Lietuvoje

2020.07.09 20:14

Skaudžios LGBT žmonių patirtys: 13 metų kartu, bet santuoka – negalima

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.07.09 20:14

13 metų bendro gyvenimo, bet susituokti negali. Ilgi teismo procesai, siekiant asmens tapatybės dokumentuose pasikeisti lytį. Institucijų abejingumas ir grasinantys komentarai. Tokiomis patirtimis ketvirtadienio vakarą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotoje diskusijoje dalijosi LGBT bendruomenei priklausantys žmonės.

13 metų gyvena drauge, bet susituokti negali

Architektas Andrius Baležentis 13 metų gyvena tos pačios lyties šeimoje kartu su vaikinu, tačiau Lietuvoje jie negali įteisinti savo santykių partneryste ar santuoka.

„Gyvendami 13 metų kartu neturime nė menkiausios abejonės, kad esame šeima – taip jaučiamės, tokie esame. (...) Vis dėlto per tuos metus neturėjome jokių galimybių įteisinti savo santykių, todėl Lietuvoje esame niekas – galbūt kambariokai“, – apgailestauja A. Baležentis.

Kaip pasakoja architektas, neturėdami tokios teisės abu susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, jaučiasi neužtikrinti, nesaugūs. Aktualus ir paveldėjimo klausimas – kai pradėjo kartu gyventi, vyrai neturėjo nieko, tačiau per 13 metų uždirbtus daiktus laiko savo bendru turtu. Vis dėlto jei kuris nors numirtų, už turtą tektų sumokėti paveldėjimo mokestį, sako A. Baležentis.

Nereguliuojami sveikatos klausimai – nors vyrai gydymo įstaigas informavo, kad partneriui teiktų duomenis apie jų sveikatą, tačiau tomis situacijomis, jei tektų spręsti sudėtingesnius sveikatos klausimus, to daryti jie negalėtų – turėtų įsikišti tėvai.

Pasak architekto, su įvairiais iššūkiais abu susiduria ir kasdienybėje. Pavyzdžiui, eidami į sporto klubą pamato, kad yra įvairių nuolaidų šeimoms, vis dėlto šeima suprantama kaip vyras ir moteris bei vaikai. Atėjus dviem vyrams, tenka aiškintis, teisintis.

„Kasdienybėje atsiduriame tokiose įvairiose situacijose, kai tenka ieškoti tam tikrų sprendimų“, – sako A. Baležentis.

Nors vyras džiaugiasi, kad jo šeima ir draugai tolerantiški, sutinka, kad tai – sėkmė arba likimo dovana: „Puikiai suprantu, kad Lietuvos kontekste dažnai viskas būna kitaip“.

Turėjo aiškintis dėstytojams, nepažįstamiems

Lyties keitimas asmens dokumentuose – ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas, apgailestauja medicinos studentė Ema Žemionytė, kuri teismo keliu asmens dokumente keitė lytį. Žinoma, pasibaigus teisiniams procesams atpildas yra labai geras, tačiau procesas turėtų būti paprastesnis, įsitikinusi ji.

Pasak merginos, kol tęsėsi teisminiai procesai, būdavo sudėtingų situacijų, kai reikėdavo aiškinti situaciją, pavyzdžiui, universitete dėstytojams reikėdavo sakyti, kad vadintų kitų vardu nei nurodyta dokumentuose, vadintų Ema.

Nors ji džiaugiasi, kad dėstytojai buvo supratingi, pripažįsta, kad sudėtingiau būdavo aiškintis nepažįstamiems žmonėms, kuriems turėdavo rodyti savo dokumentą ir įrodyti, kad dokumentas – jos.

Pasak E. Žemionytės, pasikeitus dokumentus, didžiausia dalis problemų išsisprendė, tačiau pokalbiai su kitais žmonėmis neišvengiami.

„Esu susitaikiusi su tuo pilnai, tai yra mano gyvenimu dalis, apie tai kalbėti svarbu. Bet gyvenimas palengvėjo, nes nereikia aiškintis svetimiems žmonėms, o tave pripažįsta tokiu žmogumi, koks esi. Tai mane džiugina“, – šypsosi mergina.

Iš grasinimų institucijos pasityčiojo

Šių metų sausį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo Lietuvos gėjų porą, kai atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš juos socialiniame tinkle. Strasbūro teisėjai nusprendė, kad prokuratūra ir teismai dėl neigiamo nusistatymo homoseksualų atžvilgiu be pagrindo atmetė prašymą atlikti tyrimą dėl raginimų susidoroti su vaikinais, kai vienas iš jų feisbuke pasidalijo bučinio nuotrauka.

Byloje nagrinėta prieš penkerius metus įvykusi istorija, kai po vaikinų nuotrauka atsirado daug įžeidžiančių komentarų, pavyzdžiui, „I duju kameras abu“, „gėjai jūs sup..., jus naikinti“, „sudeginti pid...“, „Žudyt!“. Lietuvos teisėsauga priėjo prie išvados, kad komentarai buvo „netinkamais žodžiais“ išreikšta nuomonė, ir nusprendė, kad tai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei.

Pačios nuotraukos paskelbimą Lietuvos pareigūnai pavadino „ekscentrišku elgesiu“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti“ kitokias pažiūras turinčius žmones. Klaipėdos teismas nutartyje taip pat pareiškė, kad vaikinai turėjo atsižvelgti į tai, jog „didžioji visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes“.

Anot vieno iš vaikinų, fotografo Pijaus Beizaro, kai pamatė žeidžiančius komentarus, pasidarė nebejuokinga, todėl pradėjo svarstyti galimybę su kažkuo apie tai pasikalbėti, kad būtų galima imtis veiksmų.

„Kai asmeniškai žmonės pradeda rašyti, kad mes su tavimi susidorosime, visai kitaip pradedi į tai žiūrėti“, – prisimena P. Beizaras.

Jo teigimu, nuotrauką pavadinusios ekscentriška Lietuvos institucijos tarsi pasityčiojo iš situacijos ir sumenkino „akivaizdų“ faktą, kad tos pačios lyties poros Lietuvoje patiria diskriminaciją.

„Galvojau, kad jei aš to nepadarysiu (jei nesikreips į EŽTT – LRT.lt), jei mes to nepadarysime, tai kas tai padarys? (...) Gaila, kad teko eiti iki to, bet manau, kad dabar bus tik paprasčiau ir lengviau, jei kažkas tokio vėl iškils Lietuvoje“, – sako P. Beizaras.

Dar rikiuojamės Europos gale

Tarptautinės organizacijos ILGA-Europe paskelbtame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva pagal teisinę LGBT asmenų apsaugą užima 33 vietą tarp 49 Europos valstybių, sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas Tomas Vytautas Raskevičius. Nors mūsų padėtis geresnė nei kaimyninėse valstybėse, dar gerokai atsiliekame nuo Vakarų Europos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistas taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungoje yra tik 6 valstybės, kurios niekaip nepripažįsta vienos lyties poros santykių. Tarp jų – ir Lietuva, Lenkija, Latvija.

„Konstitucinis Teismas (KT) Lietuvoje konstatavo, kad diskriminacija tiek seksualinės orientacijos, riek lytinės tapatybės pagrindais draudžia mūsų šalies Konstitucija. Tai reiškia, kad diskriminacija LGBT asmenų Lietuvoje yra neteisėta pagal mūsų Konstituciją.

Taip pat Konstitucinis Teismas labai principingai pasisakė, kad Konstitucija (...) asmens teisės arba garantijos negali būti kvestionuojamos atsižvelgiant į tai, ką apie tas teises arba konkrečią socialinę grupę mano visuomenės dauguma.

Galiausiai labai labai reikšmingai KT pasakė, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu – nesvarbu, kokios lyties asmenys sudaro šeimą, visais atvejais toms šeimoms galioja konstitucinio gyvenimo apsauga“, – apie KT sprendimus LGBT teisių srityje pasakoja T. V. Raskevičius.

Nors tai KT konstatavo dar 2019 metų sausį, jokie teisiniai pokyčiai nėra įvykę, priduria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistas.

2019 metų Eurobarometras atliko apklausą, ar žmonės sutinka, kad LGBT asmenys turėtų tokias pačias teises kaip heteroseksualūs žmonės. Už tai Lietuvoje pasisakė 53 proc. apklaustųjų, prieš buvo 40 proc. Nors tokie skaičiai nėra labai prasti, nuo Europos valstybių atsiliekame ir rikiuojamės pabaigoje.

Nedaug valstybių už mūsų rikiuojasi ir kalbant apie žmonių požiūrį į tos pačios lyties žmonių santuoką. 2019 metų Eurobarometro duomenys rodo, kad už tai pasisakytų 30 proc. Lietuvos gyventojų, prieš – 63 proc. Už mūsų rikiuojasi tik Rumunija, Latvija, Slovakija ir Bulgarija.

„Dar reikia daug švietėjiškos veiklos apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria tos pačios lyties žmonės kiekvieną dieną, o tai sukelia labai daug praktikių kliūčių“, – konstatuoja T. V. Raskevičius.

Padarius apklausą, kaip žmonės jaustųsi, jei erdvėje pamatytų romantinę dviejų vyrų išraišką, pavyzdžiui, einančius du vyrus, susikibusius už rankų, 15 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad tai jiems nesukeltų neigiamų emocijų, tačiau 71 proc. gyventojų jaustųsi labai nepatogiai. Blogesnė situacija yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.

Statistika taip pat rodo, kad kas trečias LGBT žmogus Lietuvoje per pastarųjų penkerių metų laikotarpį yra susidūręs su smurtu ar priekabiavimu.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33