Lietuvoje

2020.07.10 12:29

Net ir maža dovana gali tapti pakiša, bet ne visos ministerijos ryžtasi užkirsti tam kelią

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.07.10 12:29

Dekoratyvinės lėkštės, rašikliai, knygos, bloknotai, kalendoriai, vazos – ministerijos neslepia, kad jų darbuotojai dažnai sulaukia įvairiausių dovanų. Vis dėlto ne visos ministerijos yra iki galo apsisprendusios kokią dovanų priėmimo politiką taikyti, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet paragino valdininkus apsispręsti, kokią tvarką pasirinkti.

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus ekspertė Ieva Dunčikaitė perspėja, kad neišdiskutuota dovanų politika gali padidinti galimybę valdininkams atsidurti dviprasmiškose situacijose, kai sunku atskirti dovaną ir kyšį.

Pagal įstatymus, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys negali priimti dovanų ar paslaugų, kurių vertė yra didesnė nei 150 eurų. Jei gaunamos dovanos, kurių vertė yra didesnė negu numatyta prieš tai, jos tampa valstybės nuosavybe.

STT parengė rekomenduotinus dovanų priėmimo politikos aprašus, kuriuos kiekviena valstybės ir savivaldybių institucija gali pritaikyti sau ir jais vadovautis. Tvarkų aprašai įstaigoms išsiųsti šių metų gegužę. Įstaigos, kaip rekomenduoja tarnyba, gali rinktis dovanų registravimą pagal nulinę dovanų politiką – kai registruojamos visos gaunamos dovanos, arba pagal minimalius įstatymo reikalavimus – kai registruojamos dovanos nuo 150 eurų vertės.

STT primena, kad gavus galimai neteisėtą atlygį, būtina apie tai informuoti už korupcijos prevenciją institucijoje atsakingą asmenį, kad toks atvejis būtų užfiksuotas ir priimtas tinkamas sprendimas: kreiptis į teisėsaugą, perduoti dovaną labdarai, panaudoti bendroms įstaigos reikmėms arba sunaikinti.

Nulinė politika patraukli daliai ministerijų

LRT.lt nutarė pasidomėti, kaip į STT rekomendacijas dovanų politikos atžvilgiu sureagavo Vyriausybės kanceliarija ir visos 14-ka ministerijų.

Beveik visų ministerijų atstovai pripažino, kad jų darbuotojai įvairiomis progomis sulaukia dovanų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojai ne kartą per pastaruosius metu gavo suvenyrinių stiklo dirbinių, Kultūros ministerijos (KM) atstovai – puodelių, suvenyrų su kultūros įstaigų simbolika, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojai – rašiklius, užrašų knygutes. Kone visos ministerijos nurodė, kad jų tarnautojai gauna įvairius suvenyrus susitikimų su užsienio valstybių delegacijomis metu. Susisiekimo ministerijos (SM) ir Energetikos ministerijos atstovai tvirtino, kad per pastaruosius metus jų darbuotojai negavo jokių dovanų.

Vyriausybės kanceliarija ir visos 14-ka ministerijų teigė gavusios STT rekomendacinius dovanų politikos aprašus. Šiuo metu nulinę dovanų politiką, kai registruojamos visos gaunamos dovanos, pasirinko taikyti ir taiko Vyriausybės kanceliarija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, SADM, Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija (AM).

„Taip apsispręsta, siekiant užtikrinti maksimalų sistemos skaidrumą ir rodyti pavyzdį pavaldžioms įstaigoms bei kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, gydymo įstaigoms.

Tai ypač aktualu ir svarbu, nes vis dar vyrauja visuomenės nuomonė, kad sveikatos apsaugos sritis yra nepakankamai skaidri. Tai patvirtina ir SAM kasmet atliekami visuomenės nuomonės tyrimai, kurie rodo vis dar išliekančius žmonių vertinimus, kad sveikatos sistema – vis dar viena neskaidriausių. Pavyzdžiui, 2018 m. 24 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė su medikais neoficialiai atsiskaitę, duodami pinigų ar dovanų“, – priežastis, kodėl ministerija pasirinko nulinę dovanų politiką, vardijo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė.

„Minėta politika pasirinkta, siekiant užkirsti kelią neetiškam elgesiui, užtikrinti, kad sąžiningumas ir skaidrumas aplinkos apsaugos veikloje būtų prioritetas, taip pat siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą Aplinkos ministerija“, – nulinės dovanų politikos pasirinkimą argumentavo AM Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.

Tiesa, kai kurios iš aukščiau išvardintų ministerijų, pavyzdžiui, SADM taiko nulinę dovanų politiką su tam tikromis išimtimis.

„Ministerijoje taikoma nulinė dovanų ar paslaugų politika, išskyrus atvejus, kai kalbama apie dovanas pagal tarptautinį protokolą ir tradicijas (jų nepriimti negalima, nes tai nemandagu). Kai gaunamos dovanos pagal tarptautinį protokolą ir tradicijas, tuomet 150 eurų viršijančios dovanos automatiškai laikomos ministerijos nuosavybe, o mažesnės vertės dovanos yra deklaruojamos, bet gali būti laikomos ministerijos nuosavybe arba ją gavusio asmens nuosavybe“, – LRT.lt informavo socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė ir pridūrė, kad ši tvarka dar bus tobulinama, numatant, kad kiekviena gauta dovana būtų vertinama atskirai.

Kai kurie ministrai galutinio sprendimo dėl dovanų dar nepriėmė

Alternatyvią dovanų politiką, tai yra, kai registruojamos dovanos, kurių vertė viršija 150 eurų, nusprendė taikyti ir taiko KAM, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Užsienio reikalų ministerija.

„Tokia politika pasirinkta todėl, kad esant nulinei politikai, tektų registruoti darbuotojų įvairiuose mokymuose gautas priemones ir kitus panašius dalykus“, – priežastį, kodėl ministerija pasirinko dalies dovanų registravimo politiką, nurodė EIM Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Rūta Serapinaitė-Audickė.

ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius LRT.lt informavo, kad dalies dovanų registravimo politika pasirinkta dėl to, kad ministerijos atstovams nereikėtų deklaruoti visų menkaverčių dovanų.

„Ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu bei žemės ūkio ministro įsakymu. [...] Ministerijoje nėra nulinės dovanų politikos, įvairių susitikimų su diplomatais, užsienio delegacijomis metu keičiamasi simbolinėmis dovanomis iki 150 eurų, kurios lieka ministerijoje kaip eksponatai.

Vadovaujamės minėtu įstatymu bei ministro įsakymu. Tokia dovanų politika pasirinkta, atsižvelgiant į tai, kad įvairių susitikimų su diplomatais, užsienio delegacijomis metu yra įprasta apsikeisti simbolinėmis mandagumo dovanomis, taip parodant dėmesį ir pristatant savo šalį“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Kultūros ministerijoje, Teisingumo ministerijoje (TM), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Energetikos ministerijoje ir Susisiekimo ministerijoje (SM) iki šiol įprastai buvo taikoma dovanų, kurių vertė didesnė negu 150 eurų, registravimo politika. Tiesa, šios ministerijos iki šiol nėra iki galo apsisprendusios, ar likti prie šios tvarkos ar rinktis nulinę dovanų politiką.

SM atstovai LRT.lt informavo, kad šiuo metu jau yra baigiama rengti dovanų politika – ministerija žada rinkti nulinės politikos alternatyvą.

„Baigiamoje rengti dovanų politikoje numatytas dovanų registravimas beveik visais atvejais, nepriklausomai nuo dovanos vertės, o kai kuriais atvejais ir informavimas atsakingo asmens, kuris turi pateikti rašytines rekomendacijas ar sprendimą dėl atitinkamos dovanos priėmimo ir teikimo. Numatytas dovanų žurnalas, kuris bus skelbiamas ministerijos ir kiekvienos susisiekimo ministro valdymo srityje esančios įmonės, įstaigos, bendrovės interneto svetainėje“, – tvirtinama SM Komunikacijos skyriaus atsakyme LRT.lt.

„Teisingumo ministerija STT parengtas rekomendacijas gavo šių metų gegužės pabaigoje ir taip pat jas persiuntė pavaldžioms institucijoms. Atsižvelgus į rekomendacijas, bus rengiama vidinė tvarka dėl gautų dovanų registravimo“, – LRT.lt teigė TM patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius.

Nė vienoje iš visų 14-kos ministerijų, taip pat ir Vyriausybės kanceliarijoje per pastaruosius metus nebuvo fiksuota atvejų, kai valstybės tarnautojai ar pareigūnai gautų dovanų, kurių vertė viršytų 150 eurų. Vyriausybės kanceliarija ir visos 14-ka ministerijų patvirtino, kad per pastaruosius metus nebuvo fiksuota situacijų, kai darbuotojai gautų ar jiems būtų pasiūlytos neteisėtos dovanos ar atlygis.

STT: viena tvarka yra skaidresnė, tačiau tinkama ne visoms įstaigoms

STT Korupcijos prevencijos valdybos Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Berenta akcentuoja, kad skaidresne yra laikoma nulinė dovanų politika. Tiesa, anot specialisto, didelėms įstaigoms ši tvarka gali tapti papildoma administracine našta, tad, STT atstovo manymu, didesnės institucijos gali rinktis ir dalies gaunamų dovanų registracijos sistemą.

„Iš pateiktų alternatyvų skaidresnė yra nulinė dovanų politika, kadangi įstaigoje rizikas valdantys asmenys gauna pilną informaciją apie dovanų teikimo atvejus, teikėjus, gavėjus, teikimo progas ir kt. Šių faktų analizė gali padėti efektyviau neutralizuoti korupcines apraiškas.

Tačiau didelėms įstaigoms arba įmonėms nulinė dovanų politika gali būti papildoma administracinė našta. Pavyzdžiui, didelėse įmonėse ar įstaigose, kurios turi kelis tūkstančius darbuotojų, jei dalis jų per metus bent kartą gautų smulkią reprezentacinę dovaną (rašiklis, puodelis ar pan.), dovanų registre jau būtų daugiau nei keli tūkstančiai įrašų. Todėl didelės įmonės gali rinktis įstatyme numatytus minimalius reikalavimus, kai būtina registruoti dovanas nuo 150 eurų vertės arba papildomai nustatyti mažesnę sumą, kai dovanos registruojamos nuo 20, 30 arba 50 eurų vertės, taip išvengiant administracinės naštos. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas to nedraudžia“, – LRT.lt aiškino J. Berenta.

STT atstovas teigė, kad pagrindo nerimauti dėl to, kad ne visos ministerijos yra iki galo apsisprendusios dėl dovanų politikos, nėra.

„Bet kuriuo atveju institucijų dėmesys šiai korupcijos prevencijos priemonei yra sveikintinas“, – pažymėjo specialistas.

Pasak J. Berentos, birželio pabaigoje su ministerijų atstovais surengta diskusija dovanų politikos tema, tad, kaip tikėjosi STT atstovas, nenusprendusios dėl dovanų priėmimo tvarkos įstaigos tikrai tai dar padarys.

STT atstovas viena pavojingiausių tendencijų įvardijo viešojo sektoriaus iniciatyvų, kuriant antikorupcinę aplinką, trūkumą. Be to, J. Berenta atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė iki šiol sunkiai įžvelgia skirtumą tarp dovanos ir kyšio.

„Galima pastebėti, kad neretai institucijos vangiai kuria vidinius antikorupcinius teisės aktus, taip pat nežino kuo vadovautis, ką tobulinti, kokią kontrolę vykdyti ir t.t. Aktuali ne tik viešojo sektoriaus, bet ir visuomenės suvokimo problema, kaip atskirti kyšį nuo dovanos. Būtina suprasti, kad viešojo sektoriaus darbuotojai, įstaigų, įmonių atstovai negali priimti jokių dovanų už atliekamą, atliktą darbą ar ateityje priimamus sprendimus, nes už tai mokamas atlyginimas.

Jei organizacijose yra sukuriamos aiškios elgesio taisyklės, pagrįstos teisinėmis nuostatomis, tuomet ir patys darbuotojai būna apsaugoti nuo įvairių rizikų, neigiamo poveikio ir elgiasi profesionaliai bei užtikrintai. Taip pat būtinas supratimas visuomenėje, kad asmeniniame ir verslo pasaulyje galioja visiškai kitos dovanojimo taisyklės, papročiai ir tradicijos nei viešajame sektoriuje, kuriame dovanų priėmimą gan griežtai reguliuoja teisės normos“, – komentavo STT atstovas.

Ekspertė: ir smulkmeniška dovana gali sukurti įsipareigojimo jausmą ateityje atsilyginti

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė, ekspertė I. Dunčikaitė LRT.lt teigė, kad neturėjimas jokios dovanų politikos institucijoje yra blogas ženklas, tačiau ne mažiau rizikų sukelia ir institucijoje tarp darbuotojų neišdiskutuota dovanų politika.

„Tai gali padidinti galimybę atsidurti dviprasmiškose situacijose, kai gali būti sunku atskirti dovaną ir kyšį ar lengviau nutolti nuo visuomenei naudingo politikos įgyvendinimo, siekiant asmeninės naudos. Manau, kad, visų pirma, valstybės tarnautojai, politikai ir kiti ministerijų darbuotojai turi aiškiai suprasti, kodėl buvo pasirinkta būtent nulinė ar kitokia dovanų politika bei atitinkamai žinoti, kaip kiekvienos dovanų politikos taikymo atveju derėtų pasielgti, kada reikėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo bei vengti bet kokios interesų konflikto regimybės“, – dėstė I. Dunčikaitė.

Visgi, pasak pašnekovės, požiūris į dovanas neturėtų būti neigiamas, jeigu santykiai tarp dovanos davėjo ir gavėjo yra aiškūs, nekyla abejonių dėl galimų paslėptų motyvų, yra konkretus tikslas, tarkim, dovanos buvo gautos pagal tradicijas, tarptautinį protokolą ar skirtos reprezentacijai su valstybės, institucijos simboliais.

„Ne mažiau svarbu yra bet kokias gautas dovanas registruoti ir skelbti viešai, kaip tai, pavyzdžiui, daro Valstybinė mokesčių inspekcija“, – atkreipė dėmesį „Transparency international“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė.

„Tikiuosi, kad tokia praktika jau greitu metu įsigalios ir ministerijose, kurios neapsiribos tik dovanų, brangesnių negu 150 eurų, registravimu, nes juk ir smulkmeniška dovana gali sukurti įsipareigojimo jausmą ateityje atsilyginti“, – pridūrė ekspertė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.