtina mažėjantis mirčių nuo koronaviruso skaičius. „Mes neturime specifinių vaistų, kitų priemonių, matome, kad užsikrėtimų skaičius auga, tačiau santykinis mirčių skaičius nedidėja. Tai rodo, kad medicina nėra bejėgė“, – sako M. Stankūnas.

Medicina labai greitai reagavo į šį virusą, o tai patvirtina mažėjantis mirčių nuo koronaviruso skaičius.

Virusas tarsi keliauja po pasaulį, sako LSMU profesorius. Pasak jo, kovo–balandžio mėnesiais virusas labiausiai smogė Senajam žemynui, o vasaros mėnesiais įsismarkavo abiejuose Amerikos žemynuose.

„Daugiau kaip pusė visų užsikrėtimų dabar fiksuojama būtent ten, – konstatuoja profesorius. – Šiaurės Amerikoje labiausiai kenčia Jungtinės Amerikos Valstijos, o Pietų Amerikoje – Brazilija.“

Atostogauti Egipte nerekomenduoja

M. Stankūnas taip pat pastebi, kad šiuo metu virusas intensyviai keliauja į Pietryčių Azijos šalis, neaplenkia ir Afrikos.

„Indija, Bangladešas – tai Azijos šalys, kuriose itin sparčiai daugėja užsikrėtusiųjų skaičius, – sako jis. – Po truputį tokių atvejų skaičius daugėja ir Afrikoje. Štai Egipte, antroje Afrikos šalyje pagal užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių, testų atliekama labai mažai. Nepaisant to, ten kasdien diagnozuojama po tūkstantį naujų atvejų.“

Praėjusį savaitgalį Egipte, kuriame gyvena 100 mln. gyventojų, buvo atlikta tik 135 tūkstančiai testų, o visų užsikrėtimų skaičiuojama per 80 tūkst., pastebi LSMU profesorius. Pasak jo, palyginti su Lietuva, atliekamų testų skaičius Egipte yra gerokai per mažas. „Iš tokio menko testavimo apie situaciją Egipte galime tik spėlioti. Palyginimui – Lietuvoje, kur gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų, esame atlikę per 460 tūkst. testų“, – statistikos duomenis žeria M. Stankūnas.

Lietuvoje tokių aparatų mes turime apie tūkstantį, o visame Afrikos regione, išskyrus šiaurinę dalį, viso labo yra vos du tūkstančiai tokių aparatų.

LSMU profesorius taip pat akcentuoja, kad Lietuvos kelionių agentūros laisva ranka siūlo keliones į Egiptą. „Situacija ten tikrai yra bloga. Nei pats vykčiau, nei kitam rekomenduočiau ten vykti, – įspėja M. Stankūnas. – Egiptas šiuo metu yra tikrai nesaugi šalis atostogauti.“

LRT.lt informuoja, kad Lietuva iš tiesų yra viena lyderiaujančių šalių pagal atliktų testų skaičių vienam milijonui gyventojų. Mūsų šalyje šis skaičius siekia beveik 170 tūkst., o štai JAV – 128 tūkst., Italijoje – 98 tūkst., kaimyninėje Latvijoje – 90 tūkst., Vokietijoje – 76 tūkst., Kinijoje – 62 tūkst., Lenkijoje – beveik 48 tūkst., Brazilijoje – 21,5 tūkst., o jau minėtame Egipte – vos 1,3 tūkst. Žemiausioje pozicijoje yra 28 mln. gyventojų turintis Jemenas, kurio milijonui gyventojų tenka vos 4 atlikti testai.

Visas Afrikos regionas, pasak M. Stankūno, yra tiksinti bomba. Pasak jo, vienas svarbiausių preparatų, leidžiančių išgyventi koronavirusą, yra dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. „Lietuvoje tokių aparatų mes turime apie tūkstantį, o visame Afrikos regione, išskyrus šiaurinę dalį, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viso labo yra vos du tūkstančiai tokių aparatų“, – liūdną situaciją Afrikoje konstatuoja profesorius.

Įprastų sveikatos paslaugų dar teks palaukti

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako tikįs, kad tokių griežtų suvaržymų, jei rudenį kiltų antroji koronaviruso banga, greičiausiai nebeprireiks. „Visuomenė jau išmoko, kad esant reikalui privalu dėvėti asmens apsaugos priemones. Tai labai svarbu, toks metodas veiksmingai stabdo viruso plitimą, – tikina A. Veryga. – Jei matysime, kad auga užsikrėtimo atvejų skaičius, kaukės bus grąžintos dėvėti.“

Šalies gyventojams vis garsiau reiškiant nepasitenkinimą dėl negaunamų medicinos paslaugų, sveikatos apsaugos ministras sako, kad į prieš karantininį lygį medicinos paslaugos bent jau iki Naujųjų negrįš. „Išlieka tam tikras budrumas, saugumas gydymo įstaigose, kad neatsitiktų taip, jog pradėjus plisti užkratui staiga būtų karantinuojama visa gydymo įstaiga ir ji nustotų veikti. Tuomet jau niekas į ją patekti negalėtų. Tą pacientai turėtų suprasti, nes jau ne vieną tokį atvejį esame turėję (per pirmą viruso bangą – LRT.lt)“, – sako A. Veryga.

Net ir pasibaigus rizikai žmonės nepamirš turėti kaukę, kad galėtų bet kada ją užsidėti. Kai kurios pamokos bus išmoktos ne dėl šios dienos, bet dėl ateities.

Atostogauti visiems yra būtina ir reikia naudotis proga tai padaryti, sako A. Veryga. Tiesa, primena jis, planuoti keliones reikėtų atsargiai. „Gali tekti grįžus iš kelionės 14 dienų praleisti izoliacijoje, kaip kad nutiko grįžusiesiems iš Bulgarijos, – sudėtingą situaciją turizmo sektoriuje komentuoja sveikatos apsaugos ministras. – Situacija yra labai dinamiška toje pačioje Europoje. Rekomenduočiau rinktis artimas keliones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur turime vadinamąjį Baltijos šalių burbulą.“

Su virusu teks susigyventi

Mirtingumas nuo COVID-19 yra didesnis nei nuo paprasto gripo. Rizikos grupe yra laikomi vyresnio amžiaus žmonės. VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė patvirtina, kad sunkiausiai šią ligą pakelia vyresnio amžiaus žmonės, turintys lydimųjų ligų. „Pirminė arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos, įvairūs vėžiniai susirgimai yra pagrindiniai veiksniai ir priežastys, pablogindavusios koronaviruso ligos eigą ir lemdavusios didesnę mirštamumo riziką“, – teigia L. Jančorienė.

Specialistai nuolat teigia, kad gyventojams teks išmokti sugyventi su šiuo virusu. Profesorė sako abejojanti, kad virusas išnyks, tačiau, pasak jos, sumažės mūsų imlumas pačiam virusui.

„Savo aplinkoje mes susiduriame su daugybe virusų, tačiau jei žmogus natūraliai įgyja imunitetą, tai jam tas virusas grėsmės nesukelia. O kad išmoksime su virusu sugyventi, tai skatins žmones įprasti dažniau plauti rankas, rūpintis aplinka, dezinfekuoti ją. Net ir pasibaigus rizikai žmonės nepamirš turėti kaukę, kad galėtų bet kada ją užsidėti. Kai kurios pamokos bus išmoktos ne dėl šios dienos, bet dėl ateities“, – LRT RADIJUI sako Santaros klinikų profesorė Ligita Jančorienė.

Diskusijos apie koronaviruso situaciją šalyje ir pasaulyje klausykitės radijo įraše


Parengė Vismantas Žuklevičius

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33